Svarbu, Uostas ir jūra

Ministerija: uosto bendrojo plano reikšmė – labai didelė (6)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-09-16


Susisiekimo ministerija, vykdydama Vyriausybės kanclerio pavedimą, atsakė trims Klaipėdos bendruomenėms ir dviems kitoms nevyriausybinės organizacijos, pateikusioms prašymą netvirtinti uosto bendrojo plano (BP).

Anot jos, šio dokumento tvirtinimo atidėjimas Klaipėdos uosto konkurencingumui gali turėti „nenuspėjamų pasekmių”.

Trys raštai

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad nepaisant įvairių institucijų pastabų maksimalią plėtrą numatančiam uosto BP jau liko gauti tik Vyriausybės pritarimą – rugpjūčio pabaigoje Susisiekimo ministerija pateikė derinimui atitinkamą sprendimo projektą.

Reaguodama į tai Klaipėdos miesto bendruomenių asociacija kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Klaipėdos uosto BP ir prašė „bendradarbiavimo siekiant surasti darnaus vystymosi principus atitinkančius sprendimus Klaipėdos ir viso Lietuvos pajūrio raidos klausimais”. Anot šios asociacijos, „būtina laikinai stabdyti uosto bendrojo plano rengimo ir ypač – tikrinimo ir tvirtinimo LR Vyriausybėje procedūras”.

Vėliau jau uostamiesčio savivaldybė išplatino pranešimą spaudai, kuriame informavo, kad nepritaria tokiam sprendimo projektui, o meras Vytautas Grubliauskas premjerui išsiuntė atitinkamą kreipimąsi. Pranešime taip pat priminta, kad savivaldybė iki šiol nesulaukė aiškiai išreikštos Vyriausybės pozicijos dėl vadinamojo dalykinių sąlygų sąvado (apie jį pagaliau buvo diskutuota tik praėjusią savaitę).

Galiausiai prašymą nesvarstyti ir netvirtinti uosto BP prezidentui, Seimo pirmininkui ir premjerui parašė Eglės seniūnaitijos bendruomenė, Miško kvartalo bendruomenė, Melnragės bendruomenė, Klaipėdos jungtinis demokratinis judėjimas ir Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybė.

Kokie argumentai?

Ministerijos atsakyme minėtosioms bendruomenėms ir organizacijoms rašoma, kad uosto BP Vyriausybės nutarimu buvo pradėtas rengti, siekiant įgyvendinti valstybės strateginius interesus ir regioninės politikos tikslus. Juo norima kompleksiškai suplanuoti uosto teritoriją, „efektyviai išnaudojant turimus teritorijos resursus bei numatant naujas teritorijos plėtros galimybes, kurios sudarytų prielaidas uostui operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas”.

Taip pat primenama, kad jei ir toliau taip tolygiai augs krovos apimtys, uoste neišvengiamai pradės trūkti teritorinių resursų, todėl vienas iš pagrindinių BP tikslų yra numatyti naujas teritorijas uosto plėtrai.

Atsakydama į pretenziją, kodėl BP nenagrinėjama ir galimybė uosto plėsti Būtingėje, ministerija primena, jog susisiekimo ministro įsakyme, numačiusiame planuojamas ribas, Baltijos jūros akvatorija ir sausumos teritorija ties Būtinge į jas nebuvo įtrauktos.

Primenama, kad konkretizuotuose uosto BP sprendiniuose pažymėtas išorinis uostas Melnragėje kol kas yra tik sąlyginis sprendinys. Jį bus galima įgyvendinti, tik jei Lietuvos Respublikos bendrajame plane irgi bus numatyta tokia išorinio uosto vieta.

„Jau šiuo metu, neturint patvirtinto Uosto bendrojo plano, yra sustabdytas ne vienas uosto plėtros projektas bei prarasti potencialūs uosto teritorijos naudotojai, kurie generuotų pajamas. Pabrėžiame, kad Uosto bendrojo plano reikšmė uosto plėtrai yra labai didelė ir Uosto bendrojo plano sprendinių tvirtinimo atidėjimas Klaipėdos uosto konkurencingumui gali turėti nenuspėjamų pasekmių, kadangi nuo šio plano priklauso visa uosto (taip pat ir esamo) plėtra”, – rašoma ministerijos atsakyme.

Kartu pažymima, kad uosto BP numatomi sprendiniai bus įgyvendinami tik atsiradus poreikiui ir detalizuojami rengiant kitus plėtros planus ir projektus, o jiems bus atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, „parinktos konkrečios priemonės, skirtos užtikrinti aplinkos apsaugą ir gyventojų gyvenimo kokybę”.

Šio atsakymo kopijos taip pat yra nusiųstos Seimo, prezidento, Vyriausybės kanceliarijoms bei Uosto direkcijai.

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko tvirtinimu, po minėtojo pasitarimo lyg ir buvo prieit bendros nuomonės, kad pirmiausia Vyriausybė turėtų patvirtinti DSS įgyvendinimo programą ir tik tada uosto BP.


2019-09-16

6 komentarai apie “Ministerija: uosto bendrojo plano reikšmė – labai didelė”

  1. Tiek Susisiekimo ministerijoje, tiek vyriausybėje, tiek seime nusispiauti į Klaipėdos gyventojus, jų nuomonę. Reiks ir bus. Investicijos ateina tik tada, kai numatoma nauda, bet ne aklai. Ko nematyti iš ministerijos veiksmų. Čia jaučiasi prievarta, o ne demokratija, kurią taip mėgstama deklaruoti, ir ypatingai tada, kai reikia padaryti ką nors neteisėtai. Visose išvardytose institucijose net neturite žalio supratimo, apie kenksmingų medžiagų poveikio į aplinką kontroliavimo. Kenksmingų medžiagų leidžiamos normos privalo būti ne aukštesnės, kaip leidžiamos ,iškrovimo vietose, o visi skaito, kad uosto teritorijoje pastatytos kontrolės užtenka. Žmonės dirba ir uosto teritorijoje, tik jie bijo išreikšti savo nuomonę

  2. bet tokiai žiniai “komentarų” gausa aiškiai atspindi Klaipėdos miestiečio pilietinę savimonę. Deja, bet gal per daug sudėtinga, gal nesupranta, gal neturi laiko, gal pavargo ir atsibodo, gal jau visi gavo ko norėjo …? Visi miesto politikai, dygliuoti, spygliuoti gelbėtojai, saugotojai, uostytojai, dulkintojai, profesoriai ir daktarai, asai, specai su visomis savo menų ir kraštovaizdžių, architektūrų sąjungomis ir urbanistiniais rūmais TYLI. Propatriška Kapų TYLA. Bet supratau- gera žinia -miesto bendruomenės jau rašyt išmoko. Visiems prirašė raštų daug. Va, kad taip Martynai parašytum pvz. apie baltą triušiuką, kuris pametė mieste raudoną kaspinėlį ir, gal kas radot?

  3. Avatar KLASIKINIS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS ATSIRAŠINĖJIMO PAVYZDYS parašė:

    Būtų juokinga, jei nebūtų graudu, bet Lietuvos Respublikos teritorijų panavimo įstatymas nenumato jokių “sąlyginių sprendinių”. “Jį bus galima įgyvendinti, tik jei Lietuvos Respublikos bendrajame plane irgi bus numatyta tokia išorinio uosto vieta” – visiška nekompetencija. Galiojančiame Lietuvos Respublikos bendrajame plane jau nuo 2002 metų YRA PAŽYMĖTOS NET DVI VIETOS GILIAVANDENIUI UOSTUI: visų pirma (eilės tvarka) – Šventosios-Būtingės ruože ir Melnragėje. Ir dar yra nurodytos procedūros ką ir kaip reikia padaryti, norint pagrįsti vieną iš dviejų nurodytų vietų alternatyvų. Turi būti du alternatyvūs projektai, du strateginio pasekmių aplinkai vertinimai ir visa tai turi vainikuoti konkretus Vyriausybės sprendimas dėl konkrečios giliavandenio uosto Lietuvos pajūryje vietos. Su visa atsakomybe už pasekmes Lietuvos pajūriui, Klaipėdai, Kuršių Nerijai ir marioms. Bėda tame, kad susisiekimo ministerija su vietiniais kungiais iš uosto viso to nepadarė, nedaro ir daryti nenori. Ir dar: “neturint patvirtinto Uosto bendrojo plano, yra sustabdytas ne vienas uosto plėtros projektas bei prarasti potencialūs uosto teritorijos naudotojai, kurie generuotų pajamas”. Tai yra visiška tiesa. Tik nepamirškit, kad tos “generuotos pajamos” yra už visokiausių (ir pačių taršiausių) krovinių krovą viduryje miesto. Krovos rekordai – uostui, krovos tarša – miestui. O tai krovai trūksta naujų teritorijų Klaipėdos mieste. Reikia palaikyti chemijos krovėjus – Uosto bendrojo plano rengėjus?

    • kyla toks klausimas? Žinoma, kad patvirtins. Ir uosto bendrąjį planą ir Klaipėdos BP ir Lietuvos BP su išoriniu uostu Melnragėje. Vietiniai uosto bendrovių karaliukai išorinio uosto statybai savo babkių niekada neskirs, tad visas brudas tik JAU SU NAUJA ENERGIJA (naujos investicijos!!!) ir dar įžūlesnėm akim bus miesto centre. O kaip gi – jų (uosto) aukštesnio lygmens BP!!! o jūs ten su savo miesto… Ir taip bus min 10 metų, o vėliau, jei panarėsi ką keisti – išpirk. Taigi raitokitės rankoves ir toliau uoliai darbuokitės – mokęsčius reikia kelti, nes reiks naujų viadukų, sankryžų ir žinoma-taršos matavimo stotelių. Čia jau mes privalęsim jiems padaryti. Bet bus daug naujų darbo vietų – taršos stotelių operatorių. Labai žemai lenkitės ir dėkokite A.Vaitkui. Būtinai išsirinkite jį meru – gal ir nedidelę atomine centre prasuks, o Begos A.Kuzmarskis, V.Greičiūnas su ponia Lūbiene dar vieną plastikinį brolį meridianą ar net visą jų flotilę “išgimdys”. Labai rimtais veidais – artėja šventės , baisus jubiliejus -2023. 100metų prisijungimui, tad ar nepasistengs ponuliai, miesto garbės piliečiai. Bus labai JŪRIŠKA …ir linksma. Viskas pagal planą – ateina žadėtoji GEROVĖ ir į mūsų kaimą. Tai kaip čia netvirtinsi. Dar klausia kažkokie nesusipratę anonimai :(.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt