Po darbo metu surengtų vestuvių šalių susitarimu iš Neringos savivaldybės valdomos bendrovės „Neringos vanduo” direktoriaus pareigų Dangeras Aleksandrovas pasitraukė taip, kad privertė kurorto valdžią atlikti įmonės auditą. O jo išvados tokios, jog šio kurorto meras pripažįsta, kad skaitant yra sunku patikėti, jog tai yra įmanoma.

Auditoriai atskleidė ne tik tai, jog dar prieš metus „Atviros Klaipėdos” aprašyti D. Aleksandrovo sudaryti sandoriai iš tiesų yra įtartini, bet ir pasigedo daugiau nei 28 tūkst. eurų vertės įmonės turto. Dalį jo – gurmanišką maistą, automobilio, kompiuterių priedus ir kita – D. Aleksandrovas įmonės sąskaita pirkto tėvystės atostogų metu.

Neringoje D. Aleksandrovas pakartojo ir Klaipėdos savivaldybės valdytoje bendrovėje „Gatvių apšvietimas” įgytą patirtį išmokėti solidžias išeitines darbuotojams, kurie pasitraukė kartu su juo.

Įmonė po D. Aleksandro vadovavimo atsidūrė ties bankroto riba, tad Neringos valdžia planuoja teikti jai finansinę pagalbą, o dėl buvusio vadovo veiksmų gali būti kreiptasi ir į teisėsaugą.

Pats D. Aleksandrovas jau tradiciškai ignoruoja ir „Atviros Klaipėdos” žurnalisto skambučius, ir laiškus, tad jo pozicijos bent jau kol kas sužinoti negalima.

Kodėl sugalvojo audituoti?

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad po to, kai ji pranešė apie nuo 2021-ųjų liepos „Neringos vandeniui” vadovavusio D. Aleksandrovo Kretingos civilinės metrikacijos skyriuje darbo metu surengtas vestuves, Neringos savivaldybė sudarė komisiją, kuri po patikrinimo konstatavo, jog šis faktas pasitvirtino. Komisija pasiūlė Savivaldybės administracijos direktoriui įspėti įmonės vadovą, kad jei per 12 mėnesių jis padarys antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, bus atleistas iš darbo.

Vėliau paaiškėjo, kad darbo sutartį su D. Aleksandrovu buvo sutarta nuo lapkričio 11 d. nutraukti pagal Darbo kodekso 54 straipsnį – šalių susitarimu. Savivaldybės administracija tada tikino, kad be paties D. Aleksandrovo sutikimo negali atskleisti, ar jam buvo išmokėta kokia nors kompensacija. O buvęs įmonės vadovas į „Atviros Klaipėdos” žurnalisto skambutį tradiciškai neatsiliepė, neatsakė ir į el. paštu išsiųstą klausimą.

Praėjusią savaitę „Atvira Klaipėda” gavo Neringos savivaldybės tarybos nariams pateiktą Savivaldybės administracijos Centralizuotos vidaus audito tarnybos atlikto „Neringos vandens” audito ataskaitą. Jį lapkričio 21-ąją atlikti savo įsakymu nurodė Savivaldybės administracijos direktorius, nors „Atvira Klaipėda” apie galimai įtartinus „Neringos vandenų” sandorius, jau minimus ir audito išvadoje, rašė dar 2021-ųjų sausį.

Neringos meras Darius Jasaitis „Atvirai Klaipėdai” aiškino, kad auditą buvo nuspręsta pradėti dėl to, kad D. Aleksandrovas neperdavė visų įmonės materialinių vertybių, esą buvo sulaukta ir kitokių signalų, nes Neringa yra mažas miestas ir žmones netrunka pastebėti kai kurias detales.

Priedas už nepadarytą darbą, įspūdingos išeitinės

Be tokių „popierinių” trūkumų, kaip kad neatnaujinta veiklos strategija, neparengti metiniai veiklos planai, nepatvirtintos išlaidų sąmatos, pareigybių sąrašas ir kita, audito metu konstatuota ir aibė finansine išraiška įvertinamų pažeidimų.

Pirmiausiai buvo nustatyta, kad bendrovės administratorei už naujų pareigybių aprašymų parengimą buvo išmokėtas vieno atlyginimo dydžio priedas – 1326 Eur, nors ji tokio darbo ir nepadarė. Tai pat konstatuota, jog ta pati administratorė išeidama iš darbo galimai sąmoningai ištrynė kompiuteryje buvusią informaciją – atostoginių apskaitą ir kt.

„Nustatyta, kad darbo sutartyse nebuvo atliekami darbo sutarties sąlygų pasikeitimai (darbo užmokesčio didinimas, darbo laiko normos pasikeitimai), tačiau bendrovės buhalterijai buvo pateikiami direktoriaus įsakymai apie pakeitimus”, – rašoma audito išvadose.

Auditoriai nustatė ir tai, kad paskutinę savo darbo dieną D. Aleksandrovas abipusiu susitarimu atleido iš darbo ir minėtąją bendrovės administratorę, vandenruošos skyriaus vadovą bei viešųjų pirkimų specialistę. Jiems, išdirbusiems vos vienerius metus, D. Aleksandrovas išmokėjo kelias vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas.

„Neįvertinus bendrovės finansinės būklės direktorius D. A., nesivadovavo teisingumo principu ir darbuotojams, išdirbusiems bendrovėje vos vienerius metus, išmokėjo kelias vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas, o išdirbusiems 10 metų ir daugiau nebuvo išmokėtos išeitinės išmokos”, – konstatavo auditoriai.

Dosnių išeitinių mokėjimo praktiką D. Aleksandrovas įgijo dar vadovaudamas Klaipėdos savivaldybės valdytai bendrovei „Gatvių apšvietimui”. Tuo metu, kai jau svyravo jo postas, D. Aleksandrovas nusprendė šalių susitarimu atleisti vieną iš vadovų, išmokant jam net 8 mėnesių vidutinio atlyginimo išeitinę kompensaciją.

Tėvystės atostogų metu – gurmaniškas maistas įmonės sąskaita

Savivaldybės administracijos direktorius įsakymu buvo pavedęs „Neringos vandens” vyr. finansininkei paskutinę D. Aleksandrovo darbo dieną – lapkričio 10-ąją – pasirašant atitinkamą aktą perimti visus nebaigtus darbus, dokumentus, materialines vertybes, tačiau atleistasis direktorius tokios procedūros neatliko.

Praėjus kelioms dienoms buvo atliktas bendrovės materialinių vertybių inventorizavimas ir nustatyta, kad jų trūksta už 28 584,85 Eur.

Auditoriai konstatavo, kad dalį trūkstamo turto (per 4300 Eur vertės) D. Aleksandrovas pirko savo tėvystės atostogų metu: pylėsi kuro už 295,7 Eur.; pirko gurmaniško maisto rinkinius už 379 Eur; kavos pupeles už 124,5 Eur; kanceliarines prekes už 69,46 Eur; pelę kompiuteriui už 59,98 Eur; darbų saugos rūbus už 88,17 Eur; automobiliui skirtą įrangą už 2 646,58 Eur; kompiuteriui skirtą įrangą už 216,59 Eur; USB atmintinę už 265,52 Eur iš „City Bee“ nuomojosi automobilį už 74,71 Eur ir kt.

„Kopėčios 1 vnt. įsigijimo vertė 78,83 Eur.“ nerastos, nes „kopėčios“ pristatytos pagal PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą pristatymo vietą: Palangos pl. 16, Sudmantų k. Klaipėda. Sąskaitoje faktūroje nurodytas net D. A. mob. Nr. Kyla klausimas kodėl nurodyta pristatymo vieta ne UAB „Neringos vanduo“. Šiuo atveju, galimai, kopėčias asmeniniams poreikiams pasiėmė bendrovės direktorius D. A. Nustatytas panašus atvejis, kai sąskaitoje-faktūroje nurodytas pirkėjas: Dangeras Aleksandrovas, kaip fizinis asmuo, o mokėtojas: UAB „Neringos vanduo”, kaip juridinis asmuo. Akivaizdu, kad bendrovės direktorius D. A. painiodavo asmeninius poreikius su bendrovės interesais ir užsakant prekes, apmokėdavo už jas panaudojant Bendrovės atsiskaitymo kortelę ar naudodavosi Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos internetine bankininkyste”, – rašoma audito išvadose.

Auditoriai nustatė ir tai, darbų, turto bei dokumentų tinkamai neperdavė ir minėtieji trys šalių susitarimu D. Aleksandrovo atleisti darbuotojai – direktorius neatliko savo pareigos ir įsakymais nepavedė jiems atlikti tokios procedūros. Buvęs vandenruošos vadovas savo nuožiūra, be direktoriaus įsakymo, perdavimo-priėmimo aktais perdavė jam priskirtas materialines vertybes infrastruktūros skyriaus vadovui.

„Bendrovės direktorius D. A. paskutinę darbo dieną, nusišalindamas iš darbo pažeidė LR Darbo kodekso 65 straipsnio 5 dalį”, – dėstoma audito išvadose.

Posėdžiauti kitur – bendrovės sąskaita

Auditoriai atkreipė dėmesį ir į D. Aleksandrovo išvykas posėdžiauti bendrovių „Telšių vandenys“, „Kuršėnų vandenys“, „Pakruojo autotransportas“ ir „Pakruojo vandentiekis“ valdybose („Kuršėnų vandenyse“ jo kaip nepriklausomo valdybos nario karjera baigėsi gruodžio viduryje).

„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad audituojamos Bendrovės direktorius D. A. darbo metu, nepasiėmęs laisvadienio, vykdavo į minėtų bendrovių valdybos posėdžius. Šiuo atveju gaudavo dvigubą atlygį, t. y. dalyvaudamas valdybos posėdžiuose kaip nepriklausomas valdybos narys ir tuo pačiu, atlikdamas Bendrovės direktoriaus pareigas, kaip tai pažymėta Bendrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Be to, Bendrovės direktorius asmeniniams poreikiams (vykimas į valdybos posėdžius) naudodavo automobilį, išnuomotą pagal panaudą, todėl Bendrovei padarė žalos, gaudamas asmeninės naudos Bendrovės sąskaita. <…> Šiuo atveju buvo mokamas neteisėtas dvigubas atlygis: už nepriklausomo valdybos nario dalyvavimą valdybos posėdžiuose ir Bendrovės direktoriaus pareigų atlikimą”, – rašoma išvadose.

Visgi D. Aleksandrovas iš šios situacijos maksimalios naudos neišspaudė – visų minėtųjų bendrovių vadovai „Atvirai Klaipėdai” patvirtino, kad jam buvo mokamas tik nustatytas atlygis, kelionių išlaidų jis padengti neprašė.

Pažįstamiems pinigai ir be sutarčių

Pernai sausį „Atvira Klaipėda” rašė, kad „Neringos vanduo” po neskelbiamos apklausos pasirašė 12 098 eurų vertės sutartį tik su prieš porą mėnesių įsteigta MB „Data Mana“ dėl interneto puslapio sukūrimo paslaugos. MB „Data Mana“ steigėjas ir vienintelis narys bei vadovas – Rolandas Paulauskas, dirbęs „Gatvių apšvietimo” gamybos departamento direktoriumi. „Atviros Klaipėdos” duomenimis, būtent jį D. Aleksandrovas prieš pats netekdamas pareigų atleido iš darbo nuspręsdamas išmokėti 8 mėnesių vidutinio atlyginimo išeitinę kompensaciją.

„Įvertinom šios įmonės atliktus darbus. Šios įmonės sukurti projektai patiko, todėl buvo nuspręsta pirkti darbus būtent iš šios įmonės. Maksimali pirkimo suma buvo 12 098 Eur. Pasiūlymas buvo pateiktas už 6050 Eur, tiek ir sumokėjom. Puslapis jau veikia, galite visi pažiūrėti ir įvertinti atliktą darbą”, – pernai sausį aiškino D. Aleksandrovas.

Tačiau, kaip rodo auditas, buvusio jo pavaldinio MB sulaukė gerokai didesnių pervedimų iš „Neringos vandens” ir net už paslaugas, dėl kurių nebuvo sudaryta jokia sutartis.

„Pagal sąskaitas faktūras nuo 2021-09-21 iki 2021-12-12 apmokėta 8 940 Eur už reorganizuojamų įmonių finansinę analizę, konsultacines paslaugas, kurios nebuvo numatytos sutartyje. Kyla klausimas, kodėl / ar MB „Data Mana“ teikė tokias konsultacijas, galimai, neturint tuo klausimu kompetencijos, kai sutartyje nurodytas tik internetinio puslapio sukūrimas. Už internetinio puslapio sukūrimą 2021 m. gruodžio 30 d. sumokėta 6 050 Eur. Viso 2021 m. už paslaugas MB „Data Mana“ sumokėta 14 990 Eur, o tai 2 892 Eur viršija sudaryto sandorio sumą (sutarties suma 12 098 Eur). 2022 m. vasario – spalio mėn. pagal sutartį 2022/SUT-05, 2022-02-01 už internetinio puslapio priežiūrą sumokėta 4 335 Eur. Pažymėtina, kad MB „Data Mana“ įsteigta 2021 m. rugpjūčio mėn. ir 2021 metais pardavimo pajamos sudarė 14 315 Eur. (žr. „Verslo žinios“) t. y. 100 proc. pardavimo pajamos sudarė iš sandorio su UAB „Neringos vanduo“, – rašoma audito išvadose.

Registrų centrui pateiktoje finansinėje MB „Data Mana“ ataskaitoje rašoma, kad 2021-aisiais jos pajamos siekė tik 14 315 Eur.

„Atvira Klaipėda” beveik prieš metus rašė ir apie tai, kad „Neringos vanduo” bylinėjimuisi su aplinkosaugininkais samdėsi advokatą Mantą Liugą. Jo paslaugomis D. Aleksandrovas naudojosi savo skyrybų byloje. Šį teisininką samdė ir buvusi D. Aleksandrovo pavaldinė „Gatvių apšvietime”, vėliau tapusi jo naująją žmona, kai teisme bandė nuginčyti sudarytą susitarimą dėl išėjimo iš darbo.

„Nustatyta, kad su advokatu nebuvo pasirašyta sutartis ir nuo 2021-07-21 iki 2021-12-17 sumokėta 5 950 Eur. 2022-01-14 sumokėta 1 785 Eur”, – rašoma audito išvadose, kuriose pabrėžta ir aplinkybė, kad įmonė jau turėjo pasisamdžiusi ir kitą advokatą, kuriam už konsultacines paslaugas taip pat buvo mokama.

Auditoriams sukėlė abejonių ir „Neringos vandens” sutartis su MB „Ecotilia”, kurios savininkė ir vadovė yra buvusi Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.

„Kelia abejonių, ar tokios paslaugos buvo teikiamos ir kokie atlikti darbai, ar tik atsiskaityta (9 528,75 Eur) už neva konsultacijas ir neužbaigtus darbus, nes ligi šiol MB „Ecotilia“ pagal sutartį nepateikė visų taršos leidimų. Pažymėtina, kad audituojama bendrovė turi kompetentingus specialistus aplinkosaugos srityje ir, galimai, nereikėjo papildomų konsultantų (MB „Ecotilia“), kurie iki galo neįvykdė savo įsipareigojimų”, – rašoma išvadose.

D. Berankienė „Atvirai Klaipėdai” aiškino, kad jos MB esą tikrai atliko visus darbus, tik aplinkosaugininkai „Neringos vandeniui” dar ne visus leidimus išdavė.

„Aplinkos apsaugos agentūra prikibo dėl kvapų. Leista dirbti, kol šiltuoju metu laiku bus atlikti kvapų tyrimai kai kuriems leidimams. Iš savo pusės tikrai viską padarėme, liko tik tokius tyrimus atlikti. Viską ilgai derinome ir taisėme, nes labai priekabiai žiūrėta”, – teigė ji.

Gresia bankrotas?

Audito ataskaitoje rašoma, kad ir iki D. Aleksandrovo paskyrimo vadovauti „Neringos vandenims” ši įmonė dirbo nuostolingai, tačiau 2020 metais buvo patyrusi tik 63 800 Eur nuostolį, o sukauptas nuostolis 2020-12-31 sudarė tik 40 600 Eur.

2021 metais nuostolis išaugo iki 198 183 Eur, sukauptas nuostolis tų metų gale sudarė 238 783 Eur. Per 10 praėjusių metų mėnesių bendrovė patyrė net 303 719 Eur nuostolio, o 2022-10-31 sukauptas nuostolis sudarė jau 560 166 Eur.

Auditoriai pabrėžė, kad 2020-ųjų pabaigoje bendrovės mokumo koeficientas siekė 4,94 (vienam eurui trumpalaikių įsipareigojimų bendrovė turėjo 4,94 Eur trumpalaikio turto). 2022 metu pradžioje šis rodiklis jau siekė tik 2,41, o 2022 metų spalio pabaigoje jis bebuvo tik 0,8.

„Kai mokumo koeficientas yra mažesnis už 1, kyla grėsmė bendrovės veiklos tęstinumui ateityje, nes bendrovė gali nebesugebėti gražinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui”, – rašoma audito išvadose.

Auditoriai atkreipė dėmesį ir į tai, kad D. Aleksandrovas, pasinaudodamas savo teise vienvaldiškai priimti tokį sprendimą (įmonė neturi valdybos), pernai su AB „Swedbank“ apyvartinių lėšų finansavimui sudarė dvi metų trukmės kredito sutartis. 150 tūkst. eurų bendrovė turės grąžinti šių metų gegužės 10-ąją, dar 200 tūkst. eurų – rugpjūčio pabaigoje.

Siūlo kreiptis į teisėsaugą

Anot auditorių, nustatyti pažeidimai yra susiję su bendrovės veiklos sritimis, kuriose „egzistuoja didelė rizika audituojamos bendrovės veiklai, turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo”.

Esant „korupcijos pasireiškimo tikimybei”, auditoriai rekomendavo Savivaldybės administracijos direktoriui kreiptis dėl D. Aleksandrovo veiksmų į teisėsaugos institucijas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, prokuratūrą.

„Yra ir dar blogiau”

„Skaičiau tris kartus, nes negalėjau patikėti, pasikviečiau dar ir auditorę pasikalbėti. Yra tikriausiai ir dar blogiau, nes ne viską dar spėta patikrinti iki galo. Sunku patikėti, kad gali būti tokia tikrovė vadovų lygyje, bet parašyta juodu ant balto”, – „Atvirai Klaipėdai” komentavo Neringos meras D. Jasaitis.

Jis sakė dar niekada nematęs, kad traukiantis vadovui tą pačią dieną išeitų iš darbo dar trys darbuotojai ir, anot liudytojų, išvažiuotų tuo pačiu automobiliu.

„Čia lyg pasitrauktų po pralaimėtų rinkimų meras su visa savo komanda. Akivaizdu, kad įdomi kompanija buvo”, – kalbėjo D. Jasaitis.

Pasak jo, įmonė dabar tariasi su teisininkais ir spręs, kuriuo keliu eiti.

„Kai nusiuntė prašymą perduoti viską, ko trūksta, gavo tik raštą, kuriame aiškinama, kad visi kiti kalti. Bet kokiu atveju taip nebus palikta”, – teigė meras.

Žinia, D. Aleksandrovas į Neringą atvyko jau su spalvinga praeitimi – jis buvo atleistas iš „Gatvių apšvietimo” dėl nepasitikėjimo, tačiau vėliau teismas konstatavo, kad tai buvo padaryta su procedūriniais pažeidimais. Jam buvo priteista daugiau nei 23 000 Eur vidutinio darbo užmokesčio išmoka už priverstinės pravaikštos laiką ir per 4 000 eurų bylinėjimosi išlaidų, tačiau į pareigas buvęs vadovas negrąžintas. Po jo atleidimo auditas buvo atliekamas ir „Gatvių apšvietime”. Jo autoriai irgi buvo aptikę nemažai įtartinais vadintų sandorių, galimų protekcijų ir interesų konfliktų, tačiau teisėsauga po apklausų atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Prieš metus komentuodamas, ar prieš paskiriant D. Aleksandrovą tikrai buvo domėtasi ir peripetijomis, susijusiomis su „Gatvių apšvietimu”, D. Jasaitis tikino, kad tai buvo padaryta, bet „nuomonės nebuvo vienareikšmės”.

„Taryba spaudė kuo greičiau išrinkti naują įmonės vadovą, buvo paskelbtas konkursas, sulaukėme tik vieno kandidato. Dabar jau sakyčiau, kad gal geriau reikėjo dar pabūti su laikinu vadovu. Aišku, elektros kainos kirto visoms vandentiekio įmonėms, tačiau tokie vadovo veiksmai, kurie aprašyti audite, tikrai neprisidėjo prie įmonės klestėjimo”, – dabar jau kalba meras.

Paklaustas, ką dabar miesto valdžia ketina daryti su bendrove, kuri yra atsidūrusi ties bankroto riba, D. Jasaitis teigė, jog vasario pradžioje tvirtinant šių metų biudžetą Taryba tikriausiai turės ištiesti gelbėjimo ranką įmonei.

Beje, D. Aleksandrovas buvo įstojęs į Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, kurios valdybos nariu yra D. Jasaitis. Šiai partijai priklauso ir 8 iš 15 dabartinių Neringos miesto tarybos narių. Pasak mero, D. Aleksandrovas paliko šios partijos gretas.

„Tikrai dėl to neliūdime. Matyt, ir į partiją stojo turėdamas kokių nors tikslų”, – sakė D. Jasaitis.

„Keista girdėti”

Dar iki audros „Gatvių apšvietime” D. Aleksandrovas, kaip turintis kompetencijos vandentvarkos srityje (anksčiau jis dirbo AB „Klaipėdos vanduo”), 2019 m. gruodžio viduryje buvo išrinktas nepriklausomu valdybos nariu į Šiaulių rajono savivaldybės valdomą UAB „Kuršėnų vandenys”. Čia jo kadencija baigėsi pernai gruodį.

Dvigubos sėkmės D. Aleksandrovas nepaisant jį lydėjusio šleifo sulaukė Pakruojo rajone. Baigiantis 2020-ųjų rugsėjui iš trijų atrankos agentūros pasiūlytų kandidatų, turinčių patirties finansų srityje, būtent jis Savivaldybės administracijos direktorės Ilonos Gelažnikienės buvo pasiūlytas ir išrinktas į bendrovės „Pakruojo autotransportas” valdybą, o pernai balandį buvo išrinktas ir šios valdybos pirmininku.

Pernai balandį jis buvo išrinktas ir į bendrovės „Pakruojo vandentiekis” valdybą, o rugpjūtį tapo jos pirmininku.

Praėjus metams po atleidimo iš „Gatvių apšvietimo” D. Aleksandrovas Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Katkaus sprendimu buvo paskirtas nepriklausomu bendrovės „Telšių vandenys” valdybos nariu, kaip turintis vandens gavybos ir tiekimo srities patirties.

Tuo metu Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius T. Katkus teigė pamenantis, kad svarstant dėl D. Aleksandrovo paskyrimo į „Telšių vandenų” valdybą buvo klausimų dėl jo veiklos „Gatvių apšvietime”, bet paaiškėjo, kad „teisiškai viskas yra išsisprendę tvarkingai”.

„Esu klausęs valdybos pirmininko, jokios problemiškos informacijos nėra. Keista girdėti, kad visgi tokia uodega atsivelka. Iki šiol apie jį nieko nei neigiamai, nei teigiamai negalėčiau pasakyti”, – sakė T. Katkus.

Kaip Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė I. Gelažnikienė vertina D. Aleksandrovo veiklą ir reputaciją sužinoti nepavyko – ji penktadienį į skambučius neatsiliepė ir iki pat darbo dienos pabaigos neperskambino. Klausimus jai buvo išsiųsti raštu.

ATNAUJINTA. Administracijos direktorės klausėme, ar priimdama sprendimą dėl D. Aleksandrovo paskyrimų vertino visą informaciją, susijusią su jo veikla „Gatvių apšvietime”, atleidimo aplinkybėmis, vėlesnėmis audito išvadomis. Klausėme, kaip direktorė vertina ligšiolinę D. Aleksandrovo veiklą Pakruojo įmonėse. Taip pat, pacitavus keletą „Neringos vandens” audito išvadų, paklausėme, ar jai priimtina, kad savivaldybės įmonių valdybų nariu ir pirmininku yra asmuo, apie kurio veiklą taip pasisako auditoriai.

„Tiek vienu, tiek kitu atvejais atrankoms atlikti Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais buvo sudarytos atrankos komisijos, kurios vertino atrankos agentūrų pateiktus kandidatus ir teikė atranką inicijuojančiam subjektui iš tinkamiausių kandidatų laimėtojų sąrašą. Komisijos pagal numatytus grafikus vykdė atrankos pokalbius su kandidatais. Vertindama kandidatus, komisija atsižvelgė į kandidatų turimas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas, nepriklausomumo reikalavimus bei motyvaciją prisidėti prie įmonės strateginių tikslų įgyvendinimo. Įvertinusi kiekvieno iš kandidatų tinkamumą, vadovaudamasi atrankos aprašu, komisija atrinko kandidatus, kurie, jos manymu, yra tinkami eiti nepriklausomų narių pareigas. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorius, siekdamas įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę savivaldybės įstaigose ar įmonėse, paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) surinkti ir pateikti informaciją apie komisijos atrinktus kandidatus į valdybos narius kaip asmenis, siekiančius eiti pareigas Savivaldybės įmonėje. STT tiek 2020 m. rugpjūčio 25 d., tiek ir 2022 m. balandžio 13 d. siųstose pažymose informavo, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nurodytos Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 d., apie Dangerą Aleksandrovą nėra. Priimant sprendimus skirti Dangerą Aleksandrovą AB „Pakruojo autotransportas“ ar UAB „Pakruojo vandentiekis“ valdybų nariu 2020 metais ir 2022 metais buvo vertinta tokia informacija apie asmenį, kurios reikalauja teisės aktai. Pakruojo rajono savivaldybės įmonių valdybose sprendimai priimami kolegialiai – visų valdybos narių dauguma. Dėl D. Aleksandrovo siūlomų sprendimų iš kitų valdybos narių ar įmonių vadovų pastabų nėra gauta”, – rašoma „Atvirai Klaipėdai” atsiųstame atsakyme.

Tradiciškai tyli

Pačio D. Aleksandrovo pozicijos dėl veiklos „Neringos vandenyje” ir auditorių išvadų sužinoti nepavyko.

Jis penktadienio rytą į „Atviros Klaipėdos” žurnalisto skambutį neatsiliepė ir neperskambino. Klausimai D. Aleksandrovui penktadienio rytą buvo nusiųsti į el. paštą, iš kurio jis iki tol kartais atsakydavo į klausimus ir teikdavo įvairias pretenzijas.

Iki pirmadienio ryto atsakymo į juos D. Aleksandrovas neatsiuntė. Jei visgi jie bus pateikti, ši publikacija bus atnaujinta.

DAR ATNAUJINTA. D. Aleksandrovas „Atviros Klaipėdos” žurnalistą socialiniame tinkle „Facebook” yra užblokavęs, tad jis negali matyti buvusio direktoriaus įrašų. Tačiau skaitytojai pasidalino tekstu, kurį D. Aleksandrovas paskelbė šio tinklo grupėje „Mūsų Neringa”.

„Iš kart po pasirodžiusios publikacijos, 2023-01-23 kreipiausi į merą ir administraciją, kad pateiktų man audito išvadą. Kai tik ją gausiu-pakomentuosiu kiekvieną punktą. Neringos savivaldybėje taikoma įdomi praktika, kai asmuo kuriam atliekami kažkokie tyrimai nieko nežino, o jam pranešama per žiniasklaidą. Šiaip tokių taisyklių Neringos savivaldybės puslapyje neradau. Jei kas turite- gal galite pasidalinti”, – rašė D. Aleksandrovas ir pridėjo savo kreipimosi kopiją.