Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-10-09 |
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) per savaitę Klaipėdos apygardos teisme sulaukė antro verdikto dėl ginčų su Latvijos kompanija BMGS.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad kaip pirma instancija skundą nagrinėjęs šis teismas nusprendė, jog direkcija netinkamai vertino su BMGS dėl Smeltės pusiasalio krantinių rekonstrukcijos konkuravusios įmonės atitikimą konkurso sąlygoms. O po keleto dienų šis teismas, jau kaip apeliacinė instancija nagrinėjęs ginčą dėl Vakarų Baltijos laivų statyklos naudojamų krantinių rekonstrukcijos, patvirtino, jog KVJUD reiškė pernelyg dideles pretenzijas.
Direkcija finišavo su finansiniu minusu
Direkcija ir latviai teisme ginčijosi dėl dar 2022-ųjų lapkritį pasirašytos 2,375 mln. eurų vertės sutarties, pagal kurią BMGS įsipareigojo rekonstruoti krantines Nr. 64, 65 ir 65A.
Latvijos kompanija prašė, kad Klaipėdos apylinkės teismas pripažintų neteisėtu ir negaliojančiu direkcijos reikalavimą laidavimo draudimą išdavusiai ASS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl 72 650,35 Eur be PVM sumos sumokėjimo. Toks reikalavimas buvo grindžiamas aiškinimu, kad BMGS neva neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Taip pat latviai prašė teismo rangos darbų atlikimo terminus pratęsti 86 kalendorinėmis dienomis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Direkciją minėtą sumą apskaičiavo dėl to, kad BMGS 74 kalendorinėmis dienomis praleido sutartyje numatyta tarpinį darbų atlikimo terminą. Tačiau Latvijos kompanija tvirtino, kad atsakomybės už tarpinių darbų etapų terminų praleidimą sutartis nenumato. Taip pat statybininkai akcentavo, kad paskutinio etapo – dugno gilinimo – darbus faktiškai baigė pernai birželio 5 d., tačiau direkcija juos priėmė tik liepos 4-ąją motyvuodama tuo, kad buvo pažeistos trys inkarinės templės ir nustatytas grunto byrėjimas.
BMGS tvirtino, kad jai buvo sukliudyta vykdyti darbus 110 kalendorinių dienų, tačiau susitarimu darbų atlikimo terminas buvo pratęstas tik 24 kalendorines dienas, tad prašė teismo pratęsti darbų atlikimo terminus bendram 86 kalendorinių dienų laikotarpiui.
Su tokia kliento pozicija sutiko ir draudikas „BTA Baltic Insurance Company“.
Gegužę pirmos instancijos teismo teisėjas Egidijus Mickevičius BMGS ieškinį tenkino iš dalies – reikalavimą draudikui pripažintino nepagrįstu, o darbų atlikimo terminą pratęsė 12 kalendorinių dienų. Taip pat Latvijos kompanijai priteisė 10 203 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Toks sprendimas galėjo būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui ir KVJUD tai padarė, tačiau čia jos skundas buvo patenkintas tik iš dalies.
Bylą apeliaciniame tvarka išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė ir Milda Skersienė, konstatavo, jog minėtosios inkarinės templės ir dugno gilinimo darbai nėra niekaip susiję, o krantinės turėjo ne tik naujas, bet ir seniau įrengtas temples, kurios nebuvo pažeistos. Anot teismo, jokių objektyvių duomenų, jog dugno gilinimo metu buvo pažeisti direkcijos statiniai, byloje nėra, jokio pavojaus krantinės konstrukcijos stovumui ir stabilumui nebuvo nustatyta.
Šio teismo vertinimu, tai, kad BMGS operatyviai reaguodama į direkcijos pastabas įsipareigojo sutvarkyti inkarines temples ir tai atliko nesiginčydama bei nedelsiant, tik parodo jos bendradarbiavimą ir sąžiningumą, bet niekaip nepatvirtina, kad dugno gilinimo darbai negalėjo būti priimti 2023 m. birželio 5 d.
Kolegija taip pat nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad darbų metu rasti metaliniai įlaidai nebuvo pažymėti jokioje pirkimo ir techninėje dokumentacijoje, todėl darbų terminą pratęsimas 12 kalendorinių dienų yra teisėtas.
Kartu apeliacinė instancija konstatavo, jog apylinkės teismas neturėjo jokio objektyvaus teisinio bei faktinio pagrindo atleisti BMGS nuo civilinės atsakomybės dėl darbų vėlavimo. Kadangi BMGS dėl savo pačios veiksmų praleido darbų atlikimo terminus, kurie buvo svarbūs direkcijai, bet galiausiai juos vis tiek atliko, apygardos teismo nuomone, egzistuoja priskaičiuotų netesybų, kurios buvo „aiškiai per didelės“, mažinimo pagrindai. Tad teismas delspinigius sumažino iki 16 199,07 Eur.
Dėl to apygardos kolegija pakeitė tą pirmos instancijos sprendimo dalį, kuria buvo pripažintas nepagrįstas KVJUD reikalavimas draudikui dėl 72 650,35 Eur be PVM sumos sumokėjimo. Ši suma buvo sumažinta iki 56 451,28 Eur.
Kolegija perskirstė ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Už pirmos instancijos procesą BMGS priteista 7 958,34 Eur, o direkcijai iš prašytų 11 790,24 Eur – tik 2 593,85 Eur. Už išlaidas, patirtas apygardos teisme, latviams priteista 2139,84 Eur, direkcija ir čia išėjo su nuostoliu – vietoje beveik 5 tūkst. eurų priteista tik 1 078,55 Eur.
Tad net ir įvertinus priteistus delspinigius šis teismo procesas KVJUD baigėsi nuostolingai, nes pastarieji padengia jos patirtas teisines išlaidas, o skirtumas tarp vienas kitam mokėtinų priteistų išlaidų yra beveik pusšešto tūkstančio eurų BMGS naudai.
Toks teismo sprendimas įsigalioja iškart, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tiesa, pastarasis priima nagrinėti ne visus skundus.
Dar vienas ginčas turėtų tęstis
Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, jog KVJUD netinkamai organizavo trijų buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos krantinių rekonstrukcijos konkursą. Anot teismo, direkcija, pripažindama konkurso nugalėtoju bendrovę ,,Tilsta“, netinkamai įvertino jos kvalifikaciją. Šią bylą irgi inicijavo BMGS, tame pačiame konkurse dalyvavusi jungtinėje veikloje kartu su kita Latvijos kompanija ,,LNK Industries“.
Reaguodama į šią publikaciją ,,Tilstai“ atstovaujanti advokatų profesinė bendrija „CEE Attorneys“ ,,Atvirai Klaipėdai“ atsiuntė šios bendrovės nuomonę, kad toks sprendimas ,,vienareikšmiškai bus skundžiamas“ Apeliaciniam teismui.
,,Šis objektas, dėl kurio statybos vyksta ginčas, yra labai reikšmingas Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl „Tilsta“ dės visas pastangas, kad darbus vykdytų Lietuvos rangovas, o ne neaišku kokių asmenų valdomos latviškos kompanijos BMGS AS bei „LNK Industries AS“, kurių noras panaikinti šio pirkimo rezultatus yra suprantamas, tačiau visiškai nesuderinamas su Lietuvos saugumo interesais“, – taip pat pareiškė ši bendrovė.
Tada jau sureagavo BMGS atstovaujanti advokatų kontora ,,Sorainen“, pasidalinusi savo kliento nuomone, kad UAB „Tilsta“ pateikiamos abejonės yra visiškai nepagrįstos ir neatitinkančios tikrovės.
„LNK Industries“ AS ir BMGS AS yra ilgametės įmonės, turinčios su uosto infrastruktūra susijusių darbų atlikimo patirtį. „LNK Industries AS“ ir BMGS AS sėkmingai vykdė didelio masto projektus, pasižyminčius valstybine svarba Lietuvoje. „LNK Industries AS“ ir BMGS AS turi resursų, kompetencijos ir valios sėkmingai vykdyti pirkimo sutartį su uostu, dėl kurios kilo šis ginčas. Viešasis interesas reikalauja skaidrios pirkimo procedūros. Pirkimo laimėtojas privalėjo būti pasirinktas laikantis pirkimui nustatytų taisyklių. Todėl pigiausias UAB „Tilsta“ pasiūlymas ir negalėjo laimėti“, – viešai atšovė BMGS.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Kodėl neleidžiama dirbti lietuviškai įmonei?
https://www.atviraklaipeda.lt/2023/08/07/automobilio-remonto-istorija-turetu-kainuoti-ir-posta/