Bendrovei „V. Paulius & Associates“ nusprendus atstatyti identišką prie Biržos tilto stovėjusį  „Salamander“ vardu vadintą puošnų namą, architektūrinių projektinių pasiūlymų konkurse dalyvavę architektai pradėjo diskusiją dėl autorinių teisių – ar iš tiesų pastatą turėtų projektuoti III vietą užėmusio projekto „Istorija+” autoriai.

Ketvirtoje vietoje likusios idėjos „Baltas namas” autoriai mano, jog nusprendus atsisakyti stiklinių konstrukcijų iš esmės bus realizuojamas jų, o ne kompanijos „A405” idėja, tad svarsto, ar šiuo atveju nebūtų pažeidžiamos autorinės teisės. Tačiau „A405” vadovas Saulius Plungė akcentuoja, kad dalyvaujant konkurse visos teisės pereina užsakovams.  O pastarieji jau mano, kad architektai turėtų ginčytis tarpusavyje.

Kyla ir klausimų, kam iš viso reikalingi architektūriniai konkursai, jei realizuojama ne pirmosios vietos idėja.

Konkurse – gausu dalyvių

2014-aisiais UAB „V.Paulius & Associates“ ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos paskelbtam architektūrinių projektinių pasiūlymų konkursui buvo pateikta 19 darbų. Anot komisijos, jie „puikiai atskleidė visą spektrą įvairiausių sklypo užstatymo variantų: nuo „Salamander“ pastato imitacijos iki objekto išplėtojimo į aplinkines viešąsias erdves ir net pretenzijų į naują, Klaipėdai nebūdingą, miesto įvaizdžio formantą”.

Pirmoji vieta buvo paskirta projektui „Senojo miesto pulsas” (autoriai – Regina Savičienė, Linas Savičius, Arūnas Želvys, Linas Žičkis, Liudvikas Selmistraitis iš Vilniuje įsikūrusios UAB „FlexiForma”).

Antroji skirta projektui „Legenda” (Algimantas Grigas, Gražna Janulytė- Bernotienė, Eglė Pipiraitė. UAB G.Janulytės-Bernotienės studija, Kaunas).

O trečiąją užėmė klaipėdiečių Gintaro Čičiurkos, Valdo Janulio ir Saulius Plungė iš UAB „A405” idėja „Isotrija+”.

Pernai gruodį  „V. Paulius & Associates“ sklype vėl buvo pradėti archeologiniai tyrimai, o bendrovės atstovai „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad ketina realizuoti būtent „Istorija+” projektą.

Po praėjusią savaitę pas Klaipėdos merą vykusio pasitarimo buvo paskelbta, kad visos institucijos palaiko idėją atsakyti šį pastatą, o „V. Paulius & Associates“ patikslino, kad jis bus atstatomas autentiškas – be stiklinių konstrukcijų.

Pažeistų autorines teises?

Pranešus šią žinią architektė Gerda Antanaitytė, viena iš minėtajame konkurse dalyvavusio projekto „Baltas namas” autorių viešai pasidalino savo mintimis, kad „paaiškėjus, jog pagrindinė priežastis, kodėl buvo pasirinktas darbas „Istorija+” – stiklinės konsolės, nebebus projektuojamos, kyla klausimas dėl autorių teisių, nes III vietos laimėtojai įgyvendins IV vietos idėją”.

Kita „Baltojo namo” idėjos bendraautorė, projektavimo firmos „Pilis” savininkė Ramunė Staševičiūtė irgi akcentuoja, kad „pagrindinė mūsų idėja buvo, kad atstatome buvusį pastatą, nes nematėme kito varianto”.

„O dabar jau gavosi, kaip gavosi. Užsakovai, matyt, norėjo, kad praeitų trečios vietos autorių darbas su tomis konstrukcijomis, bet, matyt, nepraėjo, tai dabar nusprendė atstatyti pilnai, o tai jau mūsų idėja buvo. Nežinau, reikės konsultuotis su Architektų rūmais. Aišku, galima užprotestuoti, kokios čia autorinės teisės, kai atstatoma, bet kai kalbama apie visą teritorijos matymą, tolesnę eigą, tai akivaizdu, kad grįžtama prie mūsų idėjos, kuria mes buvome įsitikinę nuo pat pradžių. Nežinau, žiūrėsim. Bet apmaudu, kai pats pirmas pasiūlai tokį variantą, o dabar kažkas kitas jį darys. Bet aš į tuos kolegas žiūriu labai draugiškai, jų darbas tikrai įdomus ir man patiko ta konstrukcijų idėja. Tai būtų šviežias požiūris į istorinius atstatymus. Ir man gaila, kad ta idėja užstrigo derinimuose”, – sakė R. Staševičiūtė.

Ji vylėsi, gal kas nors su ja ir idėjos bendraautoriais dar susisieks.

„Gal projektuotojai pagalvos. Mes norėtume bendradarbiauti, o ne atimti užsakymą, nes turime moralinę teisę. Juk su Lukiškių aikšte taip pat buvo atsitikę, kai pradėjo kaitalioti ir užprotestavo, kad tiek keitėsi projektas, jog tapo panašus į antrosios vietos laimėtojo darbą. Tada lyg ir perskirstė Savivaldybė darbus”, – sakė architektė.

Pasak jos, „Pilies” idėja buvo autentiškas atstatymas, bet padaryti baltą namą, kitokį nei aplinkiniai, kad išsiskirtų ir būtų galima gilinantis suprasti, jog jis – atstatytas.

„Ir dar namų jungtyje buvo numatyta lyg juostelė, dekoratyvinis elementas, irgi parodanti, kad namas atstatytas. Chartijose užfiksuota, kad atstatant namus negalima klaidinti žmonių, kad jis yra, pavyzdžiui, praėjusio amžiaus. Kažkuo turi parodyti, kad jis atstatytas”, – sakė pašnekovė.

Ginčą turi išsispręsti architektai?

„V. Paulius & Associates“ vadovas Mindaugas Jocys mano, kad šioje vietoje architektai turi ginčytis tarpusavyje.

„Yra prizinės vietos, tai kodėl mes turėtume rinktis ketvirtą? Ar iš tiesų tas variantas yra panašiausias, turėtų tikriausiai komisijos nariai atsakyti. Aš jos veikloje net nedalyvavau. Mes pasirinkome vienus iš laimėjusiųjų, kuriuos išrinko komisija. Jau pasirašytos sutartys. Jei mes čia pradėsime dar po teismus vaikščioti, tai geriau viską iš naujo pradėti. Be to, čia dar pilna ir visokių kitų klausimų. Vieniem taip atrodo, kitiem – kitaip. Gal tie stikliniai intarpai dar ir liks”, – sakė jis.

„Mes į tas diskusijas nesiveliame, kolegoms yra erdvė šnekėti, o mes dirbame savo darbą ramiai ir tiek”, – sakė bendrovės „A405” vadovas Saulius Plungė.

Jis akcentavo, kad kai yra perkamas konkursas, tai visos teisės esą pereina užsakovams.

„Dėl bendradarbiavimo tai ne mes sprendžiame”, – sakė S. Plungė.

Pasak jo, kol kas dabar daromi archeologiniai tyrinėjimai, nustatomos tikslios pastato ribos, už pusantro mėnesio prasidės pats pastato projektavimas ir tada galutinai paaiškės ir stiklinių konstrukcijų likimas.

Nors ir ne pirmas – vis tiek gerai?

Virtualioje erdvėje kilo architektų diskusija ir dėl to, kad realizuoti pasirinktas ne pirmąją, o trečiąją vietą konkurse užėmęs projektas.

„Esminis klausimas yra susijęs su konkurso nugalėtojais – 1 vietą užėmusio darbo autoriais. Kodėl nerealizuojami 1 ar 2 vietų darbai? Ką šioje situacijoje galvoja ar turi galvoti konkurso nugalėtojai? Įdomu, ar su jais diskutuota po konkurso? Jeigu 3 vietos laimėtojai keičia projektą, atsisakydami esminio savo sprendinio elemento, gal ir realūs konkurso nugalėtojai (1 vieta) gali pakeisti savo kūrinį, atsižvelgdami į paveldosaugininkų ir kitų biurokratų teikiamas pastabas? Visiems aktualu šį klausimą vertinant platesniam architektūrinių konkursų kontekste, pirmiausia dėl ryšio nebuvimo tarp konkurso laimėjimo (fakto) ir geriausio konkursinio darbo realizavimo (konkurso tęstinumo). Liūdniausia, kad parama konkurso nugalėtojams iškeičiama į primityvų ginčą „kieno atkūrimas geresnis“, – rašė Laimonas Bogušas.

Visgi R. Staševičiūtė mano, kad labai gerai, kad vyko toks konkursas, nes užsakovas turėjo visą puokštę projektų ir  galėjo rinktis.

„Manau, kad kai gali rinktis, yra labai pasisekęs konkursas”, – sakė ji.

„Devalvuoja konkurso idėją”

Vaidotas Dapkevičius, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos pirmininkas

Kai yra konkretus pasiūlymas ir iš esmės keičiamas, tai bent jau aš traktuočiau, kad tai yra visiškai kitas projektinis pasiūlymas. O ar jisai jau labiau panašus į kitą projektinį pasiūlymą, čia jau kita kalba, tikriausiai tik ekspertizė galėtų atsakyti. Šiuo atveju atsisakant stiklinių konstrukcijų pokytis tikrai būtų gana žymus, nutolstama nuo pagrindinės idėjos „sena-nauja”. Tokie keitimai visada kelia kitų konkurso dalyvių klausimus, ir ypač tų, kurie siūlė kažką panašaus. Panašus atvejis, man atrodo, buvo ir su Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklų pastatu. Ypač tai komplikuota, kai detalusis planas reikalauja konkurso, o jei keiti konkurse laimėjusią idėją, tai gaunasi, jog neišpildai detaliojo plano reikalavimų – realizuoti nekonkursinį darbą, paneigi savo įsipareigojimą prieš visuomenę. 

Iš tiesų didysis klausimas ir yra tai, ar tokie atvejai nedevalvuoja pačios konkurso idėjos. Konkursai tampa butaforiniai, nereikalingi. Vėliau ir architektų sąjungoje kyla visiškai nereikalingi vidiniai konfliktai. Ir Klaipėdos skyrius, ir visa sąjungą griežtai pasisako prieš tokius atvejus. Galima daryti antrą etapą, pakeitimus, bet turi būti išrinkta konkurso finale ir nekeisti. Užsakovas turi galimybę derėtis su visais prizininkais, bet derybos turėtų būti pradėtos nuo pirmosios vietos.