Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą apeliacine tvarka išnagrinėtoje, daugiau nei porą metų vykusioje civilinėje byloje dėl vamzdyno, kuriuo į marias tekėjo neišvalytos „Grigeo Klaipėda” nuotekos.

Teisėjų kolegija pakeitė pirmos instancijos sprendimą ir nurodė, kad prievolė išmontuoti šį vamzdyną turi tekti tik „Grigeo Klaipėda”, o uostamiesčio savivaldybės valdoma AB „Klaipėdos vanduo” čia niekuo dėta.

„Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginiai. Oro grupės nuotr.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad ši byla gimė po to, kai į viešumą iškilo garsioji Kuršių marių teršimo istorija bei savo tyrimą atliko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTSPI). Apie metus trukusio tyrimo metu buvo nustatyta, kad visa tokia trasa neturi statybos leidimo. Padariusi tokią išvadą inspekcija nurodė ir „Grigeo Klaipėda”, ir AB „Klaipėdos vanduo” pašalinti šį nuotekų tinklą. Nesutikdamos su šiuo reikalavimu, abi bendrovės kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti tokį VTSPI nurodymą.

Nagrinėjant šią bylą teisme liudijusi VTPSI atstovė Dalytė Rapalienė aiškino, kad būtent į šį ginčo vamzdį buvo nuvestos neišvalytos „Grigeo Klaipėda” nuotekos. Dėl tokios marių taršos dabar vyksta baudžiamasis procesas Šiaulių apygardos teisme.

„Klaipėdos vanduo“ teismui dėstė, kad nedidele šio vamzdyno atkarpa naudojosi tik laikinai, maždaug nuo 1994 m. kovo iki 1996 m. lapkričio, kai reikėjo per ją nukreipti Gargždų nuotekas. Šis tinklas tada priklausė Celiuliozės ir kartono kombinatui – dabartinei AB „Grigeo Klaipėda“. „Klaipėdos vanduo“ taip pat aiškino, kad nuo to laiko šia vamzdyno atkarpa nebesinaudoja, nes ji yra seniai užplombuota, o plombos periodiškai atnaujinamos. Vandentiekininkų įsitikinimu, tokius nurodymus VTSPI turėjo duoti tik „Grigeo Klaipėda“.

Galiausiai savivaldybės įmonė pareiškė, kad išvados apie esą savavališką tinklo statybą yra paremtos ne konkrečiais įrodymais, o vien prielaidomis dėl statybą pagrindžiančių dokumentų trūkumo. Akcentuota ir aplinkybė, kad ši nuotekų tinklo atkarpa galėtų būti pritaikyta ir naudinga kaip avarinis slėginės linijos išleistuvas.

„Grigeo Klaipėda“ savo ruožtu teismui aiškino, kad tokio nuotekų tinklo statybos buvo numatytos dar 1987-ųjų lapkritį SSRS Miškų, celiuliozės-popieriaus ir medžio apdirbimo pramonės ministro pavaduotojo patvirtintoje projektavimo užduotyje dėl Klaipėdos celiuliozės – kartono kombinato rekonstrukcijos, kad čia galėtų vykti makulatūros masės gamyba. Tuometiniam Klaipėdos valstybiniam kartono kombinatui rangovas VSF-1 išvalyto vandens kolektorių perdavė 1991 m. rugsėjį. Anot įmonės, visi šie faktai įrodo, jog nuotekų tinklo projektavimo ir statybos procesas negalėjo vykti savavališkai. O visų reikiamų dokumentų bendrovė esą neturi todėl, kad projektavimo iniciatorius buvo tuometinė Klaipėdos teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba.

„Grigeo Klaipėda“ taip pat pareiškė, kad jei teismas visgi pripažintų savavališkos statybos faktą, jį pašalinti turėtų ir „Klaipėdos vanduo”.

Bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas šį kovą konstatavo, kad abiejų bendrovių ieškiniai yra atmetami, tačiau toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui. Abi įmonės ir pasinaudojo tokia galimybe.

Apeliacinius skundus išnagrinėjusi apygardos teismo kolegija, kurią sudarė teisėjos Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė ir Vilija Valantienė, konstatavo, kad jog byloje nėra įrodymų, kurie leistų nustatyti tikslias nuotekų tinklo statybos pradžios ir pabaigos datas. Tik apibendrinant visus į bylą pateiktus įrodymus esą galima konstatuoti, jog tokios statybos vyko nuo 1988 iki 1994 m.

Anot teismo, „Grigeo Klaipėda“ į bylą pateikė daug dokumentų, patvirtinančių ginčo nuotekų tinklo projektavimo darbus, tačiau visi jie neturėjo pagal tuometinį teisinį reglamentavimą būtinų Klaipėdos rajono architekto suderinimo žymos ir rekvizitų.

„Todėl laikytina, kad ginčo nuotekų tinklas pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento, o tokia statyba laikytina savavališka. Be to,
į bylą nepateikti įrodymai, jog suderinimas būtų užregistruotas projektų derinimo apskaitos knygoje. <…> AB „Grigeo Klaipėda“ turėjo pareigą turėti visą su ginčo nuotekų tinklų statyba susijusią dokumentaciją, o šios pareigos neįvykdžiusi, privalo prisiimti iš to kylančias pasekmes”, – rašoma teismo sprendime.

Tuo metu „Klaipėdos vandens“ argumentai, kad ji tik laikinai ir su valstybės institucijų žinia bei leidimu prisijungė prie tokių nuotekų tinklo, teismą įtikino. Jo vertinimu, dėl to „Klaipėdos vanduo“ nesuprato ir negalėjo suprasti, kad iš esmės jungiasi prie savavališkai pastatyto tinklo.

„Minėtas laikinas prijungimas prie nuotekų tinklą vyko vien dėl susiklosčiusios situacijos, kai reikėjo spręsti nuotekų išleidimo klausimą dar nesant pastatytos nuotekų tinklų linijos, kuria nuotekos iš Gargždų būtų buvusios nuleistos tiesiai į Dumpių nuotekų valyklą”, – rašoma teismo sprendime, kuriame konstatuojama, jog dėl tokių aplinkybių civilinė atsakomybė šiai įmonei negali būti taikoma ir ji negali būti laikoma tokio tinklo naudotoja.

Kolegija nusprendė, kad pirmos instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir nenuodugniai jas ištyrė, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Tad buvo panaikinta tik ta rajono teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas „Klaipėdos vandens“ ieškinys.

„Klaipėdos vandeniui“ iš VTPSI teismas priteisė 7907 eurus bylinėjimosi išlaidų.

Toks sprendimas įsigalioja iškart, bet kasacine tvarka dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tiesa, pastarasis priima nagrinėti ne visus skundus.