Savo pasakėčiomis Spyglį nukonkuruoti baigiantis naujasis mūsų miestelio talentas dalinasi dar vienu perlu:

„Šiomis dienomis tiek vėjo ir skersvėjo Vytauto karalystėje, kad, matyt, sutraukė ir patį karalių. Jam kaip visada „nieko nežinant” vienas pasenęs rūmų sargybinis užsimanė tapti karalystės būrų lūšnelių prievaizdu. Maža to, ne tik užsimanė, bet karaliui miegant pietų miego ėmė ir susitarė su karaliaus pirmąja ponia, kad nuo kitos dienos imsis naujų prievaizdo pareigų.

Atsibudo karalius Vytautas iš po pietų miego ir prasikrapštęs akis žiūri – o gi vienas rūmų sargybinis nėra savo tarnystėje, pasilipo vienu aukštyn jo sosto link. Sutraukė jam net žandikaulį nuo tokio įžūlumo: Riteriūkšti Alvidai, tarnausi man dar daugiau, prižiūrėsi ne tik karalystės vartus, bet ir dar būrų lūšnyno moteris dabosi.

Iš pradžių karaliui Vytautui sukilo temperatūra, vėliau ir spaudimas, tačiau nemalšinęs troškulį ir gerai paprotintas pirmosios damos nekėlė šaršalo savo karalystėje. Kelios bobelės paklykavo ir tos nuo savo būrų į kuprą gavo.

Pasikvietęs naujai iškeptą dvarininką į menę Rotušėje karalius Vytautas pagyrė už įžvalgumą, tačiau liepė tylėt, kad ir nė vienas būras ar jo boba daugiau balso karalystėje nekeltų.

Alvidas išdidžiai pažadėjo tarnaut karaliui iki paskutinio atodūsio, bet paprašė, kad viena jau sutūravota Žaneta dar pagirtų prieš būrų bendruomenę.

Drebančiom kinkom grįžęs į savo klėtį riteris nedrįso savo pačiai pasakyt nė žodžio, kad dabar ne tik ją, bet ir kitas naktimis tūravos„.

*Šios rubrikos nerekomenduojama skaityti susipykusiems su humoro jausmu ar stokojantiems fantazijos, nes nieko rimto čia tikrai nerasite, Spyglio ir jo draugų humoras iš viso yra sunkiai suprantamas, juodas ir kandus. Rimtų dalykų ieškokite visose kitose „Atviros Klaipėdos” rubrikose.