Švietimas, kultūra ir aistros – neatsiejami dalykai. Taip buvo ir ankstyvuoju sovietmečiu Klaipėdoje bei jos krašte.

Jau pernai „Atvira Klaipėda” rašinių cikle „Ką pasakoja archyvas” remdamasi tuometiniais uostamiesčio Vykdomojo komiteto (VK) dokumentais ir spauda aprašė, kaip 1945-1947 m. kai kurių mokyklų direktoriai ne tik girtuokliaudavo, bet ir santykiavo tiek su bendradarbėmis, tiek ir su moksleivėmis. Panaši Sodoma ir Gomora, pasirodo buvo ir kultūros židinyje – miesto bibliotekoje.

Klaipėdos biblioteka 1950-aisiais. V. Vanagaičio (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

Išgertuvės pavaldinių sąskaita

Tarp 1949-ųjų gruodžio VK dokumentų yra tų metų liepos 13 d. pirmuoju I miesto bibliotekos direktoriumi paskirto 29-erių Nikolajaus Petrovo Jafinovičiaus raportas miesto valdžiai, kuriame direktorius konstatavo, jog per šešis mėnesius jam niekaip nepavyko susidirbti su Kultūrinio švietimo skyriaus vedėju drg. Teterinu ir dėstė konkrečius faktus.

„Drg. Teterinas kasdien kišasi į jam pagal funkcijas nepriklausančius bibliotekos darbus, savavališkai naudojasi bibliotekos reikmėms skirtomis lėšomis. Be Vykdomojo komiteto leidimo apmoka savo skyriaus ir padalinių sąskaitas. Liepą revizija nustatė, kad 2000 rublių bibliotekos lėšų buvo paimti savo reikmėms, o šiuo metu drg. Teterinas vien tik iš 1-osios bibliotekos savavališkai paėmė 700 rublių. Kadangi artinasi ataskaitinių metų pabaiga, aš pasiūliau drg. Teterinui padengti neteisėtai pasiimtą pinigų sumą ir nuo to momento tapau jam blogiečiu ir jis visaip stengiasi mane apšmeižti. O reikalai yra tokie: kai veikė Kultūros namai, skirtos lėšos dažnai buvo išleidžiamos Teterino ir Fatejevo girtuoklystėms. Drg. Teterinas turi polinkį išmušinėti arba tiksliau „kviesti” savo pavaldinius „bokalui alaus ir 50 gramų degtinės” jų sąskaita. Neslėpsiu, tokio pasiūlymo sulaukiau ir aš 4-5 kartus, bet kadangi tai gali turėti neigiamų pasekmių, aš daviau tinkamą atsaką tokiems drg. Teterino „pasiūlymams”, – rašė bibliotekos direktorius.

Jis pateikė ir dar vieną atvejį, kai Kultūrino švietimo skyriaus vedėjas pasisavino pinigus: trobos-skaityklos vedėjas drg. Šešinas į Buhalterijos skyrių pristatė 102 rublių sąskaitą, o drg. Teterinas vietoje to, kad šiuos pinigus grąžintų skaityklos vedėjui, rublius pasiėmė sau.

Paminėjo N. Petrovas savo raporte ir faktą, kad apsukrusis vedėjas pasisavino 250,8 rb vertės 8,6 metro kiliminės dangos, nupirktos 2-ajai bibliotekai, dvi spinteles ir keturis stalus, skirtus 1-ajai bibliotekai. Pastaruosius baldus jis laikė savo skyriuje, nors visoje 2-ojoje bibliotekoje tuo metu buvo tik du stalai.

„Savo pavaldiniams jokios pagalbos neteikia, netgi priešingai – neteisėtai atšaukinėja susirinkimus. Užtenka pasakyti, kad Jūs ėmėtės visų priemonių, kad funkcionuotų muziejus, Kultūros namai ir 2-oji biblioteka, bet drg. Teterinui užsiėmus vos ne sistematiškais išgėrinėjimais šie reikalai nejuda į priekį, netgi yra praktiškai mirtinai sustoję. Iš 6 kultūros įstaigų miesto gyventojų labui dirba tik viena biblioteka, o visų kitų darbuotojai tiesiog gauna algą. Per šešis mėnesius skyriuje nebuvo surengtas nė vienas gamybinis pasitarimas, neduota jokių metodinių nurodymų. Akivaizdu, kad dėl to, jog jis pats nežino, kodėl yra paskirtas. Reikalai nuėjo iki to, kad be mano leidimo pats ėmė nurodinėti bibliotekos darbuotojams, juos naudoti savo skyriuje, kad jie jį šildytų. Sistematiškai iš bibliotekos paima naujausius žurnalų ir laikraščių numerius ir dėl to masė skaitytojų netenka galimybės jų paskaityti. 30% piniginių lėšų, skirtų ūkio reikmėms, ir 70% skirtų komandiruotėms, be Vykdomojo komiteto leidimo jis skirsto kitoms reikmėms. Masiniams renginiams skirtų priemonių naudoti neleidžia ir dėl to buvau priverstas paleisti bibliotekos literatūrinį-meninį būrelį. Drg. Teterinas atsisako apmokėti už 1-osios bibliotekos koridoriaus apšvietimo montavimo darbus ir už 2-ajai bibliotekai pagamintą iškabą – akivaizdu, kad jis mano, jog biblioteką galima rasti ir tamsoje, o antroji biblioteka gali apsieiti ir be iškabos. Šiemet drg. Teterinas nesumokėjo apie 1500 rublių pečkuriui Kvasiui už šildymą pirmą pusmetį. Savo kvailo elgesio ir dažno išgėrinėjimo dėka drg. Teterinas prarado visą autoritetą tarp pavaldinių ir negali iš jų pareikalauti tikro darbo. Per trumpą laiką aš padariau viską, kas įmanoma, kad būtų atidaryta vaikų biblioteka, bet drg. Teterinas dėl minėtųjų ginčų mane nušalino nuo vadovavimo bibliotekai. Dabar vaikų biblioteka naudosis 1-osios miesto bibliotekos ištekliais, jai bus skirtas kitas žmogus, kuriam bus skiriamos papildomos valstybinės lėšos”, – dėstė N. Petrovas.

Vyras prašė, kad VK pirmininkas Jonas Kardaševičius leistų jam ir toliau vadovauti vaikų bibliotekai ir žadėjo, kad šią įstaigą atidarys iškart, kai tik išsikraustys muziejus.

Kartu N. Petrovas miesto valdžią perspėjo, kad drg. Teterinas ruošiasi sugrąžinti savo skyrių į biblioteką („tiksliau pasislėpti nuo vadovybės akių”) ir tada bibliotekoje esą vėl pasidarys ankšta.

„Prašau Jūsų pagalbos imantis reikiamų priemonių”, – raportą prašymu užbaigė bibliotekos direktorius.

Norėjo miegoti su valytoja savo kabinete

Matyt, miesto valdžia tikrai reagavo į bibliotekos direktoriaus raportą ir ėmėsi tyrimo. Tarp tų pačių VK dokumentų yra bibliotekos darbuotojų pareiškimai ir apklausų protokolai.

I bibliotekos skaityklos darbuotoja Aliubavičienė savo pareiškime vedėjui (direktoriui) prašė neleisti drg. Teterinui imti į namus žurnalų „Ogoniok”, „Krokodil”, „Znanine sila”, „Vokrug sveta”, „Oktiabr” ir kitų, nes Kultūrinio švietimo skyriaus vedėjas juo grąžindavo tik tada, kai skaitytojams tokie žurnalai jau būdavo nebereikalingi.

„Dėl to aš iš skaitytojų girdžiu nepasitenkinimą”, – rašė skaityklos darbuotoja.

Kitus, gerokai įspūdingesnius drg. Teterino žygdarbius apklausos metu paliudijo nuo 1947-ųjų liepos I bibliotekos valytoja dirbusi 47-erių Olga Vasiljevna Gončiarova. Moteris dėstė, kad Kultūrinio švietimo skyriaus vedėjas jai nebuvo sumokėjęs už darbą 1948 metų liepos-gruodžio ir 1949 m. spalio-lapkričio mėnesiais, nes esą „nėra pinigų ūkio išlaidoms”.

„Žinau, jog Titėrinas iš bibliotekos yra pasiėmęs du langų karnyzus užuolaidoms, vieno lango gardymas, rašomą stalą, vieną abažiūrą iš skaityklos salės, paveikslų skaič. nežinau, dvi tumbačkas, kėdžių skaič. neprisimenu. Titėrino įsakymu bibliotekos kuru kūrenau 1,5 mėn. Kultūros-Švietimo Skyr. esantį Vykd. Komitete. Mano vyras Titėrino įsakymu ir jam dalyvaujant pakrovė ir išvežė buvusias grindų lentas, bet kur nežinau. Iš geležinių rėmų knygų lentynų medines lentas atidavė į kažkokią dirbtuvę ko pasėkoje šešios lentynos liko nenaudingos. Po darbo valandų Titėrinas labai dažnai į Biblioteką ateina išgėręs ir vieną kartą būdamas girtas reikalavo, kad aš pas jį į kabinetą eičiau miegoti. Su kuo aš nesutikau ir užsidariau savo kambario duris. Į mano duris naktimis jis beldėsi kelis kartus. Bendrai Titėrinas su darbuotojais elgėsi netaktiškai”, – rašoma Olgos Vasiljevnos Gončiarovos apklausos, kurią vykdė VK Kadrų skyriaus vedėjas Tunyla, protokole.

„Prisidatėliu Gors pul Kom” pareiškimą rašė ir pečkurys Pranas Kvasys, kurį į darbą 1948 m. „kačigaru” priėmęs Kultūrinio skyriaus vedėjas žadėjo 500 rublių algą, o išdirbus visą šildymo sezoną sumokėjo tik 1000 rublių už du mėnesius. Negavo pečkurys algos ir už 3,5 mėnesio darbo 1949-aisiais.

„Todėl prašau draugo Prisidatėlio išmokėti tuos likusius pinigus”, – rašė Vyturio g. (vėliau buvo įtraukta į Jūros g.) 3 name gyvenęs vyras.

Pabėgo buhalterė

1950-ųjų sausio viduryje bibliotekos direktorius N. Petrovas ( (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės bibliotekos nuotr.). surašytame aiškinamajame rašte dėstė, jog po jo raporto sudaryta komisija „nustatė dar didesnę netvarką”.

Komisija konstatavo, kad bibliotekos kasoje iš viso trūko 2726,12 Rb. Aiškindamas šį faktą įstaigos direktorius dėstė, kad buhalterinių reikalų jis neperėmė, o visi dokumentai buvo pas pabėgusią buhalterę Tichonravovą, kuri buvo pavaldi drg. Teterinui ir visada dirbo jo vadovaujamame skyriuje. Be to, anot direktoriaus, drg. Titerinas minėtąją buhalterę įdarbino „melagingu įsakymu”, nes buhalterio etato bibliotekoje niekada nebuvo, o drg. Tichonravova buvo išlaikoma iš lėšų, skirtų bibliotekos vaikų skyriaus vedėjui.

Direktoriaus įsitikinimu, dr. Teterinas arba specialiai, arba dėl aplaidumo sudarė sąlygas pabėgti buhalterei, kad ši neatskleistų dar didesnės netvarkos faktų.

N. Petrovas tikino, kad patys didžiausi finansiniai pažeidimai buvo padaryti Nidos, Juodkrantės ir Preilos trobose-skaityklose, kurios buvo pavaldžios drg. Teterinui, jis ir disponavo šioms skaitykloms skirtu finansavimu, nors formaliai jos buvo priskirtos bibliotekos sąskaitai ir dėl to būtent jos finansiniuose dokumentuose atsispindėjo „visa ta netvarka”.

Direktorius taip pat teigė, jog Kultūrinio švietimo vedėjas buvo nušalinęs jį nuo visų finansinių bibliotekos operacijų. Tad jį N. Petrovas kaltino ir dėl 611,87 Rb permokėtų komandiruotpinigių, ir dėl klastočių, pagal kurias iš kasos buvo išmokėta 417 rublių. Anot direktoriaus, vedėjas neperdavė bibliotekai ir savavališkai nupirkto 70 m ilgio audinio, negrąžino ir anksčiau jau minėto inventoriaus, nors ne kartą buvo ragintas tai padaryti.

Kaip gi baigėsi visi šie viražai drg. Teterinui tarp to meto VK dokumentų aptikti nepavyko. O valdžia N. Petrovo versija tikriausiai patikėjo, nes jis 1950 m. buvo paskirtas srities bibliotekos direktoriumi ir jai vadovavo iki 1953-ųjų.