Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pranešė, kad nuo šiol oro taršą uosto teritorijoje matuos stropiau, o matavimų duomenys tampa prieinami visiems visą parą. Ši žinia turėtų šiek tiek nuraminti dėl uosto įmonių veiklos kenčiančius klaipėdiečius. Bet argi tai nėra tik dūmų uždanga?
Imituojame, kad sprendžiame problemas, o patys didiname apsukas, giriamės augančia apyvarta, o tikrintojų perspėjimus ir net miesto valdžios prašymus ignoruojame kaip nevertus brangaus uostininkų laiko. Ar toks abejingumas neatsirūgs mums visiems labai skaudžiai?
Daugiau kaip savaitę gesintas gaisras Alytuje ir nesuvokiamas kai kurių tarnybų aplaidumas verčia sunerimti: ar Klaipėdos mieste turėdami tokio masto strateginį objektą kaip uostas, galime jaustis saugūs ir tikri, kad ištikus ekstremaliai situacijai, ji bus operatyviai suvaldyta, o gyventojai nenukentės?
Kai šių metų rugpjūtį kartu su Seimo nare Aiste Gedviliene kreipėmės į Susisiekimo ministeriją, ragindamos inicijuoti Uosto direkcijos veiklos tyrimą dėl nesuvaldytos oro taršos, buvęs jos vadovas Arvydas Vaitkus viešai užsipuolė mane kaip esą nenusimanančią apie uostą, o ministerija stojo ginti sau pavaldžią valstybės įmonę: „Nemanome, kad turėtų būti svarstomas Uosto direkcijos (ar jos laikino vadovo) veiklos tyrimas, kai akivaizdu, kad Uosto direkcija taršos srityje veikia savo kompetencijos ribose.“ Ar tikrai?
Šią savaitę gavome visų kontroliuojančių institucijų atsakymus į klausimą, kas atsakingi dėl didelės taršos pauostyje. Aplinkosaugininkai patvirtino – dėl nesuvaldytos taršos atsakinga Uosto direkcija.
Nerimas dėl iš uosto sklindančių teršalų pasiekė piką pernai vasarą, kai kūdikių, išsitepusių juodomis dulkėmis, nuotraukos pasklido internete. Neapsikentę žmonės ėmė skundais atakuoti miesto valdžią ir kontrolės įstaigas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamentas dėl uoste veiklą vykdančių įmonių skleidžiamos taršos ir triukšmo skundus pradėjo gauti būtent 2018 metų rugpjūtį. Per pusmetį iki tų metų pabaigos gauti net 107 gyventojų skundai. Ir tai tėra tik nedidelė žalą patyrusių ir nuolat patiriančiųjų dalis. Žinia, oficialiai skundžiasi ne tiek jau daug žmonių. Dauguma tyliai kenčia arba pasirenka kitą kelią – išsikrausto gyventi kitur, siekdami apsaugoti save ir artimuosius.
Bet argi tai išeitis Klaipėdai – visiems urmu išsikelti į priemiesčius, miestą su visomis istorinėmis, kultūros vertybėmis bei siaura pajūrio juosta paliekant uosto verslui? Manau, ne.
Jeigu jau sutariame, kad miestas ir jo gyventojai neturi tapti uosto veiklos įkaitais, pirmiausiai turime pripažinti ir garsiai įvardyti, kas atsakingas dėl per didelės taršos iš uosto, o tada įsipareigoti elgtis civilizuotai ir garbingai.
Šiemet birželį NVSC specialistai nustatė, kad pauostyje esančios Švyturio gatvės gyvenamuosiuose namuose dulkių koncentracija ore beveik 6 kartus viršijo normą. Geležies oksido koncentracija – net 6,4 kartus.
„Mėginiuose nuo gyventojų gyvenamųjų patalpų vidinių palangių nustatyta geležis, kuri gali būti siejama su įmonėje vykdoma veikla, kadangi ir mėginyje nuo įmonėje kraunamo krovinio ir darbinių paviršių nustatyta geležis“, – teigiama specialistų išvadoje.
To užtenka įrodyti, kad gyventojų skundai dėl taršos iš uosto pusės, yra pagrįsti.
Netrukus paaiškėjo, kad visai greta miesto centro esančiose uosto krantinėse atviru būdu perkraunami taršūs kroviniai, nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų ir neužtikrinant, kad tarša nepateks plačiau į aplinką ir nusės ne tik ant palangių, grindų, bet ir plaučiuose.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”),dar pernai kilus skandalui buvo priversta imtis apsaugos priemonių ir užtikrinti, kad tarša dėl krovos nesklistų toliau. Kaip informavo Susisiekimo ministerija, atviru būdu kraunami kroviniai sudaro apie 9 proc. (12 mln. tonų) visos krovinių apyvartos. Lygiai trečdalį šio kiekio perkrauna „Klasco”, būdama viena iš 12 uosto krovos kompanijų.
Neseniai paviešinta informacija, kad „Klasco” geležies rūdos krovą ketina perkelti ir į 10 bei 11 krantines (dabar kraunama 7-9 krantinėse). Tokia plėtra kelia nerimą ne tik Klaipėdos miesto savivaldybei, paprašiusiai įmonės dėl numatomos didelės taršos ir triukšmo krauti uždaru būdu. Ir naudoti vandens patrankas, kaip siūlosi įmonė, pasak savivaldybės specialistų, neužteks oro kokybei užtikrinti.
Beje, kilus skandalui ir „Klasco” sulaukus didžiausių priekaištų, įmonė netrukus parengė Poveikio aplinkos oro kokybei mažinimo priemonių planą, kuriam NVSC nepritarė motyvuodamas, kad plane turi būti numatytos efektyvios priemonės, kurios užtikrintų aplinkos oro kokybės atitiktį teisės aktuose reglamentuojamiems dydžiams. Tačiau pakoreguoto plano NVSC Klaipėdos departamentas iš įmonės taip ir negavo.
Nerimo, kad sulauksime dar daugiau juodų debesų iš uosto pusės, yra visiems.
Savivaldybė pagal dabar galiojančius įstatymus neturi galių uždrausti taršios krovos miesto teritorijoje. Suvaldyti procesus uoste gali pati Uosto direkcija, kurios pareigas ir atsakomybę nustato Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas.
Šio įstatymo 11 straipsnio 13 punktas numato, kad Uosto direkcija organizuoja ir vykdo uosto aplinkos apsaugą, 10 punktas, kad Uosto direkcija įgyvendina Uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones, o 11 punktu numatyta, kad Uosto direkcija stato, naudoja ir plėtoja uosto infrastruktūrą.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įstatų, patvirtintų susisiekimo ministro 2018-03-12 įsakymu Nr. 3-118 nustatyta, kad Uosto direkcijos funkcijos yra organizuoti ir vykdyti uosto aplinkos apsaugą, įgyvendinti uosto apsaugos nuo taršos prevencijos priemones, statyti, naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą.
Negana to, Uosto direkcijos 2019-2022 metų strateginiame veiklos plane nurodyta, kad siekiant Uosto direkcijos strateginių tikslų įgyvendinimo didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimui, t.y. siekiama, kad su Uostu susijusios veiklos vykdymas ir plėtra, kurianti finansinę naudą verslo ir viešiesiems subjektams, neturėtų neigiamos socialinės-ekonominės žalos visuomenei per padidėjusią taršą, neigiamą poveikį susijusioms ekosistemoms, nepažeistų tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose numatytų reikalavimų, o aplinkos taršos incidentų atveju būtų greitai reaguojama ir imamasi visų priemonių galimai taršos žalai sumažinti.
Aplinkos apsaugos agentūra, vertindama situaciją dėl taršos, savo išvadoje teigia: „Agentūros nuomone, Uosto direkcijos pareiga užtikrinti aplinkos apsaugą jos patikėjimo teise valdomoje Uosto žemėje, akvatorijoje ir Uosto infrastruktūroje, bei greitai reaguoti taršos incidentų atveju ir imtis atitinkamų priemonių. Manome, kad pilnai įgyvendinus Uosto įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas būtų galima ženkliai sumažinti uosto problemas dėl kurių nepasitenkinimą kelia visuomenė“. Taigi, aplinkosaugininkai patvirtino, kad dėl padidėjusios taršos ir dėl to kilusios įtemptos situacijos atsakinga Uosto direkcija, kuri iki šiol neįgyvendino dalies funkcijų ir pareigų, kurios jai numatytos.
Uosto direkcija šias funkcijas susiaurino iki taršos matavimo stotelių įrengimo. Ir net jeigu šie prietaisai užfiksuos padidėjusią taršą, įmonė kaltininkė apsiribos tuo, kad susimokės simbolinę baudą (jeigu jos kaltė bus įrodyta!) ir tęs savo taršią veiklą toliau. Nes įrankių, galinčių sustabdyti tokią veiklą, dabar nėra. Dėl Aplinkos apsaugos kontrolę griežtinančių įstatymų pataisų Seime dar bus balsuojama, o kol kas Uosto direkcija yra vienintelė, kuri gali sustabdyti taršą uoste.
Visi suprantame, kad tokio dydžio uostui kaip Klaipėda atsisakyti dalies krovinių būtų pernelyg nuostolinga, tad siekiant darnaus uosto ir miesto sugyvenimo, būtina taršius krovinius ne tik perkelti toliau nuo gyvenamųjų rajonų, bet ir užtikrinti, kad jie bus perkraunami uždaru būdu.
Metų pabaigoje Uosto direkcija tradiciškai paskelbs apie dar vienus labai sėkmingus metus ir kasmet vis augančias krovos apimtis. 2018 metais iš viso perkrauta 46,6 mln. tonų krovinių. Tai, kaip buvo skelbiama, absoliutus Klaipėdos uosto krovos rekordas. Tačiau 2018-ieji įeis į istoriją ir kaip juodžiausi pauosčio gyventojams, sumokėjusiems ir vis dar mokantiems tokių rekordų kainą. Ar jiems norisi švęsti?
Kas nutiktu? Pasakytu kad viskas normos ribose. O patys kojas neštu. Kas per klausimai klaipėda pasmerktas miestas.
Čia ir turima omeny, kas būtų, jei uoste susiklostytų ekstremali padėtis. Jeigu dabar nesuvaldo taršos, tai kas būtų, jei įvyktų rimta avarija? Tikrai kažkaip optimizmo daug nėra…
Naftininkui – gerbiamasis, mano žiniomis, KN yra vienintelė uosto įmonė, savo iniciatyva kvietusi Melnragiškius aptarti civilinės saugos dalykus – tai net labai sektinas pavyzdys. Tačiau darykite ne dėl „paukščiuko”, tai jei neatėjo žmonės kartą pakvietus, gal jūs pas juos ateikit, praktiškai parodykit ką savo dokumentuose surašėt. Pvz iki šito namo bus gaisrų židiniai, iki šios vietos langai išbyrės , iki čia nebus kuo kvėpuoti ir t.t. Dar kartą kvieskit, gal kitaip kvieskit – nes poveikis būtų jūsų, o gyvybės ir sveikata jų. Pagal jūsų atranką poveikio aplinkai vertinimui pavojinga sveikatai ir gyvybei zona (IDLH) labai jau gražaus apskritimo formos vaizduojama, paaiškinkit kaip jūs taip įsitikinę, kad vyraujantis vėjas link miesto bus kaip tik nurimęs? Gal reiktų bent jau ir Bomel Vitės gyventojus instruktažui pasikviesti, o dar geriau tai surengti kaip praktinius mokymus pačiame gyvenamam rajone? Čia ne naftininkų kritika, čia noras kad su miestu būtų bendraujama sąžiningai ir atvirai visais klausimais. Kaip sakiau, jūsų, KN iniciatyva buvo gera ir teisinga, tik labai jau valdiškai įgyvendinama.
Kur esate teisus – ne vien su uosto kroviniu, gabenamu gatvėje, gali nutikti bėda.
Gerbiamas Gintarai, na nereikia visų šunų karti ant uosto. Ta pati „Atvira Klaipėda” rašė apie žmonių požiūrį į civilinę saugą: https://www.atviraklaipeda.lt/2019/04/05/melnragiskiams-civiline-sauga-nerupi/ Per prievartą juk neįkiši 🙂
Pagarba A.Bilotaitei už drąsą bandant gydyti šį klaipėdos pūlinį. Įdomu, ar kiti klaipėdiečiai Seimo nariai yra ką nors apie tai girdėję, jeigu taip – kokia jų pozicija, veiksmai, rezultatai? 🙂 Tačiau nesutikčiau, kad nesuvaldomą taršą reiktų vadinti ekstremalia situacija, tai yra reali Klaipėdos kasdienybė.
Ekstremali situacija būtų visai kas kita – pvz dėl bet kokių priežasčių nutikusi SGD tankerio avarija uosto akvatorijoje, šiuo metu uoste kraunamų ir sandėliuojamų pavojingų krovinių gaisras, sprogimas, ar emisijos, ar uosto krovinį gabenančio auto ar gž transporto avarija mieste… specialistai daug tokių potencialių dalykų galėtų išvardinti, bet reikalas tame, kad visi esame įtikinti ir užliūliuoti rekordais – todėl jokių negerumų pas mus tiesiog iš principo negali nutikti. Todėl ir žmonės nėra tam mokomi, informuojami ką kokio saugos pranešimo atveju daryti. Specialiosios tarnybos savo dokumentus ir planus turi, savo darbuotojų mokymus rengia, tai yra jų pareiga ir darbas – bet viskas kažkodėl vykdoma nepakankamai įtraukiant ir informuojant gyventojus. Labai tikėtina, kad vos nugirdę kažką apie SGD tankerio avariją uoste, minios žmonių judėtų link vandens pažiūrėti, nes juk įdomu labai, o mums niekas ir nesakė niekad, kad taip elgtis mirtinai pavojinga. Mano kuklia nuomone, atsakingo požiūrio į gyventojų parengimą galimiems įvykiams mieste labai trūksta, o kol nenutiko kaip Alytuje – reiktų padėtį taisyti, juk viskas yra padaroma, įskaitant ir deramą klaipėdiečių informavimą, mokymus ir pan. Gyvenant šalia labai pavojingų objektų, kiekvienas klaipėdietis turėtų labai tiksliai žinoti į kokią vietą ir kokia tvarka evakuojasi, kas ten ir kaip vyks, ką pasiima iš namų ar darbo ir ką ras evakuacijos stovykloje, kurioje gatvės vietoje lauks transportas ar kaip pačiam judėti, kas juo pasirūpins, kokia tvarka gaus informaciją apie pasimetusius ar kitur nuvežtus artimuosius ir t.t.