Rinkiminės kampanijos metu gana garsiai nuskambėjusi Neringos savivaldybės valdomoje įmonėje „Neringos vanduo” nutikusi istorija persikėlė į teismą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose jau nagrinėjama civilinė byla, kurioje „Neringos vanduo” iš buvusio vadovo Dangero Aleksandrovo siekia prisiteisti daugiau nei 27 tūkst. eurų už neva pradangintą įmonės turtą.
Pats D. Aleksandrovas teismo posėdžio metu dėstė ir teiginius apie esą dovanotus butelius bei gurmaniško maisto rinkinius Neringos vadovams, ir apie galimai suklastotus dokumentus bei apgaulingą apskaitą.
Viskas dėl rinkimų?
Peripetijos „Neringos vandenyje” į viešumą iškilo sausio pabaigoje, kai „Atvira Klaipėda” gavo Neringos savivaldybės tarybos nariams pateiktą Savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos atlikto įmonės audito ataskaitą. Neringos meras Darius Jasaitis „Atvirai Klaipėdai” tada aiškino, kad auditą buvo nuspręsta pradėti dėl to, kad buvęs įmonės vadovas D. Aleksandrovas, su kuriuo buvo atsisveikinta šalių susitarimu, esą neperdavė visų įmonės materialinių vertybių, buvo sulaukta ir kitokių signalų.
Auditoriai skelbė, kad atliktus bendrovės materialinių vertybių inventorizavimą buvo nustatyta, kad jų trūksta už 28 584,85 Eur.
Esant „korupcijos pasireiškimo tikimybei”, jie rekomendavo Savivaldybės administracijos direktoriui kreiptis dėl D. Aleksandrovo veiksmų į teisėsaugos institucijas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, prokuratūrą.
Vėliau tokiai pozicijai pritarė ir Neringos miesto tarybos Kontrolės komitetas.
Pats D. Aleksandrovas po kelių dienų „Atvirai Klaipėdai” atsiuntė išsamų tekstą, kuriame dėstė abejones dėl atliktos inventorizacijos bei teigė, jog kaltinimai, kad jis neva įmonei neperdavė kažkokių darbų ar daiktų, yra netiesa.
„Šis oponentų suorganizuotas skandalas buvo reikalingas tam, kad atsiimčiau dokumentus ir pasitraukčiau iš rinkimų kovos. <…> Tiesa ta, kad smūgį mano sąrašo kolegoms buvo lengviausia suduoti per mane, nes sąraše esu vienintelis kandidatas, kuris užėmė Neringos savivaldybės įmonės direktoriaus pareigas, todėl prieš mane lengviausiai fabrikuoti kaltinimus”, – tikino D. Aleksandrovas, savivaldos rinkimuose dalyvavęs su Liberalų sąjūdžio komanda (meras Darius Jasaitis yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos” Neringos lyderis).
„Bet kuriuo atveju bus ir civilinė byla”, – Kontrolės komiteto nariams tada sakė D. Jasaitis.
Taip ir buvo pasielgta – „Neringos vanduo” parengė ieškinį ir perdavė jį teismui. Savivaldybė šioje byloje yra tretysis suinteresuotas asmuo.
Ieškinys – mažesnis
Nors auditoriai iš pradžių skelbė, kad po D. Aleksandrovo pasitraukimo įmonėje trūksta 28 584,85 Eur vertės turto, teismą pasiekė ieškinys, kuriame jau nurodyta šiek tiek mažesnė reikalaujama suma – 27 626 eurų. Suma buvo sumažinta, nes vėliau buvo rastas kompiuteris ir jo dėklas.
Teisme trumpai pagarsintuose šalių atsiliepimuose D. Aleksandrovas akcentuoja ir aplinkybę, jog pasirašant susitarimą dėl jo atleidimo iš darbo abi šalys konstatavo, jog jokių pretenzijų vieni kitiems neturi. Tuo metu Neringos savivaldybė tvirtina, kad jam vis tiek kyla atitinkama atsakomybė tiek pagal Akcinių įstatymą, tiek pagal Darbo kodeksą. Be to, susitarime esą yra punktas, numatantis, jog turi būti pasirašytas nebaigtų darbų, priskirtų dokumentų, vertybių perdavimo aktas.
Anot „Neringos vandeniui” atstovaujančių advokatų Gintarės Repšaitės ir Lino Vilio, D. Aleksandrovas paskutinę darbo dieną savavališkai pasišalino iš darbo nesulaukęs savivaldybės atstovų, nepasirašė tokio akto ir neperdavė minėtos vertės turto.
Pasak L. Vilio, nors pats D. Aleksandrovas tvirtina, jog tądien dirbo iki 16.58 val., jo automobilis Alksnynės patikros postą, iki kurio nuo Nidos reikia važiuoti apie 40 minučių, kirto 14.55 val.
Apie 4300 eurų vertės turtą, anot ieškovų, buvęs įmonės vadovas pirko tėvystės atostogų metu, jis nerastas, tad galimai buvo panaudotas asmeniniams tikslams.
Tarp paminėto esą negrąžinto turto yra frezų komplektas, gyvatukas, knyga „Lyderis be titulo”, nivelyrai, obliai, vėjapjovė, teptukai, kava, darbo drabužiai ir kt.
Anot teisininkų, kad situacija būtų kaip galima labiau „supainiota, išplauta, sujaukta ir nukrypta nuo įprastinės veiklos” D. Aleksandrovas tą pačią dieną atleido iš pareigų savo pavaldinį Egidijų Kivilį, kuris, turėjo perduoti visą turtą. Su pastaruoju jis, beje, dirbo Klaipėdos savivaldybės įmonėje „Gatvių apšvietimas”. Tądien D. Aleksandrovas atleido ir „Neringos vandens” administratorę. Visi trys jie esą ir išvyko D. Aleksandrovo automobiliu.
Laikinasis „Neringos vandens” vadovas Darius Vaitkevičius tikino, kad jam buvo keista pamačius pirkinių sąraše medžio apdirbimo, suvirinimo įrankius ir kitas prekes, nes jos pirktos sunkmečio laikotarpiu, įmonei paėmus porą šimtatūksantinių kreditų, juolab kad pats D. Aleksandrovas esą sakė, jog reikia mažinti pirkimus. Anot laikinojo vadovo, įrankiai medžio apdirbimui įmonėje nenaudojami, kitos prekės – ne pirmo būtinumo, ir be jų įmonė dabar apsieina.
„Iki Dangero ant kavos patys susimesdavome iš savų, nebūdavo tokios praktikos”, – sakė jis.
Laikinasis direktorius, atsakydamas į D. Aleksandrovo klausimą, patvirtino, jog buvo gavęs dovanų knygą, kuri yra įtraukta į esą pradingusio turto sąrašą.
Yra politinis aspektas?
D. Aleksandrovą teisme atstovauja du advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatai – Neringa Gylytė ir Tomas Bagdanskis. Pastarasis padėjo jam laimėti bylą dėl atleidimo iš bendrovės „Gatvių apšvietimas” vadovo pareigų.
N. Gylytė akcentavo, kad derybų dėl darbo sutarties nutraukimo metu buvo aiškiai užfiksuota, kad yra iš Neringos savivaldybės vadovų pusės buvo politinis nepasitikėjimas D. Aleksandrovo atžvilgiu.
„Labai svarbu yra ir politinis akcentas. Jei Dangeras Aleksandrovas netinkamai vykdė pareigas, tai turėjo būti dėl to ir atleistas, tačiau visą laiką nebuvo jokių pastabų. Jei turtas pasisavintas, tai kur yra baudžiamoji byla? O jei turto neišsaugojo, tai kur įrodymai, kad fiziškai to turto nėra? Vadovas turi perduoti raktus, telefoną, kompiuterį, banko kortelę, bet ne sklendes, dažų flakonėlius ar nano dangas. Kaip galima priskirti boilerius vadovui? Su juo nebuvo sudaryta ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis”, – dėstė advokatė ir tikino, kad klaidų yra tiek atliktame audite, tiek ir inventorizavimo aprašuose
Taip pat ji atkreipė dėmesį į tai, kad visą inventorizacijai ruošė įmonės finansininkė, nors pagal Vyriausybės nutarimą esą negali to daryti.
„Kodėl nesudarė galimybės dalyvauti inventorizacijoje ir pasisakyti? Ji atlikta praėjus keturioms dienoms po atleidimo, kas galėjo pasikeisti per tas dienas atsižvelgiant į politinius motyvus? Inventorizacijos rezultatai tokie, kokių reikėjo”, – sakė N. Gylytė.
Anot jos, ir teptukai ir kitos kanceliarinės prekės, darbo saugos drabužiai buvo reikalingos įmonei, D. Aleksandrovas pirko tik tai, ko prašė darbuotojai – nė vienas pirkinys neva nebuvo neįprastas. USB atmintinės esą buvo pirktos dėl to, kad jose buvo pateikiama informacija savivaldybei.
Pasak advokatės, prekes D. Aleksandrovas arba pasiimdavo pats žemyninėje Lietuvos dalyje, arba jos būdavo jam pristatomos, kad būtų išvengta kelis kartu didesnio pristatymo mokesčio į Neringą. Tokia praktiką esą nebuvo nauja.
Pristatydavo sau, kad nereikėtų kelis kartus daugiau mokėti. Tokia praktika nebuvo nauja.
„Jokių neteisėtų veiksmų ir žalos Dangeras Aleksandrovas nepadarė. Be to, ne vien jis buvo atsakingas už atsargas. Jis pareigas vykdė tinkamai, perdavė visus jam patiktus daiktus, materialines vertybes ir kitus dalykus vyr. finansininkei, kuri atsisakė tai apiforminti”, – tikino advokatė, pabrėžusi, kad esą nėra ir jo pagrindo tvirtinti, jog jos klientas nepagrįstai nurašydavo turtą prieš tai atitinkamai pakeitęs įmonės apskaitos politiką.
Buteliai ir gurmaniški patiekalai – valdžiai?
„Ar aštuonios išeitinės galėjo būti išmokėtos dėl to, kad darbdavys nepatenkintas mano atliekamu darbu? Jiems reikėjo, kad išeičiau iš įmonės, kad galėtų sukti milijoninio objekto pardavimą, kuriam trukdžiau. Prašiau 12 išeitinių, sumokėjo aštuonias. <…> Susitarime dėl darbo santykių nutraukimo parašyta, kad darbdavys neturės jokių prašymų, pretenzijų dėl darbo santykių, turtinių ir neturtinių reikalavimų. O aš dėl patirto mobingo ir psichologinio smurto irgi įsipareigojau neteikti jokių skundų. Dabar supratau, kad tokio susitarimo esmė buvo kuo greičiau pašalinti mane, kad galėtų atlikt melagingus auditus ir inventorizaciją, nes jei būčiau galėjęs dalyvauti, būčiau galėjęs ir apskųsti. Taip nebūtų pavykę sukelti skandalo spaudoje prieš rinkimus, siekiant, kad pasitraukčiau iš rinkiminės kampanijos, nes jau buvau kandidatas. Kodėl per mėnesį nenutraukė susitarimo ir neprašė grąžinti išeitinių? Ne tiek svarbu byla, kiek sukelti skandalą spaudoje ir užkirsti man kelią rinkimuose. Ieškinys pateiktas kovo 3 dieną, kai rinkimai vyko kovo 5. Didžiausia šmeižti banga buvo, kai dar buvo galima atsiimti pareiškinius dokumentus. Ko tiek laukiama? Jei būčiau nėjęs į rinkimus gal nebūtų tokio ieškinio. Meras Darius Jasaitis naktimis skambinėjo ir dėkojo, kai padėjau kyšio byloje, nors jos dalyviai išjunginėjo man namuose elektrą ir reikėjo išeiti į kiemą vakare su berniukais pasikalbėti. Tada buvau geras žmogus, o kai pasakiau, kad einu į rinkimus, tai jau blogas, vagis. Pirmiausia sudirbamas aš spaudoje, vėliau kiti, tada keliamas čekiukų skandalas” – savo ruožtu dėstė pats D. Aleksandrovas, savivaldos rinkimuose Neringoje dalyvavęs Liberalų sąjūdžio sąraše.
Jis tikino, kad inventorizacijos sąrašai yra suklastoti. Esą vyko „kelionės laike” – inventorizacija pradėta lapkričio 14 dieną, o inventorizuota pagal 10 dienos duomenis. Be to, įmonė tris dienas buvo be vadovo, tad galėjo dingti ir daiktai, dėl kurių dabar jam keliamos pretenzijos.
Anot D. Aleksandrovo, įmonei reikia ir kitokių įrankių, ne tik būdingų darbui su vamzdžiais.
„Kaip nustatė, kad būtent to suktuko trūksta, kai jų yra apie 12? Kaip buvo nustatyta, kad būtent mano pirkti akumuliatoriai buvo pavogti?” – retoriškai klausė buvęs „Neringos vandens” vadovas, akcentavęs, kad iki tol iš įmonės buvo išėję „eilė žmonių”, bet niekam nebuvo daryta inventorizacija, užteko priėmimo-perdavimo aktų.
D. Aleksandrovo teigimu, įmonė iki jo atėjimo pirkdavo ne pačias pigiausias prekes, nepaisė Viešųjų pirkimų įstatymo ir tik jam pradėjus vadovauti buvo įvesta tvarka, jis ir pats esą žiūrėdavęs internete, kur galima pigiau užsisakyti reikiamų prekių.
„Turiu pokalbio įrašą, kuriame Savivaldybės administracijos direktorius pageidauja, kad net negrįžčiau į įmonę. Pozicija labai keista, juk turėjau dar ir įmonės telefoną. Matyt, iš pat pradžių buvo toks planas, bet dar nesuvokiau kur tokio spektaklio tikslas”, – teigė D. Aleksandrovas.
Aiškindamas savo ankstesnį išvažiavimą iš įmonės paskutinę darbo dieną jis teigė dirbęs be pietų pertraukos ir galiausiai supratęs, jog vyr. finansininkė Asta Bendoraitytė perdavimo akto nepasirašys, nes jai vis kažkas skambino ir ji neva slapstydavosi, o 15.30 val. jis dar turėjęs susitikimą Klaipėdoje dėl subsidijų saulės jėgainėms.
„Vadovo darbas nėra sėdėti kabinete. 16.58 padariau paskutinį pavedimą”, – sakė D. Aleksandrovas.
Bylą nagrinėjančiam teisėjui Egidijui Mickevičiui pasiteiravus, kodėl buvo pirkta „labai daug telefonų” ir kur jie dabar yra, D. Aleksandrovas aiškino, jog juos turi darbuotojai, nes buvo jo nurodymas kiekvienam turėti telefoną su „Mesenger” programą, kad operatyviai būtų galima tartis, siųsti nuotraukas. O telefonų pirkta daugiau nei yra darbuotojų dėl to, kad kai kurie mobilieji esą atliko laidinio ryšio, kurio buvo atsisakyta, funkcijas.
D. Aleksandrovas taip pat aiškino, kad savo automobilį naudojo įmonės objektų apžiūrai, o kaip jis pradėjo griūti, vaiko priežiūros atostogų metu ir atidavė jį remontuoti.
Atsakydamas į klausimą, kodėl iki 1500 eurų padidino nurašymo turto vertę D. Aleksandrovas aiškino, kad iki tol buvusios ribos buvo labai mažos ir didino sąnaudas.
„Privačiose įmonėse nustatomos maksimalios sumos. Kitaip už 250 eurų nupirktas telefonas sugenda ir 4 metus laikomas stalčiuje, nes negali būti nurašytas. Nauja vertės buvo nustatyta pagal buhalterinės apskaitos teisės aktus. Jei ji bloga, kodėl įmonė iki šiol naudoja tą tvarką, kodėl jos nepakeitė?” – sakė D. Aleksandrovas.
Jis tikino, kad vadovaujant įmonei teko savivaldybės atstovams dovanoti ir knygas, ir brangius butelius. Merui D. Jasaičiui jo gimtadienio proga esą nukeliavo ir vienas gurmaniško maisto rinkinys, dėl kurio dabar keliama pretenzija.
„Po gurmaniškais rinkiniais yra paslėpti ir buteliai prabangūs, kurie dovanoti merui, vicemerui, administracijos direktoriui, specialistams. Neringoje tokia praktika, kad juos reikia įvairiomis progomis sveikinti. Buvo pirkti gurmaniški rinkiniai ir darbuotojams mano atsisveikinimo proga”, – dėstė buvęs įmonės vadovas.
Neringos savivaldybei atstovaujančiam advokatui Mariui Barisevičiui pastebėjus, kad įprasta praktika yra tokia, jog įmonių vadovai nesirūpina kava, teksto žymekliais D. Aleksandrovas replikavo, kad Neringoje dėl specifinės geografinės padėties yra kitaip.
„Kasdien važinėdavau į Kretingą ,tai pakeliui ir nupirkdavau. Iki manęs su sunkvežimiu važiuodavo ir prekindavosi už 100-200 eurų”, – teigė D. Aleksandrovas.
Kitas teismo posėdis šioje byloje numatytas jau tik rugpjūčio pabaigoje.
Gal šį kartą grobstytojui nebepasiseks, kaip pasisekė pirmą kartą.