Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-01 |
Pirmadienį, mokslo metų pradžios proga, Klaipėdos savivaldybė rengia naujojo beveik dvigubai pabrangusio mokyklos pastato, kuriame veiks Tauralaukio progimnazija, atidarymo iškilmes, nors dar ir neturi galiojančio leidimo jį eksploatuoti.
„Atvira Klaipėda“ nuolat fotografavo šių beveik penkerius metus trukusių statybų eigą ir mokyklos atidarymo proga savo skaitytojams pristato šiek tiek daugiau nei minutės trukmės filmuką, sukurtą iš tokių nuotraukų.
Kartu pateikiame visą šio neabejotinai išskirtinio, tiek finansine, tiek ir kitomis prasmėmis, objekto atsiradimo chronologiją.
2016 m. balandį Klaipėdos miesto taryba svarstė sprendimo projektą dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano. Posėdžio metu buvo nuspręsta iš plano išbraukti punktus, susijusius su Tauralaukio progimnazijos struktūros ir infrastruktūros pokyčiais, bei pavesta Savivaldybės administracijai per du mėnesius parengti sprendimų projektų pakeitimus, „suderintus su įvairiomis interesų grupėmis dėl naujos mokyklos šiaurinėje miesto dalyje vietos” bei Klaipėdos Tauralaukio progimnazijos likimo.
2016 m. gegužės 13 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos liberalės Alinos Velykienės įsakymu buvo sudaryta tuometinės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės vadovaujama darbo grupė, kuriai buvo pavesta išanalizuoti galimas naujos progimnazijos statybos vietas. Jos nariais buvo paskirti: Raimonda Gružienė, Žemėtvarkos skyriaus vedėja; Elona Jurkevičienė, Projektų skyriaus vedėja; Virginija Kazakauskienė, Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja; Kastytis Macijauskas, Urbanistinės plėtros departamento direktorius; Almantas Mureika, savivaldybės vyriausiasis architektas; Milda Žekonytė, Urbanistikos skyriaus vedėja. Darbo grupės veikloje buvo pakviesti dalyvauti liberalas Arvydas Cesiulis, miesto Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas ir jo bendrapartietė vicemerė Judita Simonavičiūtė.
Savivaldybės administracija, atsakydama į „Atviros Klaipėdos” užklausą, informavo, kad šios darbo grupės protokolų nėra, yra tik išvada. Joje rašoma, kad įvertinus mokinių faktinę gyvenamąją vietą, atskirų miesto rajonų numatomą plėtrą ir vaikų skaičiaus augimo tendencijas, didžiausia vaikų koncentracija bus Labrenciškių rajone ir planuojamame Medelyno kvartale. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad Tauralaukio gyvenvietėje statyti naują mokyklą netikslinga, o naujos mokyklos statybai turėtų būti parinkta tokia vieta, kad būtų užtikrintas prieinamumas ne tik Tauralaukio, bet ir Labrenciškių, Medelyno bei Luizės rajonuose gyvensiantiems vaikams.
Darbo grupė analizavo penkias galimas mokyklos statybų vietas: Kretingos gatvėje prie Klaipėdos licėjaus pastato; Kretingos gatvėje prie Žolynų gyvenamojo kvartalo; sklypą Tauralaukio g. 30; teritoriją Eglių gatvėje Tauralaukyje ir Medelyno kvartalą.
Konstatuota, kad „įvairių techninių procedūrų prasme labiausiai parengtas” sklypas, kuriame nedelsiant galima būtų pradėti mokyklos statybos darbus yra Kretingos gatvėje, prie Klaipėdos licėjaus. Tačiau darbo grupė šį variantą atmetė, nes tokiu atveju mokyklų išsidėstymas nebūtų optimalus: šiame rajone veiktų 4 mokyklos ir nebūtų užtikrintas mokymosi prieinamumas kitų rajonų gyventojų vaikams.
Tauralaukio sklypai buvo atmesti dėl to, kad šiame rajone esą nebuvo ir neprognozuota tiek vaikų, kad būtų optimaliai užpildyta iki 750 vietų progimnazija, o kitų rajonų gyventojų vaikams šios mokyklos pasiekiamumas neva būtų apsunkintas. Medelyno kvartalo variantas buvo atmestas dėl to, kad naujos mokyklos statyba dėl žemės sklypo neįregistravimo bei dėl miesto bendrojo plano (BP) pakeitimo nusitęstų iki 2018 m. pradžios (naujasis miesto BP buvo patvirtintas tik 2021 m. rugsėjį).
„Darbo grupės požiūriu, naujos mokyklos statybai tikslingiau būtų parinkti žemės sklypą, kuriame mokyklos statybą būtų galima pradėti artimesniais terminais, o jos pasiekiamumas nebūtų probleminis aplinkinių esamų ir besiplečiančių šiaurinės miesto dalies rajonų gyventojams. Šiuo požiūriu priimtinesnis būtų Kretingos g. (prie Žolynų gyvenamojo kvartalo) esantis žemės sklypas, kuriame progimnazijos statybos projektavimo darbus (įregistravus minėtą žemės sklypą NTR) būtų galima pradėti po 2-3 mėn.”, – rašoma išvadoje.
Joje akcentuota, kad perkėlus Tauralaukio progimnaziją į naujai pastatytą mokyklos pastatą ir pastačius tiltą per Dangę būtų užtikrintas mokyklos prieinamumas ir Tauralaukio bendruomenės gyventojų vaikams. Pati mokykla esą būtų labiau pasiekiama ne tik Žolynų, bet ir Dragūnų, Luizės, Labrenciškių ir būsimo Medelyno rajonų gyventojų vaikams.
2016 m. liepos 28 d. miesto Tarybos posėdžio metu Žolynų gatvės bendruomenė kreipėsi į miesto Tarybą prašydama svarstyti mažesnės programos ugdymo arba ikimokyklinio ir privalomojo priešmokyklinio ugdymo įstaigos statybą, „siekiant užtikrinti kokybiškas vaikų mokymosi ir pedagogų darbo sąlygas“. Taip pat prašyta, kad būtų organizuotas viešas projekto konkursas ir visi miestiečiai galėtų pamatyti visus konkurso dalyvių siūlomus mokyklos projektus.
Visgi tuometinė Savivaldybės administracija, vadovaujama liberalo Sauliaus Budino, nusprendžia neorganizuoti viešo projekto konkurso, pasirenka paslaugų pirkimo ekonominio naudingumo būdu procedūrą, kurios metu visi pasiūlymai ne tik vertinami, bet ir pristatomi tik uždarame komisijos posėdyje. 2016 m. spalio pabaigoje paskelbiamas atitinkamas konkursas mokyklos pastato sklypuose Senvagės g. 4 ir 6 projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugoms įsigyti. Jam pasiūlymus pateikia keturi projektuotojai: UAB „A405“; UAB „Archko“ ir UAB „Uostamiesčio projektas“; UAB „Viltekta“ ir UAB „Baltic Engineers“.
Nors vienas ekspertas nurodė, kad visų tiekėjų pasiūlymai neatitinka pirkimo sąlygų, o kitas išbrokavo tris, konkurso komisija nusprendžia pasirašyti 176 999,98 Eur vertės sutartį su UAB „A405“.
Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyrius 2017 m. gegužę konstatuoja įstatymo pažeidimus ir teigia, jog sutartis su projektuotojais turėtų būti nutraukta. Savivaldybė tokios rekomendacijos nepaiso ir už tai keturi valdininkai – Liudvikas Dūda, Aldona Špučienė, Ričardas Zulcas ir Audra Daujotienė – gauna įspėjimus, kuriuose vėliau nesėkmingai bando panaikinti per teismus.
Tos pačios kadencijos Savivaldybės administracija buvo priėmusi sprendimą iš būsimo statybų rangovo kartu pirkti ir sklype esančių komunikacijų iškėlimo darbus, tačiau sulaukus per didelių kainų pirmasis konkursas buvo nutrauktas, o antrojo metu jau buvo nutarta, kad bus perkami tik statybų darbai, tinklų iškėlimu rūpinsis pati savivaldybė.
Pradėtas konkurso procedūras perėmė ir užbaigė jau naujos kadencijos Savivaldybės administracija. Pagal jos direktoriaus Gintaro Neniškio 2019-ųjų birželį pasirašytą sutartį mokyklos statybų konkursą laimėjusi UAB „Versina” įsipareigojo 10,922 mln. eurų vertės mokyklos statybos darbus atlikti per 16 mėnesių. Kitas rangos konkurso dalyvis – UAB „Eikos statyba“ – mokyklą siūlėsi pastatyti už 14 829 221 eurą. Tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės, savivaldybei nepriimtinos kainos.
Po sutarties su „Versina” pasirašymo netruko paaiškėti, kad darbai gerokai vėluos – iš pradžių vėlavo minėtasis inžinerinių tinklų iškėlimas, buvo prasidėję ir ginčai dėl projekto su jį parengusiais architektais, tad rangos sutarties vykdymas buvo sustabdytas aštuoniems mėnesiams.
2020-ųjų vasarą šiaip ne taip pajudėjus realiems darbams iškart prasidėjo ir projekto brangimas. Pirmas papildomas susitarimas buvo sudarytas dėl techniniame projekte numatytų konstrukcijų dalies pakeitimų, vėliau paaiškėjo, kad reikia išvežti kur kas daugiau grunto, papildomai susitarta dėl D1 kategorijos gatvės, greitėjimo ir lėtėjimo juostų Kretingos gatvėje įrengimo ir kt.
Po mokyklos korpusus jungiančia galerija nutiesta gatvė tapo vienu iš papildomų darbų, branginančių projektą. Šios gatvės tiesimas savivaldybei atsiėjo 367 tūkst. eurų. UAB „Danės krantas” užsakymu dar 2013 m. kovą buvo parengtas būsimos mokyklos kaimynystėje esančio nuomojamo valstybinės žemės sklypo (sovietmečiu čia buvo šiltnamių kombinatas) detalusis planas, pagal kurį jis skaidomas į mažesnius sklypus ir numatoma, kad jų paskirtis – daugiaaukščių ir aukštybinių pastatų statyba. Dokumentuose buvo įrašyta sąlyga, kad kelią, kuris dabar atsiduria po galerija tarp mokyklos korpusų, turėtų nutiesti šį gyvenamąjį kvartalą ketinantys statyti verslininkai. Savivaldybė skelbė, jog su šia bendrove buvo pasiektas naujas susitarimas, kad sumą, savivaldybės išleistą gatvės statybai, investuotojas kompensuos dalimis – su kiekvieno daugiabučio pastatymu.
„Pirminėje sutartyje iš viso nebuvo jokio kompensavimo mechanizmo ir termino. Galėjome atsidurti situacijoje, kai pabaigiame mokyklą, o gatvės nėra. Pradžioje investuotojas iš viso nieko nenorėjo kompensuoti, vėliau atėjo su mažomis sumomis. Buvo sudėtingos derybos”, – buvo sakęs tuometinis Savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Gintaras Dovidaitis.
Už mokyklos, Dangės link, esantis 5,8789 ha sklypą, kuriame jau statomi pirmieji daugiabučiai, ir toliau nuomojasi bendrovė „Danės krantas“, čia buvusius pastatus įsigijusi 2007-aisiais. Mokyklos statybos vietos rinkimo metu šią bendrovę valdė Šveicarijoje registruota bendrovė „H&R Holding SA“, kurios atsakingu asmeniu nurodomas verslininkas Gintautas Bertašius. Dabar ši bendrovė nebeturi kontrolinio „Danės kranto“ akcijų paketo, bet G. Bertašius tebeminimas kaip vienas minėtos įmonės savininkų.
2022-ųjų pradžioje miesto Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetas bendru sutarimu nutarė kreiptis į miesto Tarybos Kontrolės komitetą, kuriam tuo metu vadovavo dabartinis meras Arvydas Vaitkus, kad šis išaiškintų, dėl kokių priežasčių augo mokyklos statybos darbų kaina ir vėluoja pačios statybos. Taip pat paprašyta „ištirti prielaidas”, kurios lėmė mokyklos vietos parinkimą. Tačiau Kontrolės komitetas nieko konkretaus taip ir nepadarė.
Meru tapęs A. Vaitkus, pernai gegužę apsilankęs mokyklos statybvietėje, pareiškė, jog „Senvagės mokykla įeis į istoriją kaip didžiausias Klaipėdoje piktybiškos nekompetencijos ir nusikalstamo klaipėdiečių pinigų švaistymo pavyzdys”. Tačiau jo vadovavimo laikotarpiu statybos ir toliau brango.
Po beveik 50 statybų sutarties keitimų visa mokyklos projektavimo ir statybos kaina pasiekė 19,73 mln. eurų. Dar apie pusę milijono kainavo kai kurių inžinerinių tinklų tiesimas, baldų ir įrangos pirkimas. Paskutinis papildomas susitarimas buvo sudarytas su kritikuotais projektuotojais iš „A 405”, kad jie už 7136 eurų atliktų „papildomas projekto vykdymo priežiūros paslaugas“.
„Po gautų priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pastabų, pridavimo komisijos darbas buvo atnaujintas šį pirmadienį. Šiuo metu išsakytos pastabos yra ištaisytos. Sulaukus visų institucijų pritarimo, darbų užbaigimo aktas įsigalioja per 10 dienų”,- tokį atsakymą iš savivaldybės „Atvira Klaipėda” gavo penktadienį, paprašius patikslinti, ką reiškia anksčiau išplatintame pranešime įrašyta aptaki frazė „naujais mokslo metais Klaipėdoje atidaroma ir visiškai nauja mokykla – duris atveria Tauralaukio progimnazija“.
Unikalus M.Vainoriaus straipsnis visomis prasmėmis. Tokia T.progimnazijos statyba už 19 ml. E atveria klaipėdiečiams akis, supratimą – kaip dirbo ir dabar dirba savivaldybės tarnautojai ,taip pat išrinkti sav. tarybos nariai (31). Taip meistriškai chronologiškai ir tai pagrįsti faktais ne taip ir paprasta. Kiek tai atima laiko, kaip reikia būti darbščiam, kad parodyti mūsų Klaipėdos vystymosi dideles problemas. Pakeisti 12 m. viešpatavusio miestui mero Kongo , administratorių S.Budino, G.Neniškio net pavojingų teigiamiems poslinkiams „projektų” stabdymą ar , dalinį,jų vykdymą, atrodo, kad dabartinė sav. administracija nesugeba.
dėl to, kad ,pasirodo, Klaipėdėlėjė turime tikį žurnalistą kokio ,manu neturi neturi nei viena iš 60 LR savivaldybių.Ne juokai, tai didelis DŽIAUGSMAS kad M.Vainorius taip atidžiai, atsakingai,profesionaliai fiksuoja mūsų mieste vykdomas svarbių statinių darbus. Neįtikėtina, kad JIS nuo pat pradžios t.y. 2016 m. stebėjo visą savivaldybės „pasiruošimą” kaip sunaikinti daugiau nei 2 ha miško-miškelio-gausių želdynų Dangės pakrantėje. Mano nuomone visos savivaldybės buvusių ir esamų tarnautojų pavardės (įsiskatykite) negali būti PAMIRŠTOS. ,ta prasme, jie privalo ,VISI DABAR pateikti klaipėdiečiams dabartinę savo NUOMONĘ, įvertinti tai KĄ JIE PADARĖ blogo ar gero miestui Toks S. BUDINAS kuris ignoravo ir tada ,2016m. pabaigoje,neorganizavo viešo šio projekto svarstymo PRIVALO DABAR ( jau dirba Un.ligoninėje) PAAIŠKINTI. Taip pat visi kiti ,kurių pavardės paminėtos ( per 15 jų) neturi būti pamiršti. KODĖL Kl. savivaldybė nepateikia miestiečiams tokios informacijos kaip žurn. M. Vainorius? KODĖL? Dar trūksta tarnautojų,juk jau arti 500 yra, ar pinigų, ar kt.? Kur sav. tarybos narių duota priesaika tarnauti savo rinkėjams, paaiškinti kodėl švaistomos miesto fin. lėšos ir pn.? Dabar lieka stebėti kas toliau vyks prie mokyklos,mokykloje ir Kretingos gt.. Beje,. šalia šios progimnazijos ,už 100-150 m. jau pradedamas statyti…privatus vaikų darželis….
Didelis ačiū žurnalistui M. Vainoriui.
už „didelį ačiū” M.Vainorius savo vaikų nepamaitins. Jei klaipėdiečiai nori faktų, tyrimų, straipsnių gal derėtų nors 1 euriuku visiems A.K. remti. Tuomet ir miesto politikai būtų priversti tinkamai dirbti ir rodyti savo veiklos rezultatą ir po truputi nyktų tokie budinai