2021-ųjų pavasarį Klaipėdos savivaldybės viešojoje įstaigoje „Klaipėdos butai“ be konkurso įdarbintas tuometinis miesto tarybos valdančiosios daugumo narys Alvidas Šimkus neilgai trukus po naujosios miesto valdžios starto buvo atleistas iš šių pareigų.  

Kad tai buvo padaryta neteisėtai, vyras įrodė Darbo ginčų komisijoje (DGK), tačiau sako apgailestaujantis, jog ji taip ir neįvertino to, kad esą įstaiga klastojo dokumentus.  

Tuo metu „Klaipėdos butų“ vadovas Paulius Lengvinas teigia, jog situaciją kol kas gali komentuoti tik santūriai, bet esą nepagrįstų viešai metamų kaltinimų klastojimu nepakęs ir ginsis teisiniu būdu.  

Alvidas Šimkus. Martyno Vainoriaus nuotr.

Triukšmingas startas

2021-ųjų kovą tuometinė miesto Tarybos narė, opozicijos atstovė Alina Velykienė paviešino informaciją, jog VšĮ „Klaipėdos butai“ neva specialiai buvo sukurta darbo vieta A. Šimkui už lojalumą valdančiajai daugumai. Žinia, pastarasis į praėjusios kadencijos miesto Tarybą buvo išrinktas kaip Lietuvos centro partijos atstovas ir jo bei sąrašo kolegės Laimos Juknienės apsisprendimas realiai padėjo suformuoti valdančiąją daugumą, nes iki tol joje buvo tik 15 narių.  

A. Velykienė tada dėstė, jog 2021 m. kovo 1 dieną „Klaipėdos butų“ valdyba patvirtino naują įstaigos struktūrą, o joje atsirado papildomas vadybininko etatas. Jau kovo 2 dieną naujuoju įstaigos vadybininku pradėjo dirbti A. Šimkus. Konkursas užimti šias pareigas nebuvo paskelbtas, nes jokie teisės aktai to nereikalauja.

„Aš niekada neslėpiau, kad man reikalingas darbas. Bedarbis nebuvau, tačiau dirbau nepilnu etatu. Kai sužinojau, kad „Klaipėdos butuose“ steigiamas naujas vadybininko etatas, negaišau laiko. Jei nebūčiau miesto tarybos narys, Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas, matyt, nebūčiau sužinojęs, kad tokia vieta yra. Bet jei manote, kad žmogus, kuris turi aukštąjį tiek bakalauro, tiek magistro vadybininko išsilavinimą, negali „Klaipėdos butuose“ dirbti vadybininku, tai tada nežinau. Kiek supratau iš direktoriaus, nelabai kas norėjo už tokį atlyginimą eiti dirbti“, – tada aiškino A. Šimkus. 

Įstaigos vadovas P. Lengvinas anuomet dėstė, jog vasarį, kai įstaigos valdyba pirmą kartą svarstė klausimą dėl papildomo etato steigimo, jos internetiniame puslapyje buvo paviešintas skelbimas, kad ieškomas vadybininkas, turintis administracinio darbo patirties. 

„Tačiau tą dieną valdyba naujo etato nepatvirtino, todėl skelbimas buvo išimtas. Be to, kai vyko diskusija dėl to etato, pats valdybos prašiau, kad galbūt rekomenduotų kokių nors asmenų, kurie turi ir patirties, yra klaipėdiečiai. Rasti žmogų šioms pareigoms nėra taip lengva, nes mūsų įstaigos veikla specifinė. Pirmiausia naujas pareigas siūliau jau esantiems įstaigos darbuotojams, bet niekas nesutiko keisti kvalifikacijos“, – tada aiškino P. Lengvinas. 

Anot jo, po trumpai pasirodžiusio skelbimo be A. Šimkaus buvo atsiradęs dar vienas interesantas, tačiau jis pats neva susiprato, jog neturi vadybinio darbo patirties, nes vienoje daugiabučius administruojančioje įmonėje dirbo techniniu darbuotoju. 

„Kai etatas buvo patvirtintas, tai tada iškart turėjome darbo pokalbį su A Šimkumi. Pasikalbėjau ir nusprendžiau, kad tai yra tinkamas darbuotojas. Manau, kad šiai dienai priėmiau geriausią sprendimą. Mūsų įstaigai reikalingi tokie darbuotojai kaip A. Šimkus. Jis turi daug patirties, o dar yra ir Miesto ūkio komiteto pirmininkas. Įkurti naujo etatą man niekas neliepė, jis atsirado, nes yra reikalingas“, – tada kalbėjo „Klaipėdos butų“ vadovas. 

Įstaiga manė, jog padarė žalą

Visgi galiausiai A. Šimkaus, per šiuos savivaldos rinkimus nebeperrinkto į miesto Tarybą (kandidatavo jau konservatorių sąraše), karjera „Klaipėdos butuose“ baigėsi atleidimu.   

Darbo ginčo bylos duomenimis, viskas prasidėjo gegužės 5-ąją, kai jis gavo elektroninį įstaigos direktoriaus laišką su tarnybiniu pranešimu apie neva padarytą turtinę žalą. Ji, darbdavio vertinimu, atsirado, kai tuomet dar politiku buvęs vadybininkas neva nepagrįstai neatvykdavo į darbą, tačiau gaudavo darbo užmokestį. 

Po kelių dienų A. Šimkus raštu atsakė, jog direktorius galimai vykdo politinį užsakymą ir jis išsamius paaiškinimus dėl jam metamų kaltinimų ir galimo mobingo teiks DGK. Tada jau gegužės 10 d. A. Šimkus be įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos buvo atleistas pagal Darbo kodekso 58 str. 2 dalį – dėl šiurkštaus darbuotojo darbo drausmės pažeidimo. 

Nesutikdamas su tokiu sprendimu, buvęs vadybininkas pateikė skundą DGK. Jame A. Šimkus dėstė, kad tik įsidarbinęs informavo direktorių, jog dalyvaus miesto Tarybos ir komiteto posėdžiuose, o pastarasis jokių reikalavimų apie atitinkamos informacijos teikimą nepareiškė, tad tai darydavo savo iniciatyva, o šiemet, kai artėjant rinkimams posėdžiai vyko žymiai rečiau, ataskaitas teikdavo vyr. buhalterei žodžiu. A. Šimkus DGK taip pat aiškino, kad posėdžiams ruošdavosi, su rinkėjais bendraudavo ne darbo metu. Visada esą elgėsi sąžiningai, nes bet kokia klaida galėjo būti iškart panaudota prieš jį, kaip politiką. Kodėl darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nebuvo pažymėta, kad jo nėra darbo vietoje, vyras teigė nežinantis.  

Buvęs politikas taip pat dėstė, jog jau kitą dieną po nesėkmingai susiklosčiusių rinkimų patyrė mobingą iš direktoriaus P. Lengvino, kuris esą klausė „Tai kada išeisi iš darbo – kovą, balandį, gegužę, birželį?“ O balandžio pabaigoje direktorius esą pareiškė, kad yra signalas, jog jį reikia atleisti iš darbo. 

Jau po atleidimo, gegužės 22-ąją, A. Šimkus į savo asmeninį el. paštą iš buvusios darbovietės gavo pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo. Joje rašoma, kad padaryta žala apskaičiuota susipažinus su Klaipėdos miesto tarybos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, kurie esą rodo, kad šių metų sausio – balandžio mėnesiais A. Šimkus teikė neteisingus duomenis apie dirbtą laiką. 

Galiausiai, anot ekspolitiko, tik kilus tokiam darbo ginčui buvo parodytas neva 2021 m. kovo 30 d. įsakymas „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario Alvido Šimkaus darbo apskaitos“, su kuriuo jis nebuvo supažindintas net dvejus metus – tik šiemet kovo 30-ąją buhalterė jį esą paprašė pasirašyti atgaline data. Tai jis padaręs, nes galvojo, jog čia koks nors formalumas ar kolegės klaida.  

A. Šimkus DGK prašė pripažinti jo atleidimą neteisėtu ir dar priteisti 2000 eurų įvertintą moralinę žalą, nes mobingas, psichologinis spaudimas, nedori kaltinimai, reputacijos žlugdymas stipriai pakenkė sveikatai ir jam teko kreiptis į gydytoją.

„Klaipėdos butai“ savo ruožtu prašė DGK A. Šimkaus atleidimą iš darbo pripažinti teisėtu bei priteisti iš jo 4340,1 eurų materialinės žalos atlyginimą. Atsiliepime įstaiga akcentavo, kad A. Šimkus anksčiau dirbo dar dvejose privačiose juridiniuose asmenyse, tad negalėjo rengtis savivaldybės tarybos nario darbui po darbo valandų, nes kitaip būtų viršijęs Darbo kodekse numatytus maksimalaus darbo laiko ribojimus. O iš Klaipėdos savivaldybės gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtino, jog A. Šimkus ten dirbo darbo dienomis, ne savaitgaliais. 

Anot „Klaipėdos butų“, 2021 m. kovo – 2022 m. gruodžio laikotarpiu A. Šimkus iš viso pateikė 16 pažymų, o šiemet iki atleidimo – nė vienos, nors tuo metu įvyko trys Tarybos posėdžiai, turėjo posėdžiauti ir komitetai, kuriems priklausė politikas. Esą įstaigos vadovas ne kartą ragino A. Šimkų suteikti atitinkamą informaciją, bet jis kategoriškai atsisakė tai padaryti ir nurodė įstaigai pačiai ją susirinkti. Tada ir buvo nutarta pradėti drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą. 

Atsiliepime buvo pabrėžta ir aplinkybė, kad įstaiga neturi jokių duomenų, jog A. Šimkus būtų kada nors skundęsis dėl mobingo ar nepagarbaus elgesio darbe. 

Ką nusprendė?

Ginčą išnagrinėjusi Šiaulių II DGK konstatavo, jog A. Šimkaus prašymas yra tenkintinas iš dalies.  

Ji akcentavo, kad A. Šimkus nepateikė jokių įrodymų, jog minėtasis įsakymas jam buvo pateiktas pasirašyti praėjus tik lygiai dviem metams. Kartu pabrėžta, jog šiame įsakyme konkreti tvarka nebuvo nustatyta, tik įpareigojimas vyr. buhalterei apskaityti darbo laiką ir darbo užmokestį. Tad DGK vertinimu, A. Šimkus apie neatvykimą į darbą dėl Tarybos nario pareigų vykdymo ir ginčo laikotarpiu turėjo te0ikti raštu, bet ne žodžiu. Visgi atkreiptas dėmesys į tai, kad įstaigai buvo žinoma apie tokius jo išvykimus, tačiau nėra jokių duomenų, kad ji pati būtų siekusi išsiaiškinti, kiek laiko A. Šimkus faktiškai nedirbo. Akcentuota, jog direktoriaus tarnybinis pranešimas su kaltinimais padarius pravaikštas ir turtinę žalą buvo pateiktas tik gegužės pradžioje, nors problemos iškilo dar sausio pabaigoje.  

Įstaigos sprendimas vis tik apskaityti pilną darbo laiką ir už jį apmokėti nemažintą darbo užmokestį, DGK buvo įvertintinas kaip sąmoningas, tad ji pati prisidėjo prie galimai neteisingos darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos vykdymo.  

Anot DGK, nėra įrodymų, kad A. Šimkus būtų sąmoningai siekęs padaryti darbdaviui turtinę žalą – nuslėpti neatvykimus į darbą tam, kad gautų didesnį darbo užmokestį, juolab kad informacija apie visus Tarybos ir jos komitetų posėdžius yra skelbiama viešai.  

Tad, DGK vertimu, darbuotojo pravaikštos faktai buvo neįrodyti, pilno darbo laiko ir užmokesčio apskaitymas bei sumokėjimas yra susijęs su pačio darbdavio veiksmais, taigi įstaigos direktorius nepagrįstai konstatavo šiurkštų pažeidimą ir neteisėtai atleido A. Šimkų Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu. 

DGK sprendimu, tokiu atveju A. Šimkui priklauso vieno vidutinis darbo užmokesčio dydžio – 1541,79 Eur (neatskaičius mokesčių) – kompensacija. Tai pat jam priteista 3319,65 Eur neatskaičius mokesčių už priverstinės pravaikštos laiką ir po 73,77 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.  

Kartu buvo konstatuota, jog A. Šimkus nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, kad direktorius siekė su juo susidoroti dėl politinių motyvų, nebuvo įrodyti ir psichologinio spaudimo veiksmai. Anot komisijos, susiklosčiusią situaciją iš dalies nulėmė ir paties A. Šimkaus veiksmai, todėl jei jam ir kilo stresas, neigiami išgyvenimai, galėję nulemti sveikatos pablogėjimą, dėl to riziką turėtų prisiimti ir jis pats. Tad buvusio politiko reikalavimas dėl neva patirtos moralinės žalos atlyginimo liko nepatenkintas.  

„Klaipėdos butų“ prašymas priteisti neva patirtą žalą buvo atmestas.  

Nesutikdamos su tokiu DKG sprendimu abi ginčo šalys gali teisybės paieškas perkelti į teismą.  

Kalba apie klastojimą, direktorius tai vadina šmeižtu

A. Šimkus „Atvirai Klaipėdai“ sakė, kad nors ir iš esmės pasiekė pergalę DGK, tačiau jam norisi viešai akcentuoti tai, kad „Klaipėdos butai“ visoje šioje istorijoje esą dar užsiėmė ir dokumentų klastojimu.

„Buhalterė man tikrai atnešė įsakymą pasirašyti tik po poros metų, iš naujo buvo atnešusi pasirašyti ir 2021 metų kovo ataskaitą. Tada nieko blogo nepagalvojau, maniau, kad kokia klaida ir pasirašiau, o kai pradėjau gilintis, tai matau, kad buvo padaryta klastotė. Pirmasis mano siųstas raštas buvo pavadintas „Informacija“, jame nebuvo jokio teksto apie įsakymą, o man pakištame pasirašyti jau atsirado pavadinimas „Pažyma“, tekstas, kad ji teikiama pagal tą įsakymą“, – kalbėjo A. Šimkus.  

Kairėje – pirmoji pažymą, kurią Alvidas Šimkus tvirtina pateikęs 2021-ųjų pavasarį, o dešinėje esą pasirašyta tik šiemet kolegės prašymu.

Jis sako pirmąją ataskaitą siuntęs iš savivaldybės el. pašto dėžutės, kuri jau neveikia, tad savo žodžius jau gali įrodyti tik ekrano kopijomis, kuriose matyti prie el. laiško prisegti prisegti nepilno pavadinimo word formato failai.  

„Nors ir norėčiau pasakyti daugiau, bet su atsarga turiu komentuoti, nes asmuo jau yra privatus. Juolab kad yra ne vienas ginčas. Esame dar svarstymuose, kaip elgtis. Darbo ginčų komisija visada labiau palaiko darbuotojus kaip silpesnę pusę“, – „Atvirai Klaipėdai“ sakė „Klaipėdos butų“ direktorius P. Lengvinas.  

Anot jo, politinio susidorojimo versija visada yra populiari tiek tarp esamų, tiek tarp buvusių politikų.  

„Niekas negali daryti man jokios įtakos. Nesu jokios partijos narys, net ne Klaipėdos gyventojas. Esu tiesiogiai pavaldus tik merui, ir jokių pokalbių su niekuo ta tema nebuvo. Pamačiau, kad galimai neteisėtai elgiamasi ir iškart reagavau“, – sakė pašnekovas.  

Ant jo, į visus A. Šimkaus metamus kaltinimus atsakys institucijos, pirmas aiškus sprendimas jau yra DGK.  

„Esame audituojami, atliekamas ir nepriklausomas auditas, viską labai lengva patikrinti. Jei tai tęsis ir toliau, ginsimės teisiniu būdu, kad nebūtų mėtomi nepagrįsti kaltinimai ir šmeižtas, nes tai jau liečia ne tik pačią įstaigą, bet ir jos darbuotojus, kurie yra įtraukiami, rašomi visokie elektroniniai laiškai“, – apie A. Šimkaus kaltinimus galimu dokumentų klastojimu sakė direktorius.