Pirmos instancijos teismas patvirtino, kad Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš teisingai įžvelgė, jog kai kurie Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių punktai pažeidžia šalies įstatymus.

Tad tapo aišku, jog pernai gruodį atleisdama klaipėdiečius nuo prievolės susimokėti už atliekas, nevalų paliktas prie šiukšlių konteinerių, miesto valdžia ištaisė tik vieną iš kelių pažeidimų, apie kuriuos buvo perspėjusi Vyriausybės atstovė.

Martyno Vainoriaus nuotr.

D. Kerekeš kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, kad jie ištirtų, ar dalis minėtųjų taisyklių punktų neprieštarauja aukštesniems teisės aktams. Jos pareiškimą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė ir Remigijus Arminas, antradienį konstatavo, jog jis yra tenkintinas pilna apimtimi. Teismas patvirtino atvejus, kai taisyklės prieštarauja įstatymams.

Anot jo sprendimo, miesto Taryba netinkamai apibrėžė, kas yra faktiškai naudojama teritorija, numatydama, jog tais atvejais, kai namas neturi suformuoto ir jam priskirto sklypo, toks plotas tęsiasi iki artimiausio įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų. Kartu buvo konstatuota, jog neteisėtas yra reikalavimas gyventojams užtikrinti švarą ir tvarką tokioje teritorijoje patiems arba sudarant atitinkamas sutartis arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus.

Neteisėtų buvo pripažintas ir reikalavimas tokioje teritorijoje valyti atliekų konteinerių aikšteles ar jų stovėjimo vietas.

Taip pat buvo įvertintas ir reikalavimas tvarkyti tokioje teritorijoje esančius želdinius, kad jie neužstotų pastatų numerių, gatvių pavadinimų lentelių ir techninių eismo reguliavimo priemonių, neblogintų matomumo ir nekeltų pavojaus eismo dalyviams ir nekliudytų pėsčiųjų bei transporto priemonių eismui.

D. Kerekeš antradienį popiet „Atvirai Klaipėdai“ sakė, jog dar nebuvo spėjusi išsamiai susipažinti su visa teismo argumentacija, išdėstyta 21 puslapio sprendime. Tai padarius esą bus parengtas ir pranešimas, kuriame teismo sprendimas bus paaiškintas paprastiems žmonės suprantama kalba.

Anot Vyriausybės atstovės, kai pernai gruodį miesto Taryba keitė minėtąsias taisykles ir nustatė, jog nuo šių metų liepos gyventojams nebereikės mokėti už neteisėtai prie jų konteinerių paliktų atliekų sutvarkymą, politikai atsižvelgė tik į šį vieną jos teikimą, nors pastabų buvo gerokai daugiau.

Pasak D. Kerekeš, šio teismo sprendimo esmė yra ta, kad savivaldybės Taryba negali nustatyti įpareigojimų sklypams, kurie nėra teisiškai įregistruoti ir priskirti konkrečiam namui. Tad ir parašymas 50 metrų yra nepagrįstas bei teisiškai niekinis.

Taip pat, pašnekovės teigimu, problema yra tai, kad savivaldybė daug ką dubliuoja ir aprašo skirtingose taisyklėse – Miesto tvarkymo ir švaros, atliekų, želdinių. Vieni reikalavimai numatomi vienur, kiti – kitur.

Toks pirmos instancijos sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Jei savivaldybė taip ir pasielgs, savo taisyklių ji galės nekeisti dar apie metus – tiek paprastai trunka, kol LVAT priima neskundžiamą sprendimą. Jei visgi miesto valdžia sutiktų su tokiu Klaipėdos teismo išaiškinimu, jis įsigaliotų per 30 kalendorinių dienų ir turėtų būti paskelbtas įstatymų ir kitų teisės aktų registre. Nuo tokio paskelbimo dienos minėtos taisyklių nuostatos nebegalėtų būti taikomos.

INFORMACIJA

Miesto valdžiai nuo šios liepos panaikinus prievolę gyventojams užtikrinti, kad prie atliekų konteinerių aikštelių ir 3 m atstumu nuo jų nebūtų bešeimininkių atliekų, ją buvo pavesta vykdyti savivaldybės bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Pastarojo paskelbtą viešąjį pirkimą šiai paslaugai atlikti laimėjo UAB „Eko krantas“. Ji konteinerius ir teritoriją apie juos sutiko sutvarkyti už 543 tūkst. eurų per metus. Ši paslauga kol kas nupirkta vieneriems metams – iki kitų metų liepos.

Klaipėdos mieste yra apie 730 tokių aikštelių. Per vienerius metus iš jų planuojama surinkti bei išvežti apie 800 tonų bešeimininkių atliekų. Paslaugų teikėjas kiekvieną konteinerių aikštelę turi aplankyti ir sutvarkyti bent vieną kartą per mėnesį.

ATNAUJINTA. Jau po šios publikacijos paskelbimo „Atvira Klaipėda“ sulaukė buvusios seniūnaitės Rūtos Pocienės komentaro.

„Ne vyriausybės atstovės Daivos Kerekeš dėka ši tvarka atšaukta (konteinerių priežiūros), o Seimo kontrolieriaus pažyma 2022 08 18, kuri privertė tiek Vyriausybės atstovę, tiek Savivaldybę keisti tvarką. Deja, į Seimo kontrolieriaus pažymą 2022 08 18 buvo atsižvelgta tik iš dalies ir tik dėl konteinerių aplinkos šiukšlių tvarkymo, tačiau, kad medžių tvarkymas, priežiūra ir genėjimas yra irgi Savivaldybei priskirta atsakomybė, o dar labiau – teritorijų apie daugiabučius tvarkymas TAIP PAT, šitas yra nutylima. Visa istorija prasidėjo 2021 m. vienos daugiabučių pirmininkės dėka, kurią Klaipėdos miesto savivaldybė baudė už svetimas šiukšles. Pirmininkė rašė savivaldybei, galiausiai ėjo teismų keliu, rašė taip pat Vyriausybės atstovei (kurios pirminis atsakymas buvo jai neigiamas), ir tik po Aplinkos ministerijos ir Seimo kontrolieriaus raštų buvo sureaguota. Dabar reikia savivaldybės veiksmų, kad taip pat uoliai ir gerai kontroliuotų ir baustų UAB „Eko krantas“, kuri, kaip matom iš miesto gyventojų nusiskundimų, neatlieka savo pareigų gerai ir laiku“, – rašo R. Pocienė.