Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-03-14 |
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”), teismams skundusi praėjusios kadencijos Klaipėdos miesto tarybos 2022-ųjų pavasarį priimtą sprendimą nepritarti jos planuojamai naujai ūkinei veiklai, pasiekė dalinę pergalę.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nurodė pirmai instancijai, atmetusiai uostininkų pretenzijas, šį ginčą nagrinėti iš naujo.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Pagal parengtus dokumentus „Klasco” norėjo didinti metalo laužo krovos ir sandėliavimo pajėgumus, o tokią krovą perkelti iš 6 ir 7 krantinės į 8 ir 9 (tarp S. Dariaus ir S. Girėno gatvės ir Vitės mokyklos stadiono). Taip pat planuota fosforitų, perlito, gipso anhidrito, klinkerio, geležies šlako, geležies silikato, birių trąšų ir grūdinių kultūrų krova bei sandėliavimas prie 10 ir 11 krantinių.
Miestą valdžią išreikšti nepritarimą tokiems planams buvo paprašiusios Klaipėdos bendruomenių asociacija ir asociacija KIDE. Vėliau Savivaldybės administracija parengė miesto Tarybos sprendimo projektą, kuriuo būtų išreikštas nepritarimas šiems „Klasco” krovos planams. Tarybos posėdžio metu už tokį sprendimą balsavo 25 politikai, susilaikė tik visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ atstovai Ela Andrejeva ir Jurij Šeršniov bei Judita Simonavičiūtė. Posėdyje nedalyvavo Laima Juknienė, Elida Mantulova ir Arūnas Tuma.
„Klasco” su tokiu miesto valdžios verdiktu nesusitaikė ir jį apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams prašydama, kad politikų sprendimas būtų panaikintas. Jie 2022-ųjų rugsėjį tokį prašymą buvo atmetę. Kolegija, kurią sudarė teisėjai Romanas Klišauskas, Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė, tada akcentavo, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas savivaldybių tarybai suteikia kompetenciją nuspręsti, ar atitinkama ūkinė veikla poveikio aplinkai vertinimo aspektu gali būti vykdoma savivaldybės teritorijoje.
Visgi kartu buvo pabrėžta, jog šiame įstatyme yra padalintos kompetencijos – ką gali daryti savivaldybių administracijos, ir ką – tarybos. Tad, teismo vertinimu, argumentai, susiję su galima oro taršos ir aplinkos triukšmo lygio didėjimo rizika, prieštaravimu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams bei kitų norminių teisės aktų reikalavimams buvo patvirtinti peržengiant savivaldybės tarybai nustatytos kompetencijos ribas. Tad ši sprendimo dalis pripinta neteisėta, nes ją priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas. Nepaisant šios aplinkybės miesto Tarybos sprendimas buvo pripažintas teisėtu bei pagrįstu.
„Klasco” pasinaudojo galimybę tokį verdiktą apskųsti LVAT ir be kita ko prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis ištirtų, ar Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo norma, savivaldybės tarybai suteikianti įgaliojimą priimti tokį neigiamą motyvuotą sprendimą, neprieštarauja Konstitucijos straipsniams, numatantiems, kad šalies ūkio pagrindą sudaro privati nuosavybė, o ūkinę veiklą valstybė turi reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, bei konstituciniams teisėtumo ir teisinės valstybės principams.
Tarp savo argumentų kompanija taip pat išdėstė įsitikinimą, kad pirma instancija nepagrįstai pripažino gyventojų nuomones ir pageidavimus kaip teisėtus motyvus ir pagrindą priimti tokį Tarybos sprendimą.
„Pirmosios instancijos teismas pakankamu Konstitucijos garantuojamos ūkinės veiklos laisvės ribojimo motyvu laiko kelių organizacijų nuomones, paremtas prielaidomis apie tai, kad ūkinė veikla neatitiks aplinkosauginių reikalavimų, kai tą atitiktį ir siekiama įvertinti poveikio vertinimo metu. Suteikiant neribotą kompetenciją Tarybai, kaip politinei organizacijai priimti ūkinę veiklą draudžiantį sprendimą, paneigiama ūkinės veiklos subjektų teisių ir laisvių prigimtis bei esmė“, – savo skunde dėstė „Klasco“.
Jos įsitikinimu, tikrasis tokio Tarybos sprendimo tikslas yra siekis jos nuomojamą teritoriją panaudoti ne krovos veiklai.
„Taryba neabejotinai supranta, kad krovinių diversifikavimas, ypač dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis drastiškai krentant krovos mastams dėl Rusijos karo Ukrainoje ir dėl valstybės taikomų priemonių Baltarusijos atžvilgiu, yra būtinas veiksnys pareiškėjo veiklos gyvybingumui palaikyti, atitinkamai ir Uosto bendrojo plano deklaruojamiems krovos mastams pasiekti. Tai suprasdama, Taryba priėmė pareiškėjo veiklą žlugdantį sprendimą, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu dėl keturių organizacijų raštų, kurių turinys nesudaro pagrindo pareiškėjo teisėtos veiklos, kurią reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, numato sudaryta uosto žemės nuomos sutartis ir gina Konstitucija, ribojimui“, – dėstė kompanija.
Bylą išnagrinėjusi LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Arūnas Sutkevičius, Dalia Višinskienė ir Skirgailė Žalimienė, konstatavo, kad uostininkų skundas yra tenkintinas iš dalies. Anot jos, pirmosios instancijos teismas teisiškai nepagrįstai atliko skundžiamo sprendimo argumentų atranką ir pasisakė tik dalies jų atžvilgiu. Dėl to byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai.
„Tai kliūtis apeliacinės instancijos teismui priimti galutinį sprendimą ginčo klausimu, todėl turi būti atlikta pakartotinė sprendimo patikra visa apimtimi (teismine tvarka tikrintini visi sprendimo pagrindai). Priimtinas apeliacinės instancijos teismo sprendimas paneigia teisinį poreikį pasisakyti dėl pareikšto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą“, – rašoma neskundžiamoje nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti Klaipėdos teismui iš naujo.
Tamsta arba uosto dalininkas arba uodegalaižys: tie mokesčiai neatperka suniokotų, užtvertų ( beveik viso miesto perimetru) krantinių, dulkių, nuosėdų, dūmų nusėstų gatvių, monstrinių trokų-sunkvežimių okupuotomis gatvėmis, sukišti pinigai į jų „trasų” gerinimą link uosto. Pažadėtas kruizinių laivų terminalas stebuklingai pavirto į krovininį. Uostui mokesčiai atsiperka atgal,gi mes jum palei uostą ir jo tvoras patvarkysim, o patys prasiplėsim.. MIESTO tik galiukas marių Melnaragėj ir centre -Šiaurinio ir Pietinio trupinėliai. Visa kita užtvertas UOSTAS. Klaipėda turėtų būti klestinti.
Tai kur dabar meras Vaitkus, kuris labai gyrėsi, kad dėl KLASCO „palapinių” susitarė su KLASCO vadovybe. Juokino žmones, kai po teismų galutinio sprendimo, įpareigojančio griauti „palapines” tarėsi dėl nugriovimo. Gal dabar susitars, kad nereikėtų bylinėtis metų metus, nes iki jo kadencijos pabaigos gali neatsirasti teismo sprendimo- ilgai trunka procesai.
Siaubas. Klasco yra tiesiog keiksmažodis Klaipėdoje. Pradedant nuo „legalių” Palapinių, puošiančių miesto centrą, kesinimosi į Kapitonų namą baigiant uoliu Klasco užmoju uždusint miesto žmonės ir rūos dulkėm padengti miesto pastatą ir jos gyventojų plaučius.
Oi kokie jus visi cia protingi, gausit savo prieiga prie krantiniu, o kai klasco nebeliks, sumoketu mokesciu neliks, savibaldybe kaltins kad versilas dingsta is klaipedos, tada visi galesit giedot asarom savo
per rinkimus ir po to jau bemaž metų bėgyje miesto meras A.Vaitkus viešai, ne kartą ir ne du, teigė, kad susitarė su Klasco ir Achema vadais, kad baigsis visi teismai ir šioje teritorijoje tarši veikla bus keičiama įrengiant jachtų uostą ir marių pakrantės teritorija bus atvira visuomenei. Tam pritarė ir prie Klasco tvoros atsivežtas Prezidentas. O pasirodo, tarši veikla miesto centre vis tik toliau planuojama, teismai spaudžiami ir jau imamasi net Konstitucinio. Tai kas MELUOJA?
Gyvenu I.Kanto gtv ir vėl norima kad namų langai bei palangės juodotu nuo Klasco krovos….
Netrukdykite žmonių sveikatos sąskaita daryti verslui pelno (piktas veidukas).
Nejuokaujant tai toks įmonių požiūris išlaikant tokią krovą tokioje vietoje parodo tik požiūrį į paprastus žmones. Neveltui yra statistika, kad Klaipėdoje žmonės trumpiausiai gyvena.