Šalies prezidentui Gitanui Nausėdai kalbant apie tai, kad uostas turėtų atverti daugiau prieigos žmonėms prie marių, bent jau kol kas fiksuojamas priešingas procesas.

„Neliko 1100 metrų (kilometras ir 100 metrų) prieigos prie Malkų įlankos. Kairių gatvė. Priėjimas prie marių. Miestas ir uostas. Uostas ir miestas“, – savo socialiniame tinkle pasidalino nuotrauka ir trumpu komentaru seniūnaitis Eimantas Koševoj.

Pasak jo, naujos tvoros iškilo iškart už įvažiavimo į nebaigtos statyti valčių prieplaukos aikštelę.

„Ten važiuodamas visada galvojau, kad tik laiko klausimas, kada užtvers, bet vis tiek buvo netikėta ir labai nuliūdino. Įdomu, ar patekimas į botaninį draustinį neturėtų būti užtikrintas?“ – dalinosi mintimis aktyvus klaipėdietis.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad uostas pietinėje dalyje iš viso tampa lyg siena.

„Malkų įlankos terminalas anksčiau buvo permatomas, dabar – tvoros su skardomis. Perkėlos gatvės gabalas užtvertas nuo posūkio link pervažos. Kanalo žiotyse tvoros aklinos, net laivų nebesimato“, – tendenciją pastebi E. Koševoj.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako komentare, atsiųstame „Atvirai Klaipėdai“, teigiama, kad visa užtverta teritorija yra uostinė ir išnuomota AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai („Klasco“).

„Čia bus plečiama ūkinė veikla, susijusi su valstybei svarbiais projektais. Tad patekimas į šią uosto teritoriją turės būti apribotas“, – komentuoja A. Latakas.

Žinia, dar pernai gegužę „Klasco” ir Uosto direkcija pasirašė investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai. Pagal šią sutartį Uosto direkcija įsipareigojo Smeltės pusiasalyje įrengti infrastruktūrą, kad čia būtų galima vystyti jūrinių vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos, surinkimo ar sandėliavimo veiklą. Tada skelbta, kad investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą gali siekti apie 27 mln. eurų. „Klasco” savo ruožtu įsipareigojo įrengti atitinkamą suprastruktūrą, įsigyti specialią krovos techniką. Šių metų pradžioje įmonė pradėjo griauti senąją buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos infrastruktūrą.

Rugpjūtį direkcija kartu su kompanija paskelbė, kad Smeltės pusiasalyje bus rekonstruotos krantinės, pritaikant jas vėjo jėgainių elektrinių krovai ir surinkimui. Šiai veiklai bus pritaikyta apie 20 ha teritorija. Tada jau skelbta, kad investicijos į Smeltės pusiasalio infrastruktūrą esą gali siekti daugiau kaip 30 mln. eurų.

Spalį buvo paskelbti ir projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos numatoma pertvarkyti buvusią perkėlą.

Projektų centro parengtuose ir visuomenei susipažinti pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose buvo rašoma, jog statybų metu bus nugriautas ir seniai apleistas nebaigtas statyti (76 proc. baigtumas) valčių prieplaukos pastatas, priklausantis „Klasco“. Vietoje jo bus statomas naujas terminalo administracinis pastatas. Iš perkėloje esančių senųjų pastatų išliks tik dabartinis sandėlis popieriaus ir generalinių krovinių krovai.

Būsimoje vėjo jėgainių komponentų sandėliavimo zonoje atskiru projektu numatoma demontuoti geležinkelį, paliekant tik jo atšakas, skirtas minėtajam popieriaus ir generalinių krovinių sandėliui aptarnauti. Jūrinių vėjo jėgainių komponentų sandėliavimo aikštelė bus apie 18,2 ha ploto, sausumos vėjo jėgainių komponentų – apie 6 ha ploto.

Pasak A. Latako, šiuo metu yra sprendžiamas patekimo į Malkų įlankoje esantį Smeltės botaninį draustinį klausimas.

„Iki šiol patekimas į šią teritoriją nėra uždarytas“, – teigia jis.

Smeltės botaninis draustinis apima siaurą (iki 50 m pločio bei 1080 m ilgio) Kuršių marių Malkų įlankos vakarinę pakrantę. Draustinio plotas pagal Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis – 3,65 ha, jo steigimo tikslas yra išsaugoti retų rūšių augalų augimvietes. Draustinio teritorijoje aptinkamos keturios saugomos augalų rūšys, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą: trispalvis astras, pajūrinė pienažolė, druskinis vikšris ir porinis česnakas. Visi šie augalai, išskyrus porinį česnaką, yra labai reti Lietuvoje – žinoma tik po kelias šių rūšių augavietes pajūryje.

Saugomų teritorijų įstatymas numato, kad draustiniuose skatinamas pažintinis turizmas.

INFORMACIJA

Pirmojo 700 MW jėgainių parko konkursą laimėjo „Ignitis grupės“ dukterinė įmonė „Ignitis renewables“, dviejų dalyvių aukcione pasiūliusi 20 mln. eurų vystymo mokestį.

Sausį ketinama skelbti antrąjį vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje aukcioną.

Tikimasi, kad abu bendros 1,4 GW galios parkai bus pastatyti 2028 metais, kasmet pagamins 6 TWh elektros.