Šiaulių apygardos teisme su pertrūkiais nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda” į Kuršių marias ilgą laiką leistų nevalytų nuotekų, paraleliai teismuose vyksta ir dėl su kita šios bendrovės tarša susiję civiliniai procesai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo pripažinęs, jog 2021-ųjų liepą į Kuršių marias „Grigeo Klaipėda” neteisėtai išleistas gamybinis vanduo su toksiškais elementais žalos esą gamtai nepadarė, todėl panaikino Aplinkos apsaugos departamento (AAD) bendrovės vadovui Tomui Eikinui skirtą 600 eurų administracinę baudą.

Tačiau AAD nenusileido ir savo ruožtu kreipėsi į teismą, prašydamas dėl minėtos taršos skirti „Grigeo Klaipėda” 4444,17 eurų žalos atlyginimą, priteisti 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Trečiadienį šį AAD ieškinį išnagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas jį tenkino iš dalies.

Aplinkosaugininkai teigė, jog 2021 liepos 20 d. jų atlikto neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė į Kuršių marias išleido 18,6 m³ nevalytų gamybinių nuotekų, su kuriomis į aplinką pateko teršalai ir tokiu būdu marioms buvo padaryta nurodytos sumos – 4444 eurų- dydžio žala.

Bendrovė savo ruožtu prašė pateiktą ieškinį atmesti, nes esą įvykio metu žala aplinkai nebuvo padaryta, kadangi į marias buvo išleistas itin mažas kiekis apyvartinio technologinio vandens, kuris neva negalėjo lemti Kuršių marių vandens ekologinės būklės pokyčių ar pablogėjimo.

Ieškinį išnagrinėjusi teisėja Asta Matulevičienė jį tenkino iš dalies, „Grigeo Klaipėda” įpareigojusi sumokėti 2222 eurų žalos aplinkai atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei 1000 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendime, kurį dar galima skųsti apeliacine tvarka, be kita ko, sakoma: „Ginčo atveju nustatyta, kad įvykus sklendės iš C23 baseino į apyvartinio vandens surinkimo kanalą techniniam sutrikimui, į Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą ir po pirminio valymo (…) į Kuršių marias, neturėdama leidimo (sutikimo), buvo išleistos nevalytos gamybinės nuotekos (technologinis apyvartinis vanduo), kurios pagal savo sudėtį ekspertų išvadose buvo pripažintinos kenksmingomis (toksiškomis), nustatytos normos viršijo didžiausias koncentracijas (šulinys Nr. 156), todėl atsižvelgiant į jų kiekį ir apkrovą, darė tiesioginį poveikį ekosistemai (didinamas Kuršių marių užterštumas ir taip bloginama vandens būklė), vandens (šiuo atveju Kuršių marių) kokybei, tokiu būdu darytina išvada, jog žala gamtai buvo padaryta.

Tai, kad šuliniuose Nr. 156 ir Nr. 52 medžiagų koncentracijos sumažėjimą lėmė taikytas valymas, atsiskiedimas dėl Kuršių marių didelio ploto bei ieškovo ir ekspertų teigimu nepadarė esminės žalos aplinkai, nepaneigia atsiradusios žalos, kaip ją apibrėžia AAĮ, fakto, kadangi toksiškų medžiagų apkrova ekosistemai išliko, toksiškos medžiagos negalėjo būti išleidžiamos į gamtinę aplinką. Teismo vertinimu, poveikis aplinkai gali būti ir akivaizdžiai nepastebimas, tačiau turintis neigiamas pasekmes vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei būklei, įvertinus tai, kad ne visos toksiškos medžiagos atsiskiedžia (sunkieji metalai) ir toksiškumas gali išlikti pakankamai ilgą laiką, bet koks teršalų kiekis, patenkantis į aplinką, yra kenksmingas. Taigi žalos aplinkai padarymo faktas yra įrodytas”.