Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-04-16 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas Klaipėdos bendruomenių atstovams, antradienio rytą jam įteikusiems kreipimąsi dėl buvusio Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino įsakymo, kuriuo patvirtinta miesto bendrojo plano koncepcija, pažadėjo jau trečiadienį surengti susitikimą su savivaldybės specialistais.
Kartu meras tikino, kad jau analizuoti teisiniai būdai atšaukti tokį įsakymą, bet jie esą kelia abejonių, o norima viską padaryti preciziškai, kad nebūtų pagrindo kreiptis į teismą.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Aš tai vadinu Lietuvos pajūrio ekologine katastrofa, Klaipėdos tragedija. Gyvenimas palei uosto tvorą nėra miesto perspektyva. Mes iš principo turime mėnesį, nes įsivaizduoju, kad Susisiekimo ministerija bandys per mėnesį teikti ir tvirtinti su visomis mūsų, Kuršių nerijos nacionalinio parko neigiamomis išvadomis, nes galiojanti tvarka leidžia neatsižvelgti. Išnaudokime tą progą, nes tas priešrinkiminis periodas visiems yra labai jautrus”, – merui ir apie uosto rengiamą bendrąjį planą tuo pačiu dėstė architektas Edmundas Benetis.
Pasak mero, dar praėjusią savaitę buvo parengtas Savivaldybės administracijos atsakymas į Tarybos narės Ninos Puteikienės siūlymą minėtąjį įsakymą naikinti miesto Tarybai.
„Ten buvo sudėta labai daug teisinių argumentų, kas, kur ir kada galėtų skųsti, kur kieno kompetencija. Buvo daug argumentų, kurie dėl atšaukimo Tarybos lygmeniu kėlė daug abejonių. Labai gerai, kad yra susirinkę visuomenininkai, kurių gretose yra savo amato žinovų, bus galima administracijos teisininkų argumentus sugretinti su jų siūlymais ir žiūrėti, koks kelias yra optimalus. Miestui tikrai reikia bendrojo plano, bet reikia plano, kurio reikia miestui ir tai yra vienintelis kelias. Jei yra galimybė taisyti klaidas, o jos tikriausiai buvo padarytos, tai reikia daryti neatidėliotinai ir labai kompetetingai, teisinėmis priemonėmis, labai teisingomis teisinėmis procedūromis, nes visada bus tų, kurie labai įdėmiai stebi ir drąsiai skundžia. Tad reikia stengtis neužlipti ant grėblio, kad visas procesas nesustotų. Reikia rasti sveiką, protingą balansą, kad miestas turėtų bendrąjį planą”, – teigė meras.
V. Grubliausko tvirtinimu, buvo svarstytas ir variantas, kad laikinasis Savivaldybės administracijos vadovas Olegas Mariničius atšauktų S. Budino pasirašytą įsakymą.
„Teisininkai parašė išvadą, kurioje irgi buvo daug argumentų”, – sakė meras.
Beje, tiek jis, tiek ir E. Benetis paneigė viešai sklandančias kalbas, kad būtent šis architektas taps vienu iš naujųjų mero patarėjų, kurių etatai įsteigti nuo birželio.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”78987,78988,78989,78982,78990,78991,78992,78993,78994,78995,78996,78997,78998,78999″ img_size=”gallery”][/vc_column][/vc_row]
labai keistas (gal labiau net juokingas) V. Grubliausko suorganizuotos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovų grupės ir bendruomenių atstovų susitikimas pas l.e.p. direktorių Mariničių dėl Budino įsakymo, kuriuo Budinas pritarė kažkodėl maksimalios uosto plėtros Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijai. Viena aišku, kad visi susirinkusieji suprato, kad Budino koncepcija – tai visiškai ne ta, tik pietinės uosto plėtros koncepcija, kuriai 2017 m. liepos 14 d. pritarė miesto taryba. Juokingiausia, kad savivaldybės administracijos atstovai pasiūlė bendruomenininkams patiems pasiruošti (!) Budino įsakymo keitimo projektą, kurį savivaldybės administracijos vadovai su Mariničium ir Kačalinu priešakyje … maloniai priims, peržiūrės ir dar pateiks pastabų!.. Bendruomenių atstovai buvo apstulbinti tokiu saliamonišku administracijos pasiūlytu problemos „sprendimo” būdu. O atsakymo laukti reikės palaukti kaip visada – 20 darbo dienų…
Ir teisingai, rengėjas tegu nurodo teisini pagrindą ir, kaip privaloma, tegu pasiraso
Tai kad jau surašyta! Papunkčiui. Savivaldybės administracijos atstovams belieka tik pacituoti. 🙂
Lengviausia sėdint ant sofkutės, nosį besikrapštant blevyzgoti ant visų, kas tik nerimsta, bet va pamąstyti kas mūsų laukia, kaip mažos valstybėlės, įsileidus stambius investuotojus, jau yra reikalų. Reikia analizuoti jau esamus pavyzdžius, gilintis, mąstyti, kad įsivaizduotum kokie Lietuvos šansai prieš tokius monstrus. Juk lengviausia pasakyti, kad Klaipėda pranyks, jei neišsiplės pramonė, bet pamąstyti kaip tą pramonę atitolinti nuo gyventojų – va čia uždavinys ne iš lengvųjų. Juk lengviausia kritikuoti, o jei dar iš to valgoma duona, tai dar lengviau. Visais laikais buvo tokių rėkiančių, kad tik užspaustų atkyvius visuomenininkus. Lietuva dar labai jauna, kad visuomenė suprastų, kad ji yra svarbiausia, kad valdininkai turi dirbti dėl jos, ne dėl kažkieno interesų.
Tuos uzdavinius ir sprendzia kompetetingi miesto plano rengejai. Bet jus padarytumet geriau, be abejo, kai tik parekauti uztenka, uz tai visiskai neatsakant
miesto plano rengėjus…”- priminsiu naiviems moralistams, kad jie dirba pagal užduotį, o kas formuoja ją? Koks bebūtų „kompetetingas ” jam uždavinius kelia nesusigaudanti ir įtakota miesto tarybos politinė dauguma pasitelkdama savivaldybės administracinio aparato vadukus. Urbanistas, pristatydamas esamos miesto būklės monitoringą aiškiai davė suprasti kaip reikėtų daryti. Ir tai buvo geriausia iš blogybės, bet buvo išsukinėtos rankos ir planuoti maksimalią uosto plėtrą mieste – savo rankomis – rodyti miesto bendrajame plane pasakant, kad mes TO NORIME! Šiame darbe- miesto bendrojo plano koncepcija, nėra jokio „kompetetingo miesto plano rengėjo”, bet interesai tikrai yra ir labai dideli ir miesto gerovės, ateities sąskaita. Jei mums patiems tai nerūpi, kodėl miesto ateitis turi labiau rūpėti urbanistui, uabams Sweco, Urbanistika ar kokiai Achemai. Kaip reikalavote, taip ir padarėme.
Kartais pagalvoju, kad protestuotojų paslaugos, kaip tai paradoksaliai neskambėtų, apmokėtos iš uosto ar uosto įmonių kasos. Na tikrai, uosto bendrasis planas ramiausiai sau rengiamas be jokių didesnių protestų ir nesklandumų, o miesto bendrasis planas, kuris realiai bando sušvelninti uosto plėtros pasekmes yra tiesiogine to žodžio prasme užterorizuotas. Buvau aš tą miesto BP koncepciją peržiūrėjęs ir galiu drąsiai teigti, kad protestuotojai klaidina visuomenę – nėra toje koncepcijoje planuojamas giliavandenis uostas. O jis planuojamas uosto bendrajame plane. Kitas klausimas – kaip gi reikės gyventi miestui, jei Vyriausybė valiniu sprendimu patvirtins uosto bendrąjį planą. Būsime visiškai nepasiruošę tam. Neturėdami jokio kito dokumento išskyrus senąjį bendrąjį planą, kaip apsiginsime nuo augančio uosto sukeltų neigiamų pasėkmių? Kaip kroviniai pasieks uostą – aišku, kad miesto gatvėmis, kaip ir dabar tai daroma. Protestuotojai gal nelabai supranta, arba atvirkščiai, labai gerai supranta, kad stumia miestą į anarchiją. Ar tikrai situacija, kai uosto bendrasis planas bus patvirtintas, o miestas gyvens pagal 2007 m. bendrąjį planą yra siektina? Štai tada ir bus pats smagumėlis. Vėl protestuotojai kals prie kryžiaus merą ar administracijos direktorių – girdi, kur planavimo dokumentai…Gal reikėtų koncentruotis į bendrojo plano sprendimų detalizavimą? Nes užstrigome tiek konceptualiais dalykais, o velnias, kaip žinome, slepiasi detalėse…
Žinokit, stipriai atsiliekate. Visuomenininkų marginalizavimo taktiką labai šmaikščiai dar pernai naudojo uosto direkcija bp viešo svarstymo etape. Šaipėsi, „ėjimu į politikas” tepė, nesiskaitė ir šiaip durnino. Visas pastabas atmetė, į nieką neatsižvelgė ir buldozeriu toliau varo. Nieko tokio, to tikėjomės, todėl pastatėm juos prieš profesionalų ir mokslininkų – teritorijų planavimo, krantotvarkos, urbanistikos, gamtosaugos išvadas, nuomones – ir ponams šišas praėjo. Jei pradžioje teigė su puta ant lūpų, kad pastačius išorinį paplūdimių kokybė tik pagerės (išskyrus II Melnragę), tai dabar jau ponai patys sutinka, kad problema su Baltijos pakrante bus masyvi – iki pat Latvijos sienos erozijos suvaldymui bus reikalingos rimtos, įskaitant daugelyje ruožų ir kietas priemonės. Ir tai mes už tai sumokėsim, ne kažkoks koncesininkas. Visi kiti melavimai apie tik 5% uosto krovinių transporto gatvėse, apie visą taršą mieste vien nuo senų dyzeliukų, apie sufalsifikuotą kiaurai ekonominį Melnragės/Būtingės palyginimą ir apie pačią pelningiausią direkciją visoje ES irgi įrodyti kaip atviras, begėdiškas melas, skirtas lengvatikių mulkinimui. Paskui patys ir nustriksėjo į tą politiką, kuria mus tepė 😉 Dėl miesto bp – reikia vadovautis galiojančiais dokumentais, o ne svaičiojimais apie vizijas ir visokius sąlyginius jeigu. Klysti žmogiška, o klaidoj pasilikti – kvaila.
Keista, ar tikrai nesuprantate, kad atšaukus koncepcijos derinimą ir tuo pat metu įsigaliojus uosto bendrajam planui, projektuotojai bus priversti naujame miesto bendrojo plano koncepcijos variante atkartoti uosto bendrojo plano sprendinius. Nuo vilko ant meškos, taip sakant.
Keista, ar nesuprantate, kad kol Melnragės išorinis nepatvirtintas LR BP, jis neegzistuoja? Iki patvirtinimo tai tik vizijos, norai, kliedesiai ir svajonės, geriausiu atveju tik viena iš galimų dviejų alternatyvų. Ir bus viena iš dviejų iki įteisinimo per LR BP. Lygiai taip galim ir Tauralaukio uostą įsirašyt – ar esat apie tokį projektą girdėjęs? Yra tarybos pritarimas antrai uosto išvystymo alternatyvai su plėtra vien pietinėj daly – tuo ir vadovaukitės miestą, o ne uostą iš komjaunuoliško entuziazmo planuodami. Uostas pats pasiplanuos. LR BP atsiras tik po pusantrų metų maždaug, iki to laiko juk nelauksit? Manau, kad ryt susitiksim, jau galit tikrą vardą pasakyt, Misteri 😉
Pakeitus koncepciją, procedūras pakartoti kaip tik 1,5 – 2 metų ir prireiks. Dėl Būtingės – nereikia būti naiviems. Kaip vaikai, garbės žodis 🙂
Būtent, iki 2013 m. kreivai politinio ir savanaudiško poros smarkių vyrukų su įtikinėjimo dovana ir CMG su kalnu pinigo sprendimo Būtingė ir buvo uosto plėtros, nenužudančios Klaipėdos, planas, projektas, strategija. Net SGD buvo ten suprojektuotas, visas naftos iškėlimas, konteineriai ir tt – imk ir daryk, kad Gdynė neaplenktų 🙂 Bet tamstos & co. rūpesčiu viskas atsirado arba liko mieste, su žinomom pasekmėm. Vis dar laukiam, kada kasmetinius mokymus klaipėdiečiams organizuosit tokio įdomesnio terminalo, ar į jį plaukiančio per visą miestą dujų tankerio nesmagumo atveju. Dirbkit su dokumentais, domėkitės kas ir kaip ant civilizuotos svieto dalies daroma, o ne belekaip, nes durniams sueis.
Latviai nesutiks, gylio nėra, neįmanoma, per brangu – visi mitai paneigti vienas po kito. Net smagu, kad kaip specialistas Būtingę prisiminėt. Galim net ažūrinę, smėliui pralaidžią povandeninę hidrotechninių dalykų konstrukciją aptart, kas latviams ypač patiks ir kituose uostuose su jautriais momentais pasiteisino, technologija prieinama. Net šitaip bus už tamstų statybas 15m gylyje pigiau, ties Melnrage. Sėsk, du – Misteri.
Tikrai labai gerbiu Alina Andronova, pervedžiau pinigų kovai su klasco praeitą rudenį, bet dabar ji arba yra labai suklaidinta, arba jau kaip ir tie etatiniai protestuotojai, protestuoja prieš viską… Gaila. Ko jūs kenkiat savo Miestui, jei jau reikia būtinai kovot važiuokit prie seimo, vyriausybės, nes tuoj bus patvirtintas uosto bp, sėkmingai rengiamas Lietuvos bp. Kiek aiškinta, kad tie dokumentai bus viršesnis už miesto bp…. Nesuprantat ar nenorit suprasti,?
Si akcija buvo pristatoma visur kaip bendruomenine, bet tapo politine! Kadangi proteste dalyvauja N.Puteikiene tai nera bendruomenes akcija, tai jau politinis sou, nes panasu, jog dalyvauja zmones kurie palaiko tam tikras politines vertybes t.y. Lietuvos centro partijos vertybes.
rinkote miesto tarybos narius, balsavote už vieną ar kitą sąrašą? Ir po šio veiksmo tapote politike? Tame bėda ir yra, kad politikams po rinkimų visiškai nebeįdomūs miestiečių norai, o galėtų ženkliau dalyvauti miestiečių reikaluose ir juos nors kame palaikyti. Jūsų vertinimas neturi jokios logikos kaip ir tas faktas, kad miestiečiams numatyta miesto bendrajame plane beprotiška uosto plėtra su įvairiausio pobūdžio pasekmėmis kelia didelį nerimą. O politikų ir įvairiausių partijų, galėtų būti ženkliai daugiau, deja didžioji dauguma „atidirbinėja” už savo vietas ir apsiriboja tik balsavimo mygtuku.
Gerhardai, nepasitikėjimas ir įtarumas, susireikšminimas ir panieka kitiems – kaip ir kitos emocijos – yra tik cheminiai procesai, vykstantys visų žmonių smegenyse. Tačiau tos emocinės būsenos ilgainiui tampa mus formuojančiu įpročiu. 🙂 Nusiraminkit, į bendruomenių veiklą politiniai aktyvumai nėra įleidžiami tikslingai, kad vietos bendruomenėse kaimynas nepradėtų su kaimynu rėžtis dėl kažkokių politinių simpatijų ar antipatijų. Todėl daugumos bendruomenių, bent jau KBA narių vadovai ir nėjo į jokius rinkimus, nors kviečiami buvo.
Jūsų žiniai, tai ir buvo visuomeninė ir visiškai apolitiška akcija, tiksliau rytmetinis pasimatymas su ateinančiu į darbą meru. Gerai, kad žavių moterų buvo, nes prie vien diedų meras ir priėjęs nebūtų. 🙂 Šiandienos tikslas pasiektas – sutarta dėl rimtesnio susitikimo – tam, kad administracijos ir bendruomenių specialistai, žinantys visas teritorijų planavimo įstatymo ir BP rengimo procesų peripetijas, galėtų pasikalbėti. To trumpo veiksmo metu buvo priėję 4 politikai, kas pasirašyti, kas pasisveikinti. Buvo net labai įdomu matyti, kaip jie bendrauja tarpusavyje. Bet tamstos Gerhardai ten nebuvo – tai ir nepamatėt. O kad nebuvęs nematęs, bet vis tiek žinot geriau – apie tai pirmame sakinyje 🙂
Gintarai prajuokinai:) Paziurek kas yra tarp KBA steigeju https://www.atviraklaipeda.lt/2018/05/04/29096/
… gerbiamieji, visą įstatyminę bazę, teisinius dokumentus dėl vietos bendruomenių veiklos galite rasti savo internetuose, adresu LVBOS(taškas)LT , skyriuje Dokumentai. Jeigu ne viskas pasirodys aišku ir reiktų pagalbos ar bent patarimo steigiant vietos bendruomenę jūsų gyvenamuose rajonuose – kreipkitės pagalbos, steigimo dokumentų formų į Klaipėdos Bendruomenių Asociaciją (KBA).
Vietos bendruomenių aktyvumas Klaipėdoje – pirmas žingsnelis į realią savivaldą, kai be jūsų dalyvavimo ir be aptarimo su jumis negalės būti jūsų gyvenamai vietovei, jūsų kaimynystei primetami jums nenaudingi miesto valdžios sprendimai, jūs turėsite (pagal galiojančius įstatymus ir LT ratifikuotas tarptautines konvencijas) būti įtraukiami į planavimo procesus nuo pat PRADŽIOS, o ne tik supažindimi, kad „dabar bus taip ir taip”. Lietuvoje netrukus įsigalios Vietos Bendruomenių Savivaldos Politikos Pagrindų Įstatymas – ten (projekte) yra aiškiai surašyta kaip vietos bendruomenės ir jų sąjungos, asociacijos bus įtraukiamos į miesto valdymą, kokias miesto administracijos funkcijas bus įmanoma perduoti tam pasirengusioms bendruomenėms. Kad viskas neskambėtų tamstoms taip perdėm optimistiškai – prisiminkim, kad mūsų šalyje piliečių įsitraukimas į visuomenines, savivaldos ir savanoriškas veiklas yra vos 5%, kai Skandinavijos šalyse aktyvumas siekia apie 75%. Steikite bendruomenes kartu su kaimynais, imkitės veiklos, užteks vien niurzgėti ir nuolat skųstis kad su jumis nesiskaito.
Tapti KBA nariais jūsų naujai bendruomenei tikrai nėra būtina, jeigu jums patogiau ar naudingiau veikti atskirai – pirmyn ir sėkmės. KBA šiuo metu vienija 7 vietos bendruomenes (apie 15 tūkst. gyventojų), o mieste vietyos bendruomenių yra tikrai daugiau. Todėl savo nuomones, prašymus ir reikalavimus mes reiškiame ne visos Klaipėdos vardu, o tik KBA vardu. KBA yra Lietuvos Vietos Bendruomenių Organizacijų Sąjungos (LVBOS) narys, o ten vienijasi virš 1300 vietos bendruomenių – patikėkit, tai labai sparčiai auganti visuomeninė įtaka.
Pradžiai bent nuo sofos nulipkit, suformuluokite kartu su kaimynais savo nuomonę bet kokiu jums, jūsų rajonui, ar miestui svarbiu klausimu, imkitės ją viešinti, skatinti jos plėtrą, burkit bendraminčius – ir būsite išgirsti.
Tada jau kiti niurzgliai ant jūsų bambės, kad tai jūs nieko neatstovaujat – tai bus juoko… 🙂
Pagarbiai,
Gintaras
Tai kad ten nesusiję niekas su uostu. UOsto reikalus sėkmingai Vilniaus valdžia prastums, o verslo reikalai ir smulkus verslas bei vidutinis stovi. Vilnius ir Kaunas sėkmingai tuoj perspjaus Klaipėdą, dėl Puteikienės ir 5 ar 6 kitų begalvių ir beraščių
Gerbiamasai, šįkart klystate, teigdamas, kad Vilniaus ir Kauno verslas TUOJ perspjaus Klaipėdos. Tik faktai: Vilniuje metų pradžioje veikė 3 tūkst. įmonių, Kaune – 18 tūkst, Klaipėdoje tik 8600! Tai miesto valdžios požiūrio į verslą rezultatas: savivaldybėje įsivaizduoja, kad tai JIE surenka biudžetą…
P.S.Atsakyme Anonimui apie Vilniuje veikiančių įmonių skaičių turi būti ne 3, o 30 tūkst.
Meras pažadėjo rytoj sukviesti administracijos „specialistus, teisininkus” ir tartis. Tik, kad tie specialistai nebežino kieno norų klausyti ir daro tai ko prašoma, kad tik nekrapštytų lauk iš darbo. Didžioji bėda ir yra ta, kad miestą planuoja teisininkai (pašnibždėtais norais). Merui reikėtų suvokti, kad teisininkui reikėtų formuoti užduotį ir jų (net viso savivaldybės skyriaus) profesinė kvalifikacija parodys ar jie sugeba su ja susitvarkyti ar reikia ieškoti kitų. Bet iš tiesu teisininkų situacija nėra pavydėtina – prieš mėnesį įtikinėjo, kad kitaip būti negali, dabar meras prašys priešingo kelio? Visam pasauliui aišku, kad miesto, valstybės ekonominę gerovę, tvarią aplinką kuria smulkusis ir vidutinis sluoksnis, mes gi proteguojam stambųjį kapitalą, skatindami statyti monstrinius sandėlius marių pakrantėje ir krauti rūdą, trašas bei kitokį svieto brudą (kurio atsisako kiti uostai) pačiame miesto centre. Čia investicijų skatinimas, čia miesto proveržis?
Savivaldybės specialistams reikia ne žinoti „kieno norų klausyti”, o daryti savo darbą teisės aktų nustatyta tvarka ir, o tai ir yra svarbiausia, užtikrinti tų rengiamų teritorijų planavimo dokumentų TEISĖTUMĄ. Dabar gi, kai pirmoje vietoje kažkieno norų įgyvendinimas ir susidarė tokia liūdnai – graudi situacija: norai realizuoti, o teisėtumo nėr… Ką datom?
KĄ DAROM?
10-15 žmogučių, tada prisišaukia kokią Puteikienę ir vis rėkia – miestiečių nuomonė, miestiečių nuomonė. Nesu matęs bent 100 narių bendruomenės, kad ir kiek susitikimų bevyktų – geriausiu atveju randi 20-30 ir vėl ten veidai tie patys, kurie etatiniai piketuotojai…Apgailėtina. Dar kas paradoksalu, kad dažniausiai tie bendruomenių aktyvistai, nieko gyvenime nepasiekę, tokie negatyvūs asmenys, bet dedasi išmanantys viską ir visur.
Kol Klaipėda stumdysis dėl išorinio uosto ir blokuos likusio miesto plėtrą, verslo investicijos toliau sėkmingai keliaus į Kauną ir Vilnių. Pramonė toliau sėkmingai kursis Kauno LEZ, o paslaugų teikimas į Vilniaus verslo centrus.
Pakelkime nosį, žvelkime plačiau – delsdami priimti bendrąjį planą stabdome tiek Laivitės teritorijos, tiek Liepų gatvės, tiek ir daugelio kitų projektų plėtrą. Į išorę siunčiama aiški žinutė – miestas neryžtingas ir bevalis.
Be plėtros ir naujų patrauklių darbo vietų iš miesto toliau bėgs talentai.
uosto plėtros problema „sprendžiama” jau nuo 2005metų ir 2007m miesto bendrojo plano tvirtinimo. Praėjo 14metų merdėjimo ir vėl tas pats klausimas. Neįgali administracija, pataikaudama uostininkams ir imdama paramas festivaliams tikėjosi ir vėl prastumti miesto bendrąjį planą (Budinas ir prastūmė) su maksimalią uosto plėtrą ir tarša mieste. Ne miestas „…neryžtingas ir bevalis…” , o miesto valdžia (kurią, beje patys išsirinkame). Meras per rinkimus žadėjo pokyčius ir administracijoje ir mieste ir nežadėjo rūpintis tik uosto verslinykais. Budinas šiuo klausimu malkų priskaldė pakankamai.
Puteikienė kitų durneliukų rankomis darosi piarą
Puteikienė tik taro tai ką žadėjo miesto žmonėms – atstovauja ir padeda ginti jų interesus.
o kiek nariu toj asociacijoj 5?
ach tu joni joni – skaityk: https://rekvizitai.vz.lt/imone/klaipedos_bendruomeniu_asociacija/ ir tai buvo prieš metus, tamsuoli baudžiauninke.