Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra pagrįstai atsisakė pradėti taikyti viešojo gynimo priemones pagal Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją” (KIDE) prašymą dėl miesto centre pernai fiksuotos taršos.

KIDE vadovė Alina Andronova sako, kad rankų nuleisti neketinama ir asociacija pasinaudos galime tokį sprendimą skųsti Klaipėdos apygardos teismui.

Tuo metu prašymo nagrinėjimas baudžiamuoju aspektu prokuratūroje dar vyksta – procesinis sprendimas žadamas artimiausiu metu.

Merui sekėsi geriau

Klaipėdos apygardos prokuratūrai prašymas dėl viešojo intereso gynimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus sveikatai arba galėjo atsirasti sunkių padarinių aplinkai, buvo įteiktas pernai rugpjūtį. Jį pasirašė 862 asmenys. Tarp kitų prašymų buvo ir siekis, kad prokuratūra, gindama viešąjį interesą, kreiptųsi į teismą dėl Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) vykdomos geležies rūdos krovos darbų sustabdymo ir licencijos šiai krovai panaikinimo

Visgi pernai gruodį Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Edita Rutkauskaitė nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nesitaikstydama su tuo paskutinę 2018-ųjų dieną KIDE įteikė skundą generalinei prokuratūrai. Sausį Klaipėdos apygardos prokuratūra pranešė, kad atmetė ir ir KIDE , ir uostamiesčio mero skundą, parašytą dėl smarvės pietinėje miesto dalyje.

Tiek meras, tiek KIDE pateikė skundus teismui, tačiau ten jiems sekėsi skirtingai. Šį mėnesį Klaipėdos savivaldybė pranešė pasiekusi pergalę smarvės fronte – teismas konstatavo, kad prokuratūra nuo smarvės reikalų nusišalino nepagrįstai, o KIDE atveju praėjusią savaitę Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė konstatavo, kad prokurorai elgėsi teisingai.

Kokie argumentai?

Klaipėdos apygardos prokuratūra, prašydama teismo atmesti KIDE skundą teigė, jog jos surinktoje medžiagoje buvo nustatyta, kad geležies oksido bei kitų elementų vidutinė paros koncentracija atliktų tyrimų metu neviršijo Lietuvos higienos normos, nebuvo nustatyti ir kietųjų dalelių koncentracijos aplinkos ore leistinų ribinių verčių viršijimai, „todėl esant tokiems kompetentingų institucijų atliktų tyrimų rezultatams prokurorui nebuvo teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones”.

Taip pat prokurorai nurodė, kad šių metų kovo 1 d. buvo patvirtintas ir suderintas KLASCO poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planas, kuriame bendrovė įsipareigoja nebekrauti naftos kokso, leisti Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojams patekti į įmonės teritoriją bet kokiu paros metu, netrukdyti AAA 6 mėn. nuo pastatymo dienos, o esant poreikiui ir ilgiau, naudoti ant sandėlio stogo pastatytą teršalų matavimo stotelę ir t.t.

„Šiuo atveju yra eilė institucijų – Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centras – pareiškėjos skunduose keliamiems klausimams išspręsti. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kompetentingos institucijos pripažįsta gyventojų keliamas problemas, buvo atlikta ir vis dar atliekami patikrinimai, nustačius atitinkamus pažeidimus, duodami nurodymai, surašomi protokolai ir pan., dėl ko nėra pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą, taikant Prokuratūros įstatyme numatytas viešojo intereso gynimo priemones”, – aiškino prokuratūra.

Teismas, išnagrinėjęs abiejų pusių argumentus konstatavo, kad „ginčo situacijoje nėra teisės aktų pažeidimų, kurie sudarytų prielaidas prokurorui imtis priemonių viešajam interesui ginti”. Anot teismo, prokurorai priėjo gautais duomenimis ir teisiniu reglamentavimu pagrįstą išvadą, jog teisės aktų pažeidimų šiuo atveju nenustatyta.

„Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad prokuroras, nagrinėdamas pareiškėjos pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, padarė procedūrinių pažeidimų, kurie suteiktų pagrindą jo priimto procesinio sprendimo panaikinimui ir būtinybei pakartotinai prokurorui spręsti dėl viešojo intereso nustatymo ir jo gynimo. <…> Teismas daro išvadą, jog prokuroro sprendimas, kad ištirtos aplinkybės nesudaro nei faktinių, nei teisinių sąlygų ar prielaidų dėl viešojo intereso pažeidimo ir taikyti viešojo intereso gynimo priemones, yra pagrįstas surinkta medžiaga. <..> Teismo vertinimu, prokuroras, tirdamas pareiškėjos pateikto pareiškimo pagrįstumą nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo tyrimo tvarką, atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, skundžiami nutarimai yra argumentuoti, priimti išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą”, – rašoma sprendime.

Jį dar galima skųsti Klaipėdos apygardos teismui. KIDE vadovė Alina Andronova „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad taip bus padaryta.

Tuo metu Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Regina Bučinskaitė  „Atvirai Klaipėdai” teigė, kad jos kontroliuojamas ir vadovaujamas KIDE prašymo nagrinėjimas baudžiamuoju aspektu dar tebevyksta.

„Artimiausiu metu ikiteisminiame tyrime turėtų būti priimtas procesinis sprendimas”, – sakė prokurorė.

Pranešti klaidą