Svarbu, Temos

Neleistinos statybos: nuo atsakomybės gelbsti senatis

Avatar

Martynas Vainorius
2019-10-15


Klaipėdos teismas išnagrinėjo dar vieną bylą, kurioje beveik 1,3 mln. eurų žalą dėl neteisėtomis pripažintų ir vėliau nugriautų Neringos statybų patyrusi valstybė bando bent mažą dalį šios sumos išsiieškoti iš buvusio valdininko, laiminusio dokumentus, atvėrusius kelią tokioms statyboms.

Skirtingai nei ankstesnėse bylose, kur tokie ieškiniai buvo pareikšti kitiems specialistams, buvęs Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNPD) vadovas Vladas Portapas pirmos instancijos teismo sprendimo dėka sankcijos išvengė. Jį išgelbėjo senatis – anot teismo, Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) ir buvusi valdininko darbovietė pavėlavo reikšti tokį ieškinį.

Už šį jau nugriautą žuvų restoraną verslininkai iš valstybės gavo 1,2 mln. eurų Martyno Vainoriaus nuotr.
Prikišo pritarimą detaliajam planui

Lietuvos valstybė, atstovaujama VSTT ir KNNPD, teismo prašė iš V. Portapo priteisti 7 241,94 Eur žalos atlyginimą.

Ši žala kildinta iš to, kad dar 2009 m. priimtu ir įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimus buvo patenkintas Generalinės prokuratūros ieškinys ir panaikinti sprendimai, sandoriai bei taikyta restitucija, o AB poilsio namai „Ąžuolynas“ ir UAB Verslo investicijų projektų centras buvo įpareigotos nugriauti pastatus Juodkrantėje – žuvų restoraną ir dar du statinius. Vėliau dėl to du asmenys, praradę nuosavybės teises į įgytą jachtininkų viešbutį, kreipėsi į teismą ir iš valstybės bei Neringos savivaldybės prisiteisė 454 273,53 Lt (131,5 tūkst. eurų) žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas, o solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės UAB „Meirona“ buvo priteistas 1 149 349,83 Eur žalos atlyginimas ir palūkanos.

Institucijų nuomone, V. Portapas yra kaltas, nes eidamas KNNPD direktoriaus pareigas, neteisėtai 2002 m. gegužę pritarė detaliojo plano sprendiniams ir taip pažeidė tuomet galiojusius Teritorijų planavimo, Saugomų teritorijų įstatymus, KNNP tvarkymo planavimo schemą, jo nuostatus.

Kartu buvo pripažįstama, kad buvęs valdininkas „neteisėtu veikimu tik iš dalies prisidėjo prie žalos kilimo, nes jo neteisėti veiksmai nebuvo vienintele priežastimi, nulėmusia valstybės pareigą atlyginti žalą”. Buvo pabrėžta, jog KNNPD atstovai nepasirašė Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų, pateikė Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir valstybinės priežiūros komisijai raštus, kuriuose nurodomi galimi detaliojo plano ir statinių techninių projektų pažeidimai/trūkumai, prieštaravimai ir procedūriniai pažeidimai, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta.

Valstybės tarnybos įstatymas numato, kad valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš tokio tarnautojo šios žalos atlyginimo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių tokio tarnautojo darbo užmokesčių. Kadangi 2002 m. V. Portapas vidutiniškai uždirbdavo 804,66 Eur, todėl iš jo buvo norima prisiteisti 7241,94 Eur.

Reikėjo kreiptis anksčiau

V. Portapas teisme tikino, kad KNNPD išvada dėl minėtojo detaliojo plano tvirtinimo buvo tik rekomendacinio pobūdžio, o ne privaloma. Anot buvusio valdininko, net jei ir būtų pripažinta jo kaltė, priteistina žalos atlyginimo suma turėtų būti mažinama įvertinant „jo konkrečius veiksmus siekiant sumažinti galimos žalos dydį, pasekmes, kaltės laipsnį, turtinę padėtį”. Vyras nurodė, jog jau yra pensinio amžiaus, tikino, kad KNNPD jam vadovaujant veikė aktyviai ir ėmėsi veiksmų žalos kilimui išvengti.

Buvęs institucijos vadovas taip pat tikino, kad jo buvusi darbovietė ir VSTT pavėlavo teikti ieškinį, nes jau sukako tokiai galimybei numatytas trejų metų senaties terminas. Pasak V. Portapo, jį reikia pradėti skaičiuoti ne nuo 2015 m. lapkričio 9 d., kai Teisingumo ministerija pervedė pinigus UAB „Meirona“, o nuo 2014 m. rugpjūčio 6-sosios, kai pinigai buvo sumokėti dviem fiziniams asmenims.

Bylą nagrinėjusi teisėja Vida Stonkuvienė sutiko su pastaruoju atsakovo argumentu. Ji savo priimtame sprendime citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2016 m. nutartį, pagal kurią regreso teisės atsiradimas siejamas nuo pirmojo mokėjimo už padarytą žalą.

„Teisingumo ministerija, atstovaudama Lietuvos valstybę, po žalos sumokėjimo asmenims turėjo įstatymu nustatytu terminu pranešti valstybės institucijoms apie būtinumą ginti Lietuvos valstybės pažeistas teises pareiškiant regresinius ieškinius (prašymus) asmenims”, – rašoma nutartyje.

Kadangi abi institucijos su prašymu į teismą kreipėsi 2018 m. spalio 25 d., jos praleido ieškinio senaties terminą.

Pritaikius ieškinio senatį teismas nebeanalizavo V. Portapo veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos.

V. Portapas prašė teismo priteisti jo naudai iš ieškinio autorių 1004,3 Eur, kuriuos jis išleido advokatui Gintarui Aleknavičiui. Tačiau teismas, remdamasis posėdžių trukme ir surašyto atsiliepimo turiniu, bylos sudėtingumu bei  teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nusprendė solidariai priteisti iš abiejų ieškovių tik 852,54 Eur.

Šis sprendimas dar gali būti gali būti skundžiamas LVAT.

Kiti dar bylinėjasi

Dėl vaidmens tose pačiose statybose Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai praėjusią vasarą buvusiems Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojams priteisė atlyginti valstybei po beveik 5 tūkst. eurų įvertintą žalą. Toks verdiktas buvo priimtas įvertinus buvusios apskrities viršininkės Virginijos Lukošienės, prie šios institucijos tada veikusios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos viršininko pavaduotojo Kęstučio Vaitiekūno ir jos Valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo Aloyzo Norvilo veiksmus.

Minėtuosius tris buvusius Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (KLAVA) darbuotojus į teismą padavė Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI). Ji prašė lygiomis dalimis iš atsakovų priteisti 73 091,88 Eur materialinei žalai atlyginti.

Sprendimą dėl žalos atlyginimo priėmusi teisėja Aušrelė Mažrimienė akcentavo, jog kiti teismai „aiškiai pripažino, kad būtent KLAVA darbuotojų veiksmai, kuriais buvo visiškai ignoruota iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos gauta informacija ir sąmoningai priimtas bei patvirtintas neteisėtas 2005-12-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktas, sudarė sąlygas statinio registracijai, nuosavybės teisių perleidimui ir Lietuvos valstybės žalai atsirasti”.

Anot teismo, A. Norvilas tinkamai neatliko pareigų, jis ir V. Lukošienė nebuvo tiek atidūs (apdairūs) ir rūpestingi, kiek pagal nustatytas pareigas jiems buvo būtina. Kadangi K. Vaitiekūnas uždėjo patikrinimo žymą ant detaliojo plano titulinio lapo, bylojusią apie išvadą, jog „teritorijų planavimo dokumento projektas gali būti teikiamas tvirtinti nustatyta tvarka”, teismas konstatavo, kad jis neįsitikino, ar detalusis planas atitinka teisės aktų nuostatas ir yra teisėtas, nors pagal užimamas pareigas privalėjo tai padaryti.

Kartu buvo konstatuota, jog V. Lukošienė, A. Norvilas ir K. Vaitiekūnas tik iš dalies prisidėjo prie žalos valstybei padarymo, o žala buvo padaryta dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes iš šių trijų buvusių KLAVA darbuotojų Lietuvos valstybei (VTSPI) solidariai buvo priteista 14 618,38 Eur – po 4 872,79 Eur.

Tačiau visi jie pateikė skundus LVAT. Pastarasis iki šiol dar nėra paskyręs posėdžio datos, kada bus nagrinėjama ši byla.

Kitoje byloje prisiteisė

Minėtasis atvejis nėra pirmas kartas, kai VTSPI valstybės vardu bando prisiteisti žalos atlyginimą iš buvusių KLAVA darbuotojų.

LVAT užpernai rugpjūtį iš V. Lukošienės, buvusio KLAVT Teisės departamento direktorius Visvaldo Petrylos ir bylinėjimosi metu 2016 m. gegužę mirusio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo Stasio Astrausko (jo palikimą perėmusių našlės ir sūnaus) solidariai priteisė 4 620,43 Eur.

Ši žala buvo priteista dėl Neringos savivaldybės tarybos dar 2005 m. patvirtinto ir KLVA suderinto detaliojo plano, kuris vėliau buvo panaikintas ir dėl to UAB „Enerilas“ 2011 m. iš valstybės prisiteisė 144 641 Lt (41 890 Eur) žalos atlyginimo.

VTSPI bandė prisiteisti iš minėtų asmenų solidariai 23 102,13 Eur, tačiau buvo priteista penkis kartus mažesnė suma.


2019-10-15

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt