Klaipėdos apygardos teisme toliau nagrinėjama byla, kurioje aiškinamasi, ar iš tiesų prieš beveik 16 metų už uostamiesčio medikės nužudymą buvo nuteistas ne savo kaltę prisiėmęs asmuo, o tikrajam kaltininkui belangės išvengti padėjo ir pareigūnai, ir advokatas.  

Pirmadienį vykusio teismo posėdžio metu apklausiant liudytojus buvo pagarsintos aplinkybės, kad šioje itin painioje istorijoje savo vaidmenį galėjo suvaidinti ir per apiplėšimą juvelyrinėje parduotuvėje mirtinai sužaloto policininko Zigmo Renkės sūnus, ir 2009-ųjų rudenį savo darbo vietoje nusišovęs tyrėjas.  

Persigalvojo atsėdėjęs 

Žiniasklaida daug buvo rašiusi apie 2008 m. liepos naktį įvykusią tragediją, kai viename uostamiesčio daugiabutyje buvo žiauriai nužudyta Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbusi 33 metų Akušerijos ir ginekologijos departamento slaugytoja Inga Žitkevičienė. Buvo nustatyta, jog moteris mirė nuo kraujo išsiliejimo į smegenis. Jai į galvą, kaklą smogta 13 kartų ir dar 20 smūgių žymės aptiktos ant kitų kūno dalių. 

Už jos nužudymą Klaipėdos apygardos teismas 11 metų laisvės atėmimo bausme nuteisė į Didžiąją Britaniją po nusikaltimo pabėgusį ir vėliau savo kaltę pripažinusį Edmundą Montvydą (dabar pakeitęs pavardę ir vadinasi Edmundu Bedaugiu). Apeliacinė instancija jam bausmę buvo sutrumpinusi metais. 

Išėjęs į laisvę ir E. Montvydas pradėjo aiškinti, kad jo buvęs draugas, kartu tą naktį su savo pažįstama I. Žitkevičienė jos bute buvęs Virgilijus Valius, papirko policininkus, vertusius jį už pinigus prisiimti visą kaltę dėl medikės mirties.  

Teisėsaugai pradėjus gilintis į šią istoriją ji virto ikiteisminiu tyrimu ir baudžiamąja byla, kurioje be V. Valiaus kaltinamaisiais tapo E. Montvydą gynęs anksčiau prokuroru dirbęs advokatas Marius Navickas, buvęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus viršininkas Edmundas Tautavičius ir buvę kriminalistas Vladimiras Molis. 

V. Valius kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, organizavo piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei trukdė teisėjams, pareigūnams, advokatui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareigas panaudojant smurtą ir kitokią prievartą. 

E. Tautavičius kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, veikdamas organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, siekdamas turtinės naudos, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir trukdė atlikti minėtąsias pareigas. Identiškas kaltinimas yra pareikštas ir V. Moliui. 

Tuo metu M. Navickas kaltinamas tuo, kad tokias veikas atliko būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. 

Anot portalo lrytas.lt, nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas pripažintas E. Montvydas (Bedaugis) ir jo žmona iš kaltinamųjų solidariai reikalauja atlyginti 800 tūkst. eurų įvertintą žalą. 

Kameroje nesumušė? 

Pirmadienį vykusio teismo posėdžio metu liudijęs buvęs Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato areštinės budėtojo padėjėjas Žydrūnas Kabaila bandė prisiminti, kas nutiko, kai E. Montvydas buvo pristatytas į šią įstaigą.  

Pasak vyro, viską jis atsimena dėl to, kad istorijoje figūruoja Renkės pavardė, kurią jis prisimins visą gyvenimą.  

„Kažkada, kai tik pradėjau dirbti apsaugos policijoje, dirbau su tokiu kolega, buvo įvykis parduotuvėje aukso, kur saugodavome, ir jį nušovė, teko duoti jam kraują, kai gulėjo ligoninėje. Visą gyvenimą prisiminsiu, kaip per mano pamainą nušovė kolegą. Jo sūnų parvežė iš kalėjimo į laidotuves, jis buvo su antrankiais“, – kalbėjo Ž. Kabaila.  

Jis turėjo omenyje 1995 m. kovo 23 d. įvykusią nelaimę, kai policininkas Zigmas Renkė budėjo Klaipėdos juvelyrinėje parduotuvėje „Deimantas” ir ją užpuolė plėšikai. Z. Renkė buvo sužeistas septyniomis kulkomis ir kovo 25 d. mirė Klaipėdos miesto ligoninėje. Šio apiplėšimo metu žuvo ir parduotuvėje dirbusi nėščia pardavėja. 

Ž. Kabaila teigė, kad suimtasis, kurio pavardės jis neprisimena (E. Montvydas) buvo patalpintas į kamerą, kurioje jau buvo žuvusio jo kolegos sūnus Saulius Renkė.  

Portalas lrytas.lt buvo rašęs, jog prokurorai mano, kad įtariamasis medikės nužudymu pas S. Renkę kameroje atsidūrė susitarus E. Tautavičiui ir V. Moliui, kad pastarasis paveiktų E. Montvydą. 

„Buvo nesutarimas kameroje. Daužėsi į duris ir sakė, kad čia negaliu būti. Stovėjo toliau Renkė. Abu šaukė, kad čia negali būti. Kasdien tokių įvykių nuolat būna, žiūrime tada, kur laisva vieta, kad galėtų ramiai būti ir jie, ir mes galėtume ramiai dirbti“, – dėstė liudytojas. 

Jis tvirtino, kad E. Montvydas tikrai nebuvo sumuštas ir nesiskundė jokiais sužalojimais. Jei būtų buvę kokie nors sužalojimai, esą iškart būtų kviečiama greitoji pagalba.

„Jei ne tas Renkė, tai nebūčiau prisiminęs to įvykio“, – tikino liudytojas.  

E. Tautavičiui pasiteiravus, ar kas nors prašė patalpinti E. Montvydą būtent pas S. Renkę į kamerą, Ž. Kabaila tikino, jog to nebuvo.  

„Mums tik gali nurodinėti viršininkas Bulovas. Jis irgi nedavė tokio nurodymo“, – teigė liudytojas. 

Klaipėdos teisėsauga trukdė? 

Pirmadienį teisme liudijo ir nužudytosios medikės brolis Genadijus Solovjovas, pareiškęs, kad kaltinamieji buvo nusikalstama grupuotė.  

Vyras pasakojo, kad jam pačiam teko bendrauti su Interpolo darbuotojais Anglijoje, nes Klaipėdos teisėsauga esą nieko nedarė, kad būtų surastas E. Montvydas.  

„Kai tik pateikdavau informaciją, kur yra Montvydas, jis dingdavo iš ten. Nebegalėjau pasitikėti Klaipėdos kriminalistais, prokuratūra. Buvo vis trikdžiai, kad Edmundas Montvydas-Bedaugis nebūtų surastas ir Valius nuteistas. Kai pateikiau duomenis tiesiai Interpolui, jis buvo surastas“, – kalbėjo G. Solovjovas.  

Anot jo, V. Valius buvo grupuotės vadeiva, ieškojęs būdų, kaip kas nors kitas prisiimtų atsakomybę.  

Vyras detalizavo, kad leidus prokurorui Jurijui Petuchovui iš tyrėjos Daivos Simaitienės buvo gavęs duomenis, kur naudojamos E. Montvydo šeimos kortelės – duomenys vedė į Angliją, bet įtariamasis vis dingdavo.  

„Paskutinė informacija, kurią pats buvau gavęs tuo metu dirbdamas Anglijoje, jau leido jį suimti, nes apėjau mūsų teisėsaugą“, – dėstė nužudytosios brolis.  

Pasak jo, jau iš pradžių „nesirišo niekaip, kad svetimas žmogus (E. Montvydas – M. V.) atėjo pirmą kartą ir nužudė“, o V. Valius jo seserį pažinojo. Tad jis visada tikėjęs, jog žudikas yra būtent V. Valius, tačiau E. Montvydą buvo būtina surasti, kad būtų galima viską išsiaiškinti.  

Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkė Daiva Jazbutienė posėdžio metu pagarsino G. Solovjovo apklausos protokolą, kuriame šis liudytojas pasisakė ir apie V. Valiaus advokatą Aivarą Surblį, tapusį kaltinamuoju keliuose baudžiamuosiuose procesuose. Šios apklausos metu G. Solovjovas išdėstė nuomonę, kad A. Surblys galimai turėjo priėmimą prie teisėsaugos ir davė kyšius.   

„Daugelis žmonių apie tai kalbėjo, bet nestovėjo šalia. Surblys buvo kyšininkas, čia nieko daug nereikia sakyti“, – sakė G. Solovjovas, dar paminėjęs, kad girdėjo, jog V. Valiui išsisukti nuo kaltinimo žmogžudyste esą kainavo 50 tūkst. eurų. 

Vyras teigė, kad nagrinėjant žmogžudystės bylą E. Montvydas teisme neigė, kad buvo sumuštas, nors buvo netekęs danties. Tvirtino esą jis pats taip susižeidė. 

„Dabar po 15 metų jau sako, kad visgi buvo sumuštas. Pirminiai jo parodymai buvo visiškai kitokie, kaltino Valių. Sumušimas, manau, kad tikrai pakeitė jo parodymus“, – kalbėjo G. Solovjovas.  

Jis taip pat svarstė, kad E. Montvydui buvo pažadėti dideli pinigai, jog jis slapstytųsi Jungtinėje Karalystėje.  

„Montvydo melagingi parodymai neturi pateisinimo, bet jis išvažiavo į Angliją kaip ir įbaugintas. Žmogus, išdavęs Žukauskų grupuotę, neturėtų gero gyvenimo kalėjime. Šioje byloje mano interesas konstatuoti, kad to meto branduolio vadeiva buvo Valius, kad būtų patraukti atsakomybėn advokatai ir teisėsaugos pareigūnai. Kol gyvas būsiu, sieksiu, kad žmonės, nužudę mano seserį, supūtų kalėjime“, – kalbėjo vyras, pabrėžęs, kad nužudymo byloje koks vienas tomas turėtų būti vien tik jo skundų. 

Pasak jo, E. Montvydą už žmogžudystę nuteisę teismai darbą atliko gerai, bet visa informacija jiems buvo pateikta melaginga. Pastaroji esą buvo suformuota nusikalstamos grupuotės, kuriai vadovavo V. Valius. 

Keisti nusižudžiusio tyrėjo veiksmai 

Pirmadienį teisme liudijo ir nužudytosios medikės kaimynė Aleksandra Malinauskienė.  

Moteris tvirtino, kad kriminalinės paieškos tyrėjo Giedriaus Brazo surašytas jos apklausos protokolas yra netiesa, nes nieko panašaus ji nebuvo sakiusi. Pastarajame minėtasis pareigūnas rašė, kad A. Malinauskienė jam esą teigė, kad matė velionės vyrą prie automobilio besikalbant su draugu, o žmogžudystės vakarą, prieš vidurnaktį, girdėjo triukšmą.  

„Tikrai to nebuvo, čia prikurta. Po 2-3 dienų lyg ir buvo atėjęs į butą kažkoks pareigūnas, bet nieko nerašė“, – sakė moteris.  

Apie R. Brazą kalbėjo ir kitas liudytojas – Kriminalinės policijos pareigūnas Rimas Stasiūnas, tada dirbęs  4-ojo komisariato kriminalinės policijos tyrėju. Pasak jo, rytą R. Brazas pasakęs jam, kad reikia važiuoti į vieną vietą, bet atvažiavus paprašė pasilikti mašinoje. Tai esą neturėjo būti vykimas į žmogžudystės vietą, nes būtų buvęs visai kitoks reagavimas.  

„Grįžęs kolega Brazas sakė, kad pas jo žmogų problemos. Kad eis pas vadovą, nes reikia kalbėti, ką daryti. Vėliau supratau, kad tą žmogų reikia sulaikyti. Neįvardino ką. Brazas buvo uždaro būdo, savo reikaluose neprisileisdavo, tai daugiau nekalbėjau apie tai“, – teigė R. Stasiūnas.  

E. Tautavičius pastarojo klausė, kokie žmonės pagal kriminalistų žargoną buvo vadinami „mano, tavo žmogus“. 

„Bendradarbiaujančius, draugus vadinome. Ką Brazas turėjo tada omenyje, nežinau, bet toks žargonas buvo“, – sakė pareigūnas.  

Jis tikino, kad nežino priežasčių, kodėl 2009-ųjų rugsėjį šis kolega baigė savo gyvenimą savižudybe.  

Tais metais dienraštis „Klaipėda“ rašė, kad G. Brazo kūnas su šautine žaizda galvoje buvo rastas tuometinio Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato patalpose Taikos prospekte, jo darbo kabinete. Spėta, kad tragedija nutiko greičiausiai naktį. Negyvą vyrą tik apie 11 val. aptiko kolegos, nes jo kabineto durys buvo užrakintos iš vidaus. Kolegos tada tvirtino, kad 12 metų vidaus reikalų sistemoje dirbęs G. Brazas buvo vienas geriausių komisariato kriminalistų.  

„Jis buvo geras darbuotojas, priekaištų jam neturėta, gerai dirbo. Mes patys nežinome, kokios priežastys jį pastūmėjo šiam žingsniui“, – tada „Klaipėdai“ sakė Antrojo komisariato vadovas Gintautas Mačiulaitis. 

Ilgametis Ketvirtojo komisariato vadovas Nikolajus Akimovas tada irgi apgailestavo, kad policija neteko puikaus pareigūno. 

„Jis buvo vienas geriausių kriminalistų, iš kitų jis išsiskirdavo iniciatyvumu. Labai gaila tokio jauno žmogaus. Tikriausiai visos bėdos žmogui susidėjo į krūvą“, – kalbėjo N. Akimovas. 

Trims iš herojų bylos – jau ne naujiena 

Pernai vasarį Klaipėdos rajone gyvenęs V. Valius, kauniečiai Nerijus Mikelionis ir Gintautas Bieliauskas pirmos instancijos teismo buvo pripažinti kaltais dėl labai didelio kiekio narkotikų įsigijimo. Šiaulių apygardos teismas V. Valiui ir N. Mikelioniui skyrė laisvės atėmimą 11 metų 6 mėnesiams, o G. Bieliauskui – laisvės atėmimą 10 metų 6 mėnesiams. 

V. Valius suimtas laikomas nuo 2019 m. vasario – tuo metu dėl galimos korupcijos taip pat buvo sulaikyti teisėjai, advokatai.  

Pernai lapkritį jis kartu su V. Valius kartu su savo advokatu A. Surbliu ir M. Navicku Panevėžio apygardos teismo buvo nuteisti už tai, kad siekdamas išvengti atsakomybės minėtoje narkotikų byloje surado socialiai pažeidžiamą Anatolijų Greiną ir įkalbėjo jį prisiimti baudžiamąją atsakomybę už piniginį atlygį – 30 tūkst. eurų. Pastarasis 14 mėnesių buvo suimtas. 

Kaltinamieji taip pat surado du klaipėdiečius ir kaunietę, kurie melagingai liudijo tyrimą atliekantiems pareigūnams, patvirtindami svetimą kaltę prisiėmusio panevėžiečio parodymus. Šioje byloje minėtiems trims asmenims buvo pareikšti kaltinimai dėl melagingų parodymų davimo. 

A. Greinai davus V. Valiui palankius parodymus, jam ėmė atstovauti advokatas M. Navickas, nors, pasak prokuratūros, iš tikrųjų jis atstovavo V. Valio interesams. 

V. Valius, kuris siekė išvengti atsakomybės už padarytą labai sunkų nusikaltimą, pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis, piktnaudžiavimo, trukdymo tyrimui, melagingų parodymų davimo organizavimo. Jam teismas skyrė subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę ir 22 600 eurų konfiskavimą. 

Buvęs advokatas A. Surblys buvo pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis, piktnaudžiavimo, trukdymo tyrimui, melagingų parodymų davimo organizavimo. Jam teismas skyrė subendrintą 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Iš jo taip pat bus konfiskuoti 4000 eurų. 

Buvęs advokatas M. Navickas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir trukdymo prokurorų bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklai. Teismas jam skyrė 80 tūkst. eurų dydžio baudą bei konfiskavo 3000 eurų. 

E. Tautavičius šioje byloje buvo pripažintas kaltu dėl prekybos žmonėmis ir nuteistas kalėti ketverius metus. 

Dar vienoje byloje pirmosios instancijos teismas pernai A. Surblį pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu, jam buvo skirta 25 tūkst. eurų dydžio bauda, nuspręsta iš jo konfiskuoti 5,5 tūkst. eurų. V. Valius šio teismo buvo pripažintas kaltu dėl papirkimo, jam skirta 25 tūkst. eurų dydžio bauda. Buvusį Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą Aidą Giniotį šis teismas išteisino. A. Giniočiui buvo pateikti kaltinimai 5,5 tūkst. eurų kyšio priėmimo. 

Prokuratūra teigė, jog A. Giniotis galimai už 5,5 tūkst. eurų A. Surbliui atskleidė tarnybos paslaptį sudarančią informaciją bei priėmė V. Valiui palankius sprendimus bei galimai veikė jo naudai. Anot teismo, eksprokurorui minėti pinigai visgi perduoti nebuvo. 

Abi šios bylos po pateiktų skundų jau yra Apeliaciniame teisme.

E. Tautavičius kaltinamojo vaidmenį iš šios trijulės išbandė anksčiausiai – dar 2014-ųjų pabaigoje jis su dar dviem buvusiais kolegomis Klaipėdos apygardos teismo buvo nuteisti už tai, kad apgaule gavo draudimo išmoką už tariamai pavogtą automobilį. Buvusiam Šilutės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkui Artūrui Rimkui skirta dviejų su puse metų laisvės atėmimo bausmė, E. Tautavičiui – vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, žemesnio rango pareigūnui Žilvinui Ukockiui – 26 tūkst. litų bauda.