Arvydas Vaitkus – meras. Kokių realių veiksmų sulauksime?

Politika, Svarbu

Po kovo 19-osios vakarą pasiektos pergalės Klaipėdos mero rinkimuose Arvydo Vaitkaus dienos yra itin intensyvios pirmiausiai dėl būsimos koalicijos, jos programos ir komandos formavimo. Praėjusią savaitę dar teko ruoštis ir paskutiniam daugiau nei pusšimčio klausimų kadenciją baigiančios miesto Tarybos posėdžiui. Visgi būsimasis meras surado laiko atsakyti į „Atviros Klaipėdos” klausimus apie rinkiminių pažadų vykdymą bei išdėstė požiūrį į kai kuriuos išskirtinius miesto objektus.

„Turiu pusvalandį”, – perspėjo žurnalistui perskambinęs A. Vaitkus, bet kantriai atsakinėdamas į klausimus paaukojo tam lygiai valandą.

Arvydas Vaitkus. Martyno Vainoriaus nuotr.

Vienas iš esminių jūsų rinkiminės kampanijos akcentų buvo pažadai spręsti parkavimo vietų trūkumą gyvenamuosiuose kvartaluose. „Pagal situaciją bus nedelsiant priimti sprendimai: kur statomos naujos parkavimo aikšteles, o kur teks praplėsti esamas”, – skelbia jūsų rinkiminė programa. Kokie dabar bus praktiniai jūsų žingsniai įgyvendinant šį pažadą?

Važiavome su komanda į gyvenamuosius rajonus, gilinomės į konkrečias situacijas. Negaliu pasakyti, kad visur buvome, tačiau itin nuodugniai nagrinėjome situaciją, daug vaikščiojome pėstute Kauno gatvės rajone, ties Liudviko Stulpino mokykla, Simonaitytės gatvėje. Pavyzdžiui, čia, ties 20-uoju namu, yra nemažai laisvos erdvės iki gatvės, kurioje galima įrengti parkavimo vietas. Netoliese savivaldybė čia neseniai įgyvendino panašų projektą, kuris gali būti sektinu pavydžiu.

Kalbėjau jau ir su kelininkais apie konkrečius, kad ir laikinus sprendimus panaudojant geoplastiką, skaldą tose vietose, kur žmonės jau dabar ant „nuskustos žolės” savo iniciatyva statosi automobilius. Tai būtų ir greiti, ir finansiškai neskausmingi sprendimai, kuriais galime sukurti dešimtis, šimtus ir net tūkstančius naujų automobilių stovėjimo vietų. Kitas dalykas, galbūt žmonėms yra nebereikalingos sovietinės džiovyklos, kurios jau ir neestetiškai atrodo. Jei išlaikomi atstumai nuo namų, jas irgi galima paversti automobilių stovėjimo vietomis.

Tikrai per trumpą periodą nebus taip, kad kiekvienam atsiras trūkstama parkavimo vieta, tačiau ženkliai palengvinti situaciją įmanoma.

Čia irgi bandysime remtis Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patirtimi, kai sudaryta speciali komisija važiuodavo per kiemus, aiškindavosi konkrečią situaciją ir sudarydavo projektų įgyvendinimo eiliškumą. Bandysime pasižiūrėti, gal ten ir kokių klaidų buvo padaryta.

O ilgoji perspektyva, be abejo, yra požeminių ir antžeminių automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas.

Sutinku, kad ir tvarus judumas turi būti prioritetas, bet kai žmogus neturi kur pasistatyti savo automobilio, tai visgi yra problema numeris vienas.

Dar vienas iš esminių pažadų – senamiesčio gaivinimas. Kalbėdamas apie tai irgi minėdavote Kauno patirtį. Tai kokie bus pirmieji darbai?

Jau esu gavęs teorinę medžiagą, kurią tikiuosi, kad pavyks paanalizuoti ir šiuo dabar labai įtemptu laikotarpiu. Turi būti parengta konkreti fasadų tvarkymo programa, kurios kompleksiškumas leistų pasiekti ir mažesnę darbų kainą, kaip kad nutiko Kaune.

Taip pat turi būti sukurta aiški nuolaidų sistema, kuri leistų išspręsti, kad ir tokią aktualią problemą kaip tualetai. Kažkaip neteko matyti Klaipėdoje ženklų, kaip kad Kaune, jog žmonės gali pasinaudoti kavinių tualetais.

Ar galima tikėtis kokių nors pokyčių dėl mokamo automobilių stovėjimo?

Atrodo, kad iki šiol galiojančios sistemos pagrindinis tikslas buvo gerinti finansinę „Klaipėdos keleivinio transporto” padėtį, nors surenkamų lėšų panaudojimo prioritetu turėtų būti parkavimo vietų įrengimas.

Teko bendrauti ne su vienu žmogumi, kuris šaltuoju metų laiku važiuoja pasivaikščioti į Palangą, o ne į Klaipėdos senamiestį, nes tuo metu ten nėra apmokestinamas automobilių stovėjimas. Nors pati kelionė ir gaunasi žymiai brangesnė, bet aiškinama, jog tai principinė pozicija, pasipriešinimas tam, kad jis kaip klaipėdietis yra apmokestinamas. Taigi, reikėtų svarstyti apie rinkliavos pokyčius tokiu metų laiku ir kalbėtis apie tai tiek su vietos verslu, tiek su gyventojais.

Lygiai taip pat kai kurie žmonės vietoje to, kad apsipirktų Senajame turguje važiuoja į Naująjį, kur gali nemokamai pasistatyti savo automobilį. Manau, kad turgaus dienomis parkavimas jo teritorijoje turėtų būti nemokamas. Tai garantuotų ir didesnius pajamų srautus turgui, iš kurių pagaliau būtų galima pradėti jį tvarkyti.

Taisytina yra ir situacija Melnragėje, kur šaltuoju metu laiku stovėjimas yra nemokamas, o gyventojai turi išsipirkti leidimus visiems metams. Taip pat reikia peržiūrėti situaciją Vitės kvartale, apmokestinimo sąlygas pajūrio zonoje, nes manau, kad jaunai šeimai atvažiavus prie jūros pasiilsėti yra gana skaudu sumokėti už automobilio stovėjimą čia visą dieną.

Savivaldybės administracijos direktorius praėjusią savaitę politikams teigė, kad Atgimimo aikštės rekonstrukcijos projektas kartu su požemine automobilių aikštele jau netrukus turėtų gauti statybos leidimą. Kasitės čia į žemę?

Manau, kad tai yra negražus ir nekorektiškas palikimas, nes Muzikinio teatro rekonstrukcija turi baigti jau šiemet, o jam reikalingo parkavimo problematika iki šiol neišspręsta, nors jau prieš pustrečių metų buvo parengtas projektas, kaip įrengti stovėjimo vietas Danės gatvėje.

Kalbant apie Atgimimo aikštės požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tai aš pirmiausia noriu matyti duomenis, kokia ten yra geologija. Ji mieste yra labai unikali ir įvairi. Jei ten tokia situacija, kaip po Dramos teatru, tai tokio parkingo kaina bus milžiniška. Nežinant tokių aplinkybių sprendimas būtų ir neteisingas, ir aklas, koks buvo dėl naujosios mokyklos.

Kalbėdamas apie šią beveik dvigubai pabrangusią mokyklą Savivaldybės administracijos vyriausiais patarėjas Gintaras Dovidaitis buvo sakęs, kad reikia pirma užbaigti šį projektą ir tik tada galbūt bandyti iš kaltųjų išsiieškoti patirtus nuostolius. Ar imsitės to?

Privalu tai išnagrinėti ir pirmiausia ypatingai turi būti išnagrinėta situacija dėl gatvės tiesimo į privatų sklypą už miestiečių pinigus.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Teko kalbėti su asmenimis, kurie sakė, kad jie priiminėjo mokyklos projektą, bet negalėjo jo tinkamai įvertinti. Kodėl tada nebuvo pasitelkti konsultantai? Kodėl nebuvo įvertinti ir tokie dalykai, kaip eksploatacijos kaštai dėl korpusus jungiančio koridoriaus?

O koks bus į stalčius šią kadenciją padėto Bastionų tilto projekto likimas?

Toks planuotas tiltas gąsdino ir investuotojus, su kuriais man teko bendrauti. Natūralu, kad niekas nenori transporto magistralės savo kvartale. Tai, kas buvo projektuojama, būtų buvęs tiesiog pinigų išmetimas. Labai gerbiu tiltą projektavusį architektą Edmundą Andrijauską, tačiau net ir jis negalėjo pasakyti, kokius transporto srautus norima čia sutraukti. Tai tikrai netinkamas projektas. Klausimas tik galbūt čia reikalinga dviračių-pėsčiųjų jungtis.

Žadėjote atsisakyti Švyturio gatvės tęsinio, nes tai esą ženkliai pablogintų Vitės rajono gyventojų gyvenamąją aplinką. Bet juk dabar visos trys pagrindinės miesto magistralės šiaurėje subėga į „butelio kakliuką” po Herkaus Manto viaduku. Ar tikrai miestiečiams nereikia dar vieno kelio pasiekti pajūrį?

Į ką pavirstų Vitės gyventojų gyvenimas atsiradus tokiai gatvei? Jie tiesiog nebegalėtų čia gyventi. Be to, kai apie ją buvo kalbama dar esant litams, suma buvo įvardijama apie 200 milijonų. Estakados į Lideikio gatvę pareikalautų milžiniškų pinigų. Yra kitų alternatyvų, kaip užtikrinti tinkamą susisiekimą su pajūriu. Reikia ir patogesnio dešiniojo posūkio iš Lideikio į Manto gatvę, kurį galima įrengti nugriovus savivaldybei priklausantį namą, galima ir dviejų lygių sankryža Lideikio ir Manto gatvių sankryžoje.

BRT – vienas nueinančios valdžios projektų, kurį žadėjote nubraukti. Jei taip ir elgsitės, kaip tada didinsite viešojo transporto patrauklumą?

Kai pirmą kartą buvo pristatinėjama ši idėja, tai Tarybos narių su šypsena buvo klausiama, ką rinksitės – tramvajų ar greituosius autobusus. Aišku, kad visu tokiu atveju politikai rinksis autobusus. Tačiau kai tik mano iniciatyva pagaliau Kontrolės komitete buvo detaliau pristatyta, išgirdome daug įdomybių ir buvo sulaukta tiek Kultūros departamento, tiek ir architektų pastabų, kad tokie sprendiniai prieštarauja ir miesto bendrajam planui, ir bent trims detaliesiems planams, o departamentas nurodė net galimus kai kurių įstatymų pažeidimus.

Visgi ir po to pristatymo liko neatsakyta į kai kuriuos esminius klausimus. Kokia tokio projekto kaina? Iš pradžių kalbėta apie 4 milijonus, o dabar jau minimi ir 17. Ar čia jau su specifiniais autobusais ar be? Jei be jų, tai galime pasiekti ir 70-80 milijonų. Mes Ženeva ar Emyratai? Ir visa tai dėl to, kad trimis minutėmis būtų galima greičiau nuo Jūrininkų prospekto iki ligoninių nuvažiuoti?

Neatsakyta ir tokį klausimą, o kaip būtų su automobilių stovėjimu Vingio gatvėje. Sakė, kad vėliau sugalvos.

Autobusai tikrai yra gerai, bet pirmiausia reikia gerinti jų bazę tiek ekologiniu, tiek komforto aspektu. Dujinis transportas yra tik tarpinė stotelė, reikia galvoti apie elektrinį. Negalime atsilikti nuo Vilniaus ir Kauno.

Turi būti ir optimalūs atstumai iki stotelių, o ne kilometras. Ir autobusai turi važinėti bent kas penkias minutes, tada galbūt gyventojai pagalvos, gal ir verta atsisakyti savo automobilio mieste.

Dažnai kritikuodavote, kad mieste netinkamai valomos gatvės. Ką konkrečiai darysite, kad situacija pagerėtų?

Teko girdėti, kad nupirktos mašinos nėra pritaikytos būtent Klaipėdos gatvių valymui, šlapio purvo susiurbimui. Žiūrėsime, gal reikia papildyti techninę įrangą, o gal reikia pirkti papildomas paslaugas iš verslo. Dažnai linksniuota „Klasco” tarša yra lokali, o tokios tikrai ne nekaltos dulkės gatvėse yra visame mieste. Su tokiais nuodais tikrai reikia kovoti.

Jūsų paminėta „Klasco” be taršios krovos dar minima „geru žodžiu” ir už miestą „puošiančias” palapines, kurias dabar bando apginti teisme. O jūsų rinkiminėje programoje įrašyta: „Inicijuosime, tarpininkausime derybose tarp AB „Klasco“ ir Susisiekimo ministerijos, kad teritorijos nuo šiaurinio molo iki Žiemos uosto taptų miesto erdvėmis”. Gal kalbėsitės su pagrindine akcininke ir dėl tokių pažadų, ir mano minėtų problemų?

Noriu kalbėti apie mariną Žiemos uoste su „Klasco“ savininkais, pagrindine akcininke ar jos įgaliotais asmenimis.

Pirmiausia, šis uosto teritorijos ruožas yra labai siauras. Antra, čia yra maži gyliai ir gali būti aptarnaujami tik šiandieniais parametrais jau maži laivai. Ar ji iš tiesų ta teritorija tokia brangi kompanijai? Mano skaičiavimais, kuriuos jau buvau pateikęs, marina ir gražūs pastatai, kurie įsikomponuotų į „Memelio miestą”, naują kruizinių laivų terminalą, vietoje tų pačių palapinių, kompanijai būtų žymiai naudingiau. Be to, panašus konversijos pavyzdys Barselonoje rodo, kad gali būti nuimta ir nemaža socialinė įtampa, o įvaizdis verslui visada yra labai svarbu.

Tikiuosi, kad pavyks to pasiekti kalbantis ir su Uosto direkcija, ir su Susisiekimo ministerija bei Vyriausybe. Juolab kad jau buvęs „Klasco“ direktorius teigė, kad į ankstesnį tokį mano siūlymą akcininkė neatsakė kategorišku „ne”.

Tikiu, jog gali pavykti, juolab kad išgilinus uosto kanalą „Klasco“ atsiveria puikios galimybės krovai ir pietinėje uosto dalyje, žymiai efektyviau išnaudoti esamas, galbūt ir būsimas teritorijas.

Programoje žadėjote bendradarbiaujant su Uosto direkcija dalyvauti pietinio uosto projektavimo procese, kad ten atsirastų modernus mažųjų laivų ir jachtų uostas. Ar sukursite reikiamą infrastruktūrą miesto teritorijoje?

Asmeniškai organizavau miesto vadovų ir Uosto direkcijos pasitarimą dėl šio projekto. Po maždaug valandos trukmės mero kalbos jis su administracijos direktoriumi išėjo ir likau kalbėtis aš. Nepamačiau jokių bendrų sutarimų.

Šiemet direkcija jau turės techninį projektą, o savivaldybė laiku nereagavo, kad ši marina turėtų ryšį su miesto teritorija. Reikia aiškios vizijos, kas bus šioje vietoje. Dabar savo iniciatyva idėjas generuoja buriuotojai, architektai, su kuriais iki šiol nebuvo tinkamo ir adekvataus bendravimo. Identifikuosime situaciją ir darysime viską, kad planavimo srityje būtų prisivyta Uosto direkcija.

Kalbėjote, kad nutrauksite koncesijos sutartį dėl sporto komplekso statybos buvusios II vandenvietės vietoje, kad Kauno meras pažadėjo padovanoti ledo arenos projektą. Taip dabar ir pasielgsite?

Akivaizdu, jog tų mistinių 45 milijonų tokio objekto statyboms neužteks. Jau kalbama apie 70 milijonų. Nuvykome į Kauną apžiūrėti ledo arenos. Pamatėme, kad už 14 milijonų eurų pastatyta tarptautinio lygio žaidynėms tinkanti arena su treniruočių aikštele. Kauno meras iš tiesų žadėjo man laimėjus rinkimus padovanoti šį projektą, kad būtų galima jį bandyti adaptuoti prie vietos sąlygų. Reikia gerai pažiūrėti, ar įmanoma tai padaryti.

Kitas kelias – kalbėtis su koncesininkais. Ar tikrai miestas turi mokėti ir už 4000 kvadratinių metrų komercinių patalpų 25 metus? Negalime pakabinti su tokiu vienu projektu viso biudžeto, nes jis uždarytų skolinimosi galimybes. Limitas skolintis metams siekia tik 3,2-3,4 milijono eurų.

Tačiau kartu galiu patikinti, kad su ledo ritulio bendruomene palaikome glaudžius ryšius ir bus ieškoma išeičių bei greitų sprendimų, kad jie galėtų treniruotis ne vien tik „Akropolyje”.

Nedelsiant inicijuosime naujos sporto salės statybą Šviesos/Kretingos gatvėje, kuriai 4 metai paruošta techninė dokumentacija dūlėja administracijos stalčiuose. Taip skambėjo dar vienas jūsų pažadas. Imsitės šio projekto?

Nežinau. Taip sakau, nes kilo eilė klausimų. Pirmiausia dėl to, kad yra didelis vakuumas sporto infrastruktūros prie mokyklų. Galbūt reikėtų labiau vystyti būtent tokią infrastruktūrą, kaip daroma JAV, o dabar tokį modelį perima ir Lenkija. Kas kad Švietimo ministerija pasako, jog dabar bus trys fizinio lavinimo pamokos ir tą pačią salę iškart ateina trys klasės? Idėja vystyti mokyklų sportinę infrastruktūrą mane labiau žavi. Juolab kad yra ir galimybė išspręsti sporto salių trūkumo problemą su verslo pagalba. Savivaldybė visiškai nepagrįstai atmetė „Tech Zity” pasiūlymą įrengti sporto salę alaus daryklos vietoje su žiūrovinėmis vietomis vien už įsipareigojimą nuomotis, nors išlaidos būtų net nepalyginamos su jokia statyba.

Pabaigai dar vienas sportinis-finansinis klausimas. Ar ir toliau miesto pinigais remsite „Neptūną”, nors dėl paskutinės paramos prokuratūra pateikė skundą teismui?

Gerai, kad tiria prokuratūra ir dėl to, kad bus gauti atsakymai, ir kad nebūtų ateityje daromos galimos klaidos.

Krepšinis visgi yra antra religija. „Neptūnas” privalo turėti neprastesnes sąlygas nei Vilniaus ar Kauno ar net mažesnių miestų klubai. O dabar, mano žiniomis, vien arenai klubas sumoka apie 200 000 eurų. Kaune finansavimo apimtys klubui yra ar 3-4 kartus didesnės, tad reikia dar ir džiaugtis, kad su esamais resursais „Neptūnas” yra septintoje vietoje.

Kažkada viena Seimo narė pasišvaistė tuščiais lozungais dėl neva neskaidžios valstybinių įmonių paramos sporto klubams ir jos nusisuko. Prisimenu, kaip Uosto direkcija gavo konkretų nurodymą neberemti. Tokį, matyt, gavo ir „Klaipėdos nafta”. Reikia bandyti kalbėtis ir su centrine valdžia, kad tokių Klaipėdoje veikiančių įmonių, kaip „Klaipėdos nafta”, „Lietuvos geležinkeliai”, veikiančių į miesto aplinką ir kokybę, socialinė atsakomybė didėtų.

Reikia ieškoti vienybės ir mažinti tą priešpriešą, kuri yra dabar su uostu, siekti, kad ten veikiančios įmonės būtų socialiai atsakingos, prisidėtų ir prie sporto, ir prie kultūros. Dar nesu tikras, kaip yra su LEZ, bet dažnai politikai, miesto valdžia būdavo atsukusi nugarą verslui.

47 Comments

  1. gg

    buvo uzsiminta ir apie jaku zieda.

    Reply
  2. Anikė

    Tegu naujas meras-pajudina specialistus kurie atsakingi už Žvejų g. Vingio pasažo,Statybininkų pr. Statybas. Klaipėdoje jau 2 metai pradėti darbai niekaip nejuda į priekį?

    Reply
  3. Pasiūlymas

    Kai naujasis meras inspektuodamas savo valdas važiuos Šilutės plentu ir Vingio gatvėmis, ieškodamas naujų vietų parkavimui, tai pirmiausia tegu pakreipia akis į Maksimos, Vingio RIMI, Sodų sodo, ir kitų parduotuvių aikštelėse sustatytus užtvarus su nemažais mokesčiais, pravažiavimo draudimais ir kitomis kliūtimis. Juk vien dėl tos priežasties tos aikštelės būna pustuštės vakarais ir naktimis, kai labiausiai reikia vietos, o aplinkiniai kiemai užkimšti mašinomis žmonių, grįžtančių po darbo ar mokslų. Tokiu būdu, pradžiai įmanoma „sukurti” keletą dešimčių parkavimosi vietų be jokių išlaidų ar investicijų, o, gavę leidimą, laimingi gyventojai tuos „šlagbaumus” numontuos akimirksniu, negrįžtamai, jeigu komunalininkai tuo metu būtų užsiėmę ar neturėtų įrankių. Po to jau galima būtų ir naujas vietas įrenginėti, tačiau jei reikia staigiai parodyti iniciatyvą ir gauti rezultatą, tai būtų pats geriausias sprendimas.

    Reply
    • Išvada

      Jeigu tos aikštelės yra privačioje arba išsinuomotoje žemėje, tai kas gali ten lįsti ir kažką išmontuoti.
      Apie parkavimo sąlygas reikėjo galvoti prieš perleidžiant žemę prekybos centrams, ypač kai buvo formuojami sklypai pastatams „naudotis pagal tiesioginę paskirtį”, paskui parduodant žemę ar nuomojant ne aukcione ir už nerealiai mažą kainą.

  4. Tomas M.

    Sėkmės darbuose dėl mūsų nuostabiis Klaipėdos,o jei reikės pagalbos padėsime.

    Reply
  5. CIRKAS.

    Kaip buvo muilo burbulu putinas prieš rinkimus,taip ir toliau tesis iš tuščio i kiaura 4 metus.

    Reply
    • Netrolink

      Pats supranti kad kaip bus – visi pamatys. Ir neužilgo..

  6. Pasvarstymai

    Manau, kad pirmiausiai merui reikia nieko nedaryti ir išsiaiškinti su senosios valdžios prjojektais, iš kurių tikrai kyšo korupcijos ausys.
    Malonu sužinoti, kad svarstomas požeminės parkavimo aikštelės statybos tikslingumas. Tos vietovės gruntas pareikalauti milžiniškų statybos išlaidų, kiekviena parkavimo vieta taptų auksine. Tikiuosi, kad pono Tumos interesas, kad aikštelė atsirastų šalia jo viešbučio, nenusvers sveiko proto.
    Puiku, kad pagaliau sustabdytas Bastionų tilto projektas, kuris ekonomiškai ir techniškai – nesąmonė. Ir be reikalo Vaitkus „gerbia architektą Andrijauską”, nes tai – „dvaro” architektas, prisišliejęs prie liberalų ir gaunantis viešų užsakymų už labai didelę kainą. Gyvenu Andrijausko firmos projektuotame name – tai yra tokių klaidų, kurių ir pirmakursis studentas turbūt nepadarytų. Bijočiau važiuoti Andrijausko projekuotu tiltu.

    Reply
  7. Česlovas

    Teko dirbti Vokietijoje, ten sekmadieniais miesto centre parkingas nemokamas.

    Reply
    • neringa

      ten sekmadieniais niekas nedirba 😀 😀 nei centre, nei kitur. Nei parduotuvės, nei kavinės, niekas.

  8. Dėkoju

    Martynui Vainoriui, kad dar randa jėgų ir mums parašo. Kad ir apie būsimo mero darbų planus miestui. Jei naujasis meras įdiegtų tokią senai pamirštą mieste tradiciją ir kas mėnesį pasidalintų mintimis, ketinimais ir galop planais su visuomene, specialistais miestas greitai atsigautų ir nepridarytume tokių kvailysčių kaip iki šiol buvo daroma. Dažnai ir paslapčia po fakto ir priimtų sprendimų formaliai viešinant. Pvz.: senamiestyje įrenginėjamos naujos dangos, o visi požeminiai tinklai paliekami seni ir daugumoje sudėvėti ar Atgimimo aikštės požemio konstrukcijų „taupymo” ekspertizės ir t.t.. Tramvajai, ar BRT planai. Linkiu naujam merui sėkmės, dažniau dalintis mintimis ir kad visi miestiečiai pasijustų savo miesto šeimininkais ir patriotais. Pasirodo, tam užtenka dviem žmonėms valandą pasikalbėti ir Martynui parašyti. Dėkui abiems.

    Reply
    • Martynas Vainorius

      turėtų žygiuoti pas naująjį merą su klausimu ,,Kiek galėtų savivaldybė skirti finansavimo ,,Atvirai Klaipėdai”? Visi, manau, man pritars, kad šis portalas jau gali vadintis tikru miesto dienrasčiu.Jis dirba seniai, gerai ir net turi tokių pranašumų kokių neturi kiti 2 miesto ,,laikrasčiai”.Patarčiau su savimi į delegaciją pasiimti kelis aktyvius, nešališkus miestiečius. Pradėsim rinkti į maišelį Vaitkaus gerus (ir netik) darbus ir poelgius…:D)

  9. plius minus

    A. Vaitkui :
    1. Dėl Švyturio gatvės ir gyventojų “saugojimo” manau yra neadekvatus pataikavimas „Klasco”, kuri tokiam keliui priešinosi , kuri per ten savo krovinius turėtų sausuma atsivežti , o gatvės tęsinys reikalingas viso miesto susisiekimo sistemos tobulinimui .
    2. Bastionų tiltas per Danę tai + kaip ir pats žodis TILTAS. Gal jis dabar per ilgas suprojektuotas ar per platus, bet Tilto reikia ir reikėjo VERKIANT jau 50 metų.
    3. Siūlymas Merui nesivelti į žurnalistų provokacijas, apšilkite kojas . Ir dar prieš darant naujus darbus, reikės priėjimo kelius išminuoti, nežinosi kur buvęs kolega užminavo .

    Reply
    • Pensininkas.

      Eik kojinių adyti, sena karka. Ir be tavęs susitvarkys tą, ką prišiukšlinai.

  10. Eb

    Tema, kokių realių darbų sulauksime? Iš atsakymų supratau, kad pabersime žvyro, aiškinsimės dėl geologijos ir teoriškai kažką darysime. Nieko konkretaus, visiškas liūdesys.

    Reply
  11. Deja

    Senamiesčio fasadai yra privačių asmenų, kaip ir daugiaaukščių rajonuose, jei dažyti senamiestyje, tai reiks dažyti už savivaldybės pinigus ir likusių namų fasadus pietinėje miesto dalyje, ar pratemps savivaldybė ?

    Reply
    • Tai va

      Jei pietiniai gyvenamieji rajonai turėtų funkciją reprezentuoti miestą, ir tuos namus sutvarkytų. Bet deja, o tačiau, miestus reprezentuoja jų senamiesčiai. Ar norėtumėt, kad turistai važiuoti į jūsų pietinį rajoną miestu grožėtis?

    • Jolita

      O bet senamiestyje esantys sovietiniai daugiabučiai taip pat bus tvarkomi visų lėšomis?

    • O, bet, tačiau -->> Deja

      Gal ir sunkoka bus tempti, tačiau nieko nedarant tie pensininkų ir varguolių namai patys nenusidažys. Juk turtingesni jau seniai „išpūtė” iš Klaipėdos į rajoną, pasistatė kas namą, kas kotedžą ir tie miesto fasadai jiems mažiausiai rūpi. Gal būt, daugiabučių „kosmetika” nepakeistų tikros renovacijos, antra vertus, jos laukti būtų nebe taip liūdna.

    • nu bet primesk

      kad senamiestis yra Paveldas. Ir čia ,,fasadų dažymas” yra didelis dalykas. Neskaitant kad visa ta renovacija kainuoja tiek, kad ne kiekvienas gyventojas patemps, bet ir prie kiekvieno krustelėjimo stovi pavedosauginiai reikalavimai griežtai reglamentuojantys bet kokį darymą. Tuo pačiu galime prisiminti, kad paveldosauga apsoliučiai nereaguoja į dabartinį pastatų virsmą griuvėsiais:D) Kaip skūpas kaimietis – geriau agurkas tegul sugenda ir jį reiks išmest, bet tikrai neparduos pigiau..

  12. Rimantas

    O kodėl nepamastyti apie tramvajaus? Taikos prospektas 10- 15 kilometrų be posūkių.?

    Reply
    • gera mintis

      aš labai nusivyliau kuomet dėl tramvajaus buvo padaryta brangi studija ir viskas tuo baigėsi. Būtų šaunu, jeigu galėtų paleisti nedidelį, vienbėgį, begarsį elektrinį traukinuką nuo Pietinio r. iki Plytinės Beta tada autobusų transportui šakės :D) Ne tik negalės daryt maklių su naujų panaudotų pirkimais, bet ir keleivių dalį nuneš.O dar jei pigesnis bilietas..

  13. Čerlis

    Tikimės pokyčius kad musu miestas gražės atcinaujinc pastatai kurie nuosovietu netvarkyti daugeu pramogų žmonėms senamiesty daugeu renginu kad žmonės eitu y kavines kad klaipėdos senamiestis taptu traukos centru

    Reply
    • Husky

      Tokiam beraščiui,kaip Čarlis,tai tik ir reikštis,gėda net skaityti.

    • Su viltimi

      Atėjo tikrai ambicingas, turtingas žmogus. Dieve duok, kad jo planai būtų sąžiningai, atsakingai įgyvendinami. Nuoširdžiai to linkiu

  14. GintarasR

    Planai neblogi, verti būti prioritetų sąraše, gal tik pelėsis mokyklose liko vien rinkimų kampanijoje, nes skambėjo gerai, rinkėjams emocijas skatino. Tačiau būtų naudinga, jeigu meras atvirai ir nedviprasmiškai pateiktų savo poziciją uosto generuojamos taršos atžvilgiu. Šiuo metu – lyg tai teršia, lyg tai neteršia 🙂

    Citata 1 : „Dažnai linksniuota „Klasco” tarša yra lokali, o tokios tikrai ne nekaltos dulkės gatvėse yra visame mieste. Su tokiais nuodais tikrai reikia kovoti. ” Mero nuomone, Klasco tarša vien lokali, tai yra tik įmonės teritorijoje, nes jeigu būtų „užmetama” už tvoros į miestą, tada pagal galiojančius įstatymus, ji negali būti laikoma lokali. OK, grunto užterštumo tyrimus ir už miestiečių lėšas keistą gruntą apie Klasco jau pamiršom. Pakeitėm, susimokėjom, pamiršom. Čia meras teigia, kad ne uosto veiklos sukelia taršą KD, bet miesto gatvės, transportas jose. OK, jeigu čia yra mero nuomonė dėl taršos uosto/miesto santykyje, tai kodėl ta nuomonė čia pat paneigiama kitu mero teiginiu – Citata 2 : „Reikia bandyti kalbėtis ir su centrine valdžia, kad tokių Klaipėdoje veikiančių įmonių, kaip „Klaipėdos nafta”, „Lietuvos geležinkeliai”, veikiančių į miesto aplinką ir kokybę, socialinė atsakomybė didėtų.” KN yra uosto įmonė, ir jos tarša mero teigimu nebėra lokali, t.y. keliaujanti į miesto teritorijas. LG irgi ne savo malonumui krovinius tampo į/iš uosto, generuoja KD taršą, triukšmą, vibracijas, vizualinę taršą, pervažose kenkia eismui, ir laukiantys auto birbina dyzelį ir generuoja antrinę taršą. Tas pats su autotransportu, gabenančiu krovinius į ir iš uosto (į tą pat lokalią Klasco). Jeigu meras pripažįsta, kad šios įmonės per savo veiklas mieste generuoja visų rūšių taršą – lieka nebeaišku kokiu principu meras suskirsto teršėjus į lokalius ir nelokalius. Gal kokia lentelė praverstų su visom miesto įmonėm – kairėj surašom „lokalias”, dešinėj „nelokalias” ? 🙂

    Mero pozicijos aiškumas ir nuomonės tvirtumas labai padėtų susikalbėjimui su miestiečiais ir su uostu, kai meras bus labai reikalingas darant žygius į Susisiekimo min. ir Vyriausybę, bei diskutuojant apie uosto direkcijos vien sau pasiliekamas sanitarinę ir krovinio rinkliavas. Juk būtų teisinga susitarti ir dalintis, nes uosto tarša (visų rūšių, įskaitant ir krovinių transportą bei laivus) realiai blogina gyvenimo ir aplinkos kokybę mieste.

    Reply
  15. MArijus

    Tiek nesėkmingų projektų ir dar Dovydaitis savo nuomonę reiškia… Manau nesėkmė yra kitur ir ji turi tik vardą ir pavardę.

    Reply
  16. Joris

    Pakentėkime 100 dienų nekritikavę, o paskui tegul laikosi 🙂 Niekas tokios prabangos tris kadencijas nieko neveikimo naujam merui nebesuteiks. Šitas niekveikis dar už mūsų pinigus paskutinėn „darbinėn” kelionėn į Taivaną leidosi… Tikėkim, tokie nevykėliai prie miesto vairo daugiau niekada niekada nebestos.

    Reply
  17. Manau

    pirmiausi (karščiausi) darbai : namų fasadai centre ir griuvėsiai, jie jau tapo Klaipėdos gėda.Ir žinoma parkingai.Palinkėkime sėkmės naujam merui ir neskubėkime kritikuoti – nelengvas palikimas jam teko.Per ilgai dūdorius su „chebra” sėdėjo merijoje

    Reply
    • Regina

      Tai kad Vaitkaus gretose yra to seno palikimo atgarsiai.

  18. Žalioji

    Nuliūdino pozicija dėl parkavimo. Rajonuose vietoj žalumos lopynėlių bus parkovkės. Gyventojai galės justi pasitenkinimą gyvendami didelėje parkovkėje tarp metalinių arklių. 🙂 Taip pat nuostabu, kad parkavimo mokesčius panaikins, nebereikės Klaipėdiečiams važiuoti į Palangą, kad sutaupytų 1 eurą parkingus. Parkingas, parkingas, mašinos ir tik mašinos. Grįžimas 10 metų atgalios

    Reply
    • "Žalioji" ir vairuojanti

      Gal ponia Žalioji imtų ir pabandytų gauti vairuotojo teises? Ne iš pirmo, bet gal iš septinto karto? Tada suprastų, kad be automobilių negyvensime Labai liūdna, kai sustojusi prie perėjos matau slenkantį ar lėtai išdidžiai einantį pėsčiąjį. Tada suvokiu, kad šis individas yra vienas kelyje, ir jam tie, gatve automašinomis judantys, yra amžini priešų priešai… Bet balansas visada yra įmanomas.

  19. Pastebėjimas

    Ponas Vaitkus rėmimo klausimų analizę galėtų pradėti nuo Labdaros ir paramos įstatymo perskaitymo. Nuostolingai dirbančios įmonės paramos teikti negali – taip numatyta įstatyme.

    Reply
  20. Indrė Klaipėdietė

    Tai, kaip supratau, muziejai ir bibliotekos dirbs senu grafiku – darbo valandomis kada visi žmonės dirba savo darbo vietose. Juk tai ne gamyba, o žmonių švietimas, kultūrinimas. Tai kada visa tai jei fabrikų ir muziejų, bibliotekų darbo valandos beveik sutampa.
    Kas nutrauks tokią nesąmonę kai kultūros įstaigos dirba pačios sau? Mere, gal jūs?
    .

    Reply
    • MArijus

      Kai kurie muziejai – pvz Laikrodžių muziejus 😀 Nu koks ten muziejus JoMaJo? Senai reikėjo uždaryti.

    • xy

      Muziejai dirba šeštadieniais – sekmadieniais.

  21. Aldona

    Puikus planas miestui.Tik sveikatos ir istvermes nepristikite.Nes visokiu priestaravymu sulauksite
    .Juk pas mus taip :vienas dirba ,penki pagalius kaisioja.

    Reply
  22. Palinkėjimas

    Geri planai. Jei juos vertinsime kaip laikinus ir būtinus susikaupusioms problemoms greitai spręsti. Tik jeigu būsimasis meras taip ekspromtu priiminės pats sprendimus ….taip iki šiol mieste buvo. Ir miestai taip nekuriami. Gal nereikėtų taip žavėtis ir Matijošaičiu Kaunui sukurtom kvailystėm. Beje, projektas yra ne V.M nuosavybė ir nevaldo jokių autorinių teisių. Pvz. Galime nusidažyti senamiesčio fasadus, bet traukai generuoti mes turėtume visiškai naujai pažvelgti bent į senamiesčio turgų ir iš jo susikurti rimtą modernų, naują traukos centrą. Dėl Švyturio gatvės ir gyventojų „saugojimo” tai tam yra ir kitų priemonių, bet gatvės tęsinys reikalingas viso miesto susisiekimo sistemos tobulinimui, o ne naujų problemų kūrimui H.Manto gatvėje statant viadukus.

    Reply
  23. Women L.

    O kaip su lygiomis galimybėmis? Ar mieste ir toliau moterys liks pastumdėlių ir patarnaujančio personalo vietoje?

    Reply
    • Husky

      Kažkaip,kai ateina kalba,kad imk lopetą ir eik kasti,pas jus bobas,klausimas apie lygias galimybes išnyksta…

  24. man patiko

    Reikia ieškoti,mažinti priešpriešą,sukurti nuolaidų sistemą,tikrai reikia kovoti,bandysime remtis,pavyks paanalizuoti,reikėtų svarstyti apie rinkliavų pkyčius, ir t.t.

    Reply
  25. Vytautas

    Transportas tai ne tik kamščiai ir greitis apie kuriuos mes neturime supratimo nes Klaipėdoje tai tikrai nėra problema. Problema kai rytais didžiausiose autobusuose (net garmoškėse) važiuoja keli ar keliolika žmonių. Ar nevertėtų miestui iš principo keisti transporto koncepciją pereinant nuo „griozdų” prie 20 – 30 vietų autobusiukų?

    Reply
    • Irena

      Gal skirtingose Klaipėdose gyvename. Piko metu pilni autobusai.

  26. Vaclovas

    Fasadų problema. Mes juk apšiurę labiau nei prie ruso!!!

    Reply
  27. Jonas

    Duok Dieve jam stiprybės daryti tai ką sako. Ir dar sveiko proto remtis ne amžinų aktyvistų šūkavimais, o specialistų rekomendacijomis ir išvadomis. Gaila, kad apie senamiestį niekas nepaklausė – ten vien problemos kurių nuėjusi valdžia arba iš viso nesprendė, arba nežinojo kaip daryti.

    Reply
    • Palmira Martinkienė

      Nepaklausė? 🙂 Dar vienas iš esminių pažadų – senamiesčio gaivinimas. Kalbėdamas apie tai irgi minėdavote Kauno patirtį. Tai kokie bus pirmieji darbai?

  28. Tema

    Vat ir išsiputė visas balionas, kai reikia pradėti pažadus vykdyti. Reklamuoti konkretūs planai staigiai pavirto į teorines galimybęs.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Švyturių metus Klaipėdoje pradės Baltojo švyturio pasakojimas 

Klaipėdos savivaldybė kartu su kultūros centru Žvejų rūmais šeštadienio, balandžio 13-osios, vakarą miestiečius kviečia į pajūrį: prie Šiaurinio molo bus ...
2024-04-13
Skaityti daugiau

Sportas, Svarbu

Konfliktų draskomo „Viesulo” vadovo darbą meras vertina gerai

„Kiekvienas vadovas turi dar ir savo vadovą, išskyrus aukščiausiąjį miesto vadovą, nes jam vadovo nebėra”, – taip Klaipėdos miesto tarybos Kultūros, ...
2024-04-11
Skaityti daugiau

Fotoreportažai, Verslas

Klaipėdos pramoninkams vadovaus Rimantas Juška 

Klaipėdos pramonininkų asociacija (KPA) ketvirtadienį vykusiame visuotiniame susirinkime išsirinko savo naują vadovybę. Martyno Vainoriaus nuotr. Dvi kadencijas – ketverius metus ...
2024-04-11
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This