Svarbu, Temos

Miestas ir uostas: nebegerai abiem (17)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-07-25


Trečiadienį Klaipėdoje vyko net du pasitarimai, skirti aptarti problemas, kylančias tarp miesto ir uosto, bei galimus jų sprendimo būdus.

Rotušėje už uždarų durų kalbėjosi miesto valdžios, Uosto direkcijos ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos bei įvairių institucijų atstovai, o kiek vėliau vyko Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) inicijuotas pokalbis dėl AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” („Klasco”) veiklos.

Renaldo Kulikausko nuotr.
Kurs darbo grupę

Nors pirmasis pasitarimas ir vyko už uždarų durų, „Atviros Klaipėdos” žurnalistui pavyko išgirsti kai kuriuos jo dalyvių pasisakymus.

„Klasco” vadovas Vytautas Štumbergas tikino, kad bendrovė tikrai nelaiko savęs šventa – buvo klaidų, kai buvo tinkamai nepasiruošta kroviniui, esą kartais pasitaiko ir gedimų, bet operatyviai į juos reaguojama, diegiamos ir naujos aplinkosaugos priemonės, einama žingsnis po žingsnio. O tai, ką apie kraunamus krovinius viešai kalba į „Memelio miestą” investicijas planuojantis Martinas Gusiatinas, esą yra netiesa.

Jis taip pat priminė, kad bendrovė dar 2017 m. pabaigoje pateikė Uosto direkcijai paraišką dėl buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos krantinių rekonstrukcijos, kur galėtų iškelti kai kuriuos krovinius.

Tačiau tiek Uosto direkcijos laikinasis vadovas Vidmantas Paukštė, tiek rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas tikino, kad tokių investicijų iš direkcijos artimiausiu metu tikėtis nereikia, nes „Klasco” esą nėra pateikusi duomenų, kurie rodytų jų atsipirkimą. Be to, priminta, kad jau dabar už daugiau nei 20 mln. eurų yra rekonstruojamos įmonės naudojamos 10 ir 11 krantinės, prie jų gilinamas akvatorija, tiesiamas naujas privažiuojamasis geležinkelis.

Vėliau jau po susitikimo V. Paukštė „Atvirai Klaipėdai” sakė, jog sunkiai įsivaizduoja, kad „Klasco”, net ir pateikus patikslintą paraišką dėl „Smeltės” pusiasalio,  pavyktų įtikinti Uosto direkcijos valdybą, kad įmonės krantinėms reikia vėl skirti keletą dešimčių milijonų eurų.

V. Štumbergo nuomone, galbūt ir teisėsaugos reikalas būtų domėtis, kodėl tarša dabar dažniausiai fiksuojama tik viename bute, ar nėra ir klastojimo atvejų.

Pasitarime dalyvavusi miesto Tarybos narė Ligita Girskienė taip pat pasidalino abejonėmis, jog tikrai negalima teigti, kad „Klasco” nedaro jokios įtakos, bet pastaruoju metu esą kyla įvairių minčių, kodėl šis klausimas taip užaštrinamas.

„Praėjusią savaitę pakvietė mane į susitikimą Gusiatinas, ten buvo ir Andronova, Kulikauskas, Ramašauskas (asociacijos KIDE, Klaipėdos bendruomenių asociacijos, Girulių bendruomenės atstovai – aut. pst.) ir sako, ką darome dėl „Klasco”. Tai kyla įvairių minčių”, – sakė L. Girskienė.

Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui priminus, kad pastaruoju metu itin daug skundų sulaukiama ir dėl „Kamineros” krovinių terminalo veiklos, pastarojo akcininkas, miesto Tarybos narys Arūnas Tuma tikino, kad gyventojams siūlomi įvairūs jų keliamų problemų sprendimo variantai, bet jie esą visko atsisako.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Birių krovinių terminalo vadovas, miesto Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas savo ruožtu pareiškė, kad reikia pagaliau identifikuoti objektyvias problemas.

„Pasidarykime pagaliau tikrą paveikslą, reikia identifikuoti problemas ir matysime, kaip jas spręsti. Nes dabar ir mes patys nuolat nervinamės, ir miestui negerai. „Kamineros” grupė jau metų metus visada krovė durpes ir metalo laužą tame pačiame lygyje ir nebūdavo jokių problemų. Tik gal apie vizualinę taršą negaliu kalbėti. Kol direkcija nepradėjo nagrinėti išorinio uosto plėtros, tol nieko ir nebuvo – žmonės akivaizdžiai išsigando. Yra konkretus atvejis, kai kompanija tuo metu nekrovė tokio krovinio, bet dėl jo sulaukta net keturių skundų. Uosto direkcija irgi negali atsisėsti ant arklio ir žongliruoti vien tik atsiperkamumo rodikliais. Kai pelnas – tai jų, o kai problemos – tik mūsų. Yra bendros problemos ir kartu jas reikia spręsti. Sudarykime darbo grupę, įtraukime į ją bet ką, kvieskime visuomenininkus, kad būtų visiškai objektyvu, pasidarykime objektyvų monitoringą, o dabar nežinom, ką spręsti. Bet nereikia spręsti pagal tuos, kurie nori parduoti butą ir siekia to bet kokiomis priemonėmis arba pagal buvusį krovos kompanijos savininką, kuris pats krovė metalo laužą, o dabar aiškina, kaip niekur nieko, ką kitiems krauti, o ko nekrauti”, – dėstė V. Dambrauskas.

„Klaipėdos Smeltės” vadovas Rimantas Juška savo ruožtu teigė, jog dabar uostui daromas toks spaudimas, kad net praktiškai pažeidinėjama teisė patikrinimų metu.

„Jei naikinam uostą, naikinam ir miesto ateitį. Reikia kuo greičiau sudaryti tokią darbo grupę. Visas tas sabotažas itin naudingas Rygos, Ventspilio uostams, kurie aiškina klientams, kad reikia eiti pas juos, o ne į Klaipėdą, nes ten va kokios problemos ir nežinia, kaip baigsis”, – sakė Rimantas Juška.

Nors AAA direktorius Rimgaudas Špokas bandė atkreipti dėmesį, kad pagal Klaipėdos uosto įstatymą Uosto taryba gali atlikti tokias funkcijas, bet meras akcentavo, kad ji tėra tik patariamojo pobūdžio institucija. Anot jo, tokia grupė tikrai būtų tikslinga ir jos tikslas būtų identifikuoti problemas ir jas spręsti.

Pasak mero, grupę galėtų sudaryti trys krovos kompanijų asociacijos, trys Uosto direkcijos, trys Savivaldybės administracijos atstovai ir trys miesto Tarybos nariai. Ji turėtų būtų atvira ir visuomenininkų dalyvavimui. Grupė esą turėtų gilintis ir į naftos kvapų bei sunkiasvorio transporto Baltijos prospekte problemas, kurios nebuvo aptartos šio pasitarimo metu.

Vardino naujas priemones

Vien „Klasco” veiklai ir situacijai Vitės rajone buvo skirtas atviras pasitarimas, kurį Klaipėdoje šiek tiek vėliau organizavo AAA.

Jo metu V. Štumbergas pasakojo, kad šiuo metu bendrovėje vedami papildomi vandentiekio tinklai ir teritorijose, kur ribojasi su krovos zona, atsiras bokšteliai, ant kurių trijų metrų aukštyje bus specialios vandens užtvaros.

„Pagal sutartį penktadienį gavome pranešimą dėl uždaro tipo transporterių, kad jie kraunami į laivą ir kitą savaitę keliauja į Lietuvą. Reiks surinkti, suderinti, tikimės, kad rugpjūčio viduryje turėtų būti funkcionalūs”, – dėstė „Klasco” vadovas.

Tačiau Girulių bendruomenės atstovas Gintaras Ramašauskas atkreipė dėmesį, kad jie bus naudojami tik krovai iš geležinkelio vagonų, o į laivus ir toliau krova bus vykdoma atviru būdu, naudojant greiferius, nors pasaulyje esą yra ir kitokių technologijų. Su pastaruoju teiginiu nesutiko V. Štumbergas, tikinęs, kad yra apvažiavęs daugelį uostų, tačiau niekur nematė, kas būtų tokius krovinius krovę ne su greiferiais. Pastaruosius „Klasco” esą patobulins specialiais „sijonais”, kurie esą eliminuos krovinio byrėjimą, nes jo neturi būti ir dėl aplinkosaugos, ir dėl laivybos reikalavimų – krovinys negali byrėti ant laivo denio.

V. Štumbergas taip pat informavo, kad šią savaitę buvo gautas įmonės valdybos leidimas statyti uždaro tipo technikos plovyklą, kad ji nevažinėtų dulkina į kitus objektus. Projektas esą bus įgyvendintas šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje.

„Dar atnaujinome visas kelių dangas ir šulinius, kad nebūtų triukšmo bei vanduo būtų tinkamai surenkamas”, – teigė „Klasco” vadovas.

Gintaras Ramašauskas taip pat kėlė klausimą, ar miestas ir kontroliuojančios institucijos yra patenkintos, kad tokia „Klasco” krova „artėja prie miesto” – įmonė geležies rūdą nori krauti ties baigiamomis rekonstruoti 10 ir 11 krantinėmis.

„Kaip artėja prie miesto? Ar matavote atstumus? Artėja prie Gusiatino projekto. Yra sandėliai ir statiniai kaip bortas, bus aukštos sienelės, kurios bus kaip buferis patenkant į miestą”, – teigė V. Štumbergas.

„Kodėl puola tik „Klasco”? Būtų gražu, kad lygiagrečiai viskas vyktų ir su „Kaminera”. Pagal kokius kriterijus auka pasirenkama? Kai vyko pasitarimas praėjusią savaitę, per šimtą metrų nuo krovos nelabai susikalbėjome be mikrofono. „Vakarų krova” trąšas fasuoja 25 metrai nuo gyventojų namų. Ar tik miesto centre svarbu sumažinti taršą? Ar nuo gyventojų skaičiaus priklauso? Žmonės dabar kaip jau ir visur vienodi”, – reaguodamas į diskusiją pasisakė Individualių namų savininkų bendruomenės „Smeltė“ narys Vigilijus Lisauskas.

„Mes ne vanagai, aukos nesirinkome, mes aukos, mes kovojame už savo teisę švarioje aplinkoje gyventi. Mes esame aktyvūs, išsireikalaujame. Jums niekas netrukdo daugiau inicijuoti ir norisi daugiau iniciatyvų iš jūsų pačių. Man trūksta rankų prie jūsų prisidėti. Kalbant apie Gusiatino verslą – mūsų bendruomenių ir šito verslo interesai sutampa. Mes norime verčiau matyti „Memelio miestą”, nei nežinia kiek tebęsitęsiančią krovą. Nesiekiame uždaryti kitų verslų, bendras tikslas yra efektyvi aplinkosauga. Negalima sakyti, kad vienas verslas nori išstumti kitą”, – replikavo asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją” (KIDE) vadovė Alina Andronova.

Kad bendruomenės yra suinteresuotos „Memelio miesto” projekto realizacija, neslėpė ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos pirmininkas Renaldas Kulikauskas, dėstęs argumentus apie papildomus centro gyventojus, naujas darbo vietas.

Galvos apie stotelės vietą

Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė, kalbėdama apie tyrimą viename iš Švyturio g. 10 namo butų, kai dulkių koncentracija 5,8 karto viršijo Lietuvos higienos normos HN 35:2007 nustatytą didžiausią leidžiamą normą, o geležies oksido koncentracija – 6,4 karto, teigė, jog bendradarbiaujama su bendruomene prašant leisti  ir toliau tęsti tokius tyrimus, kad būtų galima daryti apibendrintą išvadą.

Vienai iš pasitarime dalyvavusių gyventojų pasiteiravus, kada bus atliekami tokie tyrimai Vitės mokykloje (buvo darytas vienas, kai „Klasco” krovos nevykdė, tada jokių viršijimų nebuvo), A. Šlepetienė teigė, jog „laboratorijos galimybės tokios, kokios yra”.

Reaguodmas į tai AAA vadovas R. Špokas prašė paspartinti tokių tyrimų atlikimą, nes tai „jautrus klausimas”.

Alina Andronova savo ruožtu kėlė versiją, kad stacionari taršos matavimo stotelė, nerodanti normų viršijimo, šalia „Klasco” teritorijos stovi tokioje vietoje, kad vėjai ir dulkės ją, ko gero, apeina.

Ji taip pat tvirtino, kad reikėtų jos matavimo rodmenų stebėjimo online režimu.

„Jūs neturėsite tokios prieigos, kol neturėsite specialisto, kuris apdoros duomenis. Be to, online režimas kainuotų apie 6000 eurų, neturi agentūra tokių pinigų, kreipėsi į ministeriją, gavo sprigtą. O dėl stotelės vietos išnagrinėsime tai su specialistais”, – sakė R. Špokas.

„Pas mus ne viena stotelė stovi ir jos rodo vienodai, kad nėra viršijimų. Mes nesukuriame koridoriaus ir skersvėjų, kad ne taip eitų. Paprašykite, kad palei Švyturio gatvės tvorą žvyrkeliu gyventojai nevažinėtų. Mūsų video kamera mato, kaip nuolat čia važinėjama ir keliamos dulkės”, – savo ruožtu teigė V. Štumbergas.


2019-07-25

17 komentarai apie “Miestas ir uostas: nebegerai abiem”

  1. Memelio mieste Muzikinis būtų gražu, kodėl tą senieną rekonstruoja? Juk tai žymiai brangiau negu naują statyti. O kam Danės gatvėje iškertant visus medžius platinimą darys? Muzikinio parkavimui ar krovinių gabenimui per Bastionų tiltą? Atgimimo aikštėje požeminius garažus iškertant visus medžius, viešbučiams Parkavimas ar kaip teigia muzikiniui bus? Žodžiu išdurti ruošiasi visus eilinį kartą….

  2. Labai įdomu. Kai prieš metus prašiau, kad bendruomenės nariai būtų įtraukti sprendžiant uosto įmonių plėtros, taršos klausimus, tai buvo atsakyta ar turite kompetencijos.Tiesa, tai atsakė R.Masiulis, bet meras dabar ir vėl meras tuomet tylėjo.

    • Visuomenei nesuteikta nei teisė spręsti nei kompetencija spręsti, bet tarp visuomenės narių yra net aukštesnės kvalifikacijos turinčių žmonių už ten dirbančius. Mero kvalifikacija yra muzika, o suteikiama kompetencija valdyti miestą. Todėl miestas valdomas linksmai, bet kai pareina smarvė ir tokie objektai, tada jau nebe juokai…

  3. Memelio mieste turėjo būti pastatytas muzikinis. Kodėl atsisakyta? Galimai todėl, kad sugrįš į Memelį krova. Memelio miestas aiškiai pasakė, jog Klaipėda, kaip miestas neturi ateities vizijos.

  4. Kodėl darbo grupėje nebus trijų visuomenės atstovų? Tik šališki visi. Tai ne demokratija.

  5. ,,Andronova, Kulikauskas..” Viens traukinys nuvežęs rėksne į europarlamenta ir pats žiurintis kap pasigarsint. Kits – Dūdoriaus trojos arklys. Klounas irgi svajojantis kap gaut daugiau paramos moliugams sumuštiniams aitvarams. Ir kap prisigrūst prie didesniu ėdžiu. Ko iš ju tikėtis

    • Pritariu. Karjeristų grupelė tuoj į politinius postus trauks! 😂

  6. Prieš kelias savaites teko matyti kaip Klasco teritorijoje ties Vitės ofisų statiniu vykdoma birių krovinių krova. Iš krūvos krauta atviru būdu su paprasčiausiais kaušais , o palei teritorijos ribą tebuvo laistomas kelias. Jokių 3 metrų purškiamo vandens užkardų nebuvo. Apie tai tik pasakos , lyg kokiems mulkiams, sekamos.

  7. Gyvenu Gulbiu gatveje,preita rudeni renovavom nama, stogo cerpes pajuodavo,namo spalva prarado savo spalva,kur namo gyventojams kreiptis, kad kita pavasari nuplautu stogo cerpes ir fasada perdazytu. Apie sugadintus baldus ir amzinas dulkes bute jusu neprasom komensacijos, o vis delto reiketu pagalvoti,gal issikviesti uzsienio televizijas ir parodyti kas vyksta pas mus.

  8. O kokį projektą apsvarstė Klaipėdos regioninė architektūros taryba (RAT)?
    Romo nurodytame Klaipėdos RAT protokole juodu ant balto parašyta, jog “Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019-06-03 prašymą dėl Klaipėdos m. bendrojo plano keitimo sprendinių pristatymo bei rekomendacijų, išvadų ar pasiūlymų pateikimo. Prie prašymo pridėti šie dokumentai: 1. Klaipėdos miesto teritorijos bendrojo plano keitimo preliminarių sprendinių ( urbanistika ir transportas) aiškinamasis raštas”.
    T.y. savivaldybė paprašė pateikti rekomendacijas, išvadas ir pasiūlymus dėl Klaipėdos m. bendrojo plano keitimo sprendinių, o Klaipėdos RAT’as apsvarstė to paties pavadinimo kažkokius “preliminarius sprendinius”?.. Kas čia labiau sublefavo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, paprašiusi iš RAT’o rekomendacijų dar neparengtam projektui ar projekto rengėjai, taip ir nepateikę RAT’ui nurodyto projekto? Ar pagaliau Klaipėdos RAT’as, pateikęs rekomendacijas, išvadas ir pasiūlymus pagal neparengto projekto nepilnos sudėties Klaipėdos miesto teritorijos bendrojo plano keitimo “preliminarius sprendinius”?

  9. na pagaliau prabilta, kad prie “paslaptingos ir šventos karvės – uosto plėtros klausimo” prisileisti diskutuoti ir visuomenininkus. Gal jau ir prisileis 🙂 stebėtojo teisėmis :). Tik ponams ir ponioms visuomeninkams primenu, nesusireikšminkite ir neužsižaiskite tais planavimais, nes vėliau Klasco sakys – norėjote diskusijų tai ir gavote, o mes darome ir padarėme taip kaip mums reikėjo. Pvz. – stotelės kurios nieko nerodo. Primenu, taip atsitiko su kruizinių laivų terminalo architektūriniais konkursais prie naujosios perkėlos, o dabar jau “pradingusia miesto žeme” ir su uosto tvorų su gėlytėmis architektūriniais konkursais, ar Vitės kvartalo, ar sankryžų įrengimu. Viskas buvo. Tik po to, pradžiai “truputi laikinai”, “truputi kitaip” , o vėliau amžiams – sankryžas ir transporto koridorius darykitės patys (miestas), nušvilpta miesto žemė – planuoto būsimo miesto centro prie marių Baltijos prospekto ašyje ir miesto centre amžiams krovinių terminalas su tarša miestui, centre monstriniai tentiniai angarai (laikinai nebelaikini), “teisėtai” pavogta istorinė, senoji Uosto gatvė, ardomas Žiemos uostas ir dalis Vitės kvartalo. Ir visur čia Klasco. Nepavydžiu tokio diskusijos partnerio ir dar visuomeniniais pagrindais, bet gal čia rasis Martino Gusiatino indėlis miestiečiams ir manau, kad tai būtų jo reikšmingiausias gyvenimo darbas, indėlis miesto ateičiai ir jo žmonėms. Visi pamiršo ir jau niekam neįdomu, bet architektų bendruomenė apie tai viešai kalba jau 40 metų, o ir šiais metais trumpą, šiuo klausimų netiesioginį vertinimą galite pasiskaityti čia http://www.architekturumai.lt/wp-content/uploads/RAT_KL_2019_06_20_ISVADA.pdf

    • Nesitikiu nieko. Toks pat kaip ir kiti seniai. Buves komuniaga ir savanaudis. Dar atsimenu kaip jis dirbo Klaipėdos naftoj. Manote kad jis paaukos savo komforto zoną ir stos į miestiečių pusę? Manote pataps patriotu-kilniaširdžiu Tautos atstovu garsinančiu kas būtina ir privaloma vardan visuomenės bei viešo intereso? :D). Pasapnuokit

    • Gusiatino objektai bus neteršiantys, bent vienas pliusas jau yra!

    • Iš kur taip pralobo Gusiatinas? Negi vien pabuvus taryboje ir naftoje tokiais milijonais lyja?

  10. Ta stacionari taršos matavimo stotelė pastatyta už aukšto pastato ir medžių, kas matavimo rezultatus akivaidžiai iškreipia. Nusprendusieji ją statyti tokioje vietoje turėjo tai žinoti. Geriausiu atveju jiems trūksta kompetencijos.

  11. Klasco vadovams ir techniniam personalui galime šiek tiek pagelbėti – kraunant birias, sunkias inertines medžiagas, atsakingas verslas vis plačiau naudoja “sandwitch belt”, arba uždaros juostos technologiją. Birus krovinys yra suspaudžiamas tarp dviejų transporterio juostų, o viršutiniame louderio taške juostos atsidaro ir produktas krenta į reguliuojamo aukščio “gofrą”, kurio apatiniame taške galima montuoti ir srauto krypties reguliavimą, ir dulkių aspiraciją. Transporterio kampas gali būti ir 50 laipsnių ir daugiau, ir to užtenka kad krovinį paduoti per aukštą didelio laivo bortą, išpylimą nuleidžiant iki triumo dugno, jeigu reikia. Juostos laužimo taškų mažais intervalais nėra, todėl ji neperkaista ir netrūkinėja. Dulkėjimas ir aplinkos tarša sumažinama maksimaliai. Šitokia įranga naudojama uostuose rūdai krauti, metro (kad ir Paryžiaus metro) statyboje, metalurgijos pramonėje, kalnakasyboje, energetikoje – visur, kur sunkus, birus ir taršus krovinys turi būti paduodamas gana stačiu kampu aukštyn. Tokios įrangos gamintojų jau yra nemažai, nes poreikis jos didėja dėl nuolat augančių ekologijos reikalavimų. Šios srities lyderis ko gero yra Dos Santos International Ltd. , turintys savo atstovybes visame pasaulyje, manau be vargo susisieksite, jei noro bus. Jų įrenginys yra mobilus, savaeigis , t.y. kai nereikalingas galima jį atitraukti nuo krantinės, o perkeliant į kitą terminalą – ne taip sunku išmontuoti ir vėl sudėti taip, kad veržlių neatliktų. Žodžiu, norint spręsti taršos problemą ne “vandens dulke”, kaip tamstos siūlote, o iš esmės – tam techniniai sprendimai tikrai yra. Daugiau informacijos apie šią technologiją galima būtų rasti čia: https://dossantosintl.com/installations/97-shiploader-for-cortex-resources-project/ .
    Minėta informacija buvo perduota Klasco dar šių metų pradžioje, dalyvaujant kiek buvusiam, tiek dabartiniam kompanijos vadovams.

    Kitas dalykas, kurį naudojate savo komunikacijoje – kad Hamburge netoli gyvenamų rajonų yra greiferiais kraunamos rūdos ir anglys … Būkite malonūs peržiūrėti savo teiginius. Inertinių krovinių terminalas Hamburgo uoste iš visų pusių apsuptas kitų krovos kompanijų, o nuo jo centro iki artimiausio gyvenamo rajono yra apie 3,2km. Tuo tarpu Klaipėdoje nuo jūsų planuojamos PAPILDOMOS veiklos (pagal jūsų visuomenei pateikiamus dokumentus matome, kad ties Švyturio gatve krova gali ir išlikti) – atvira greiferine technologija bus kraunama geležies rūda – iki artimiausių gyvenamų pastatų pagal GoogleEarth tėra tik 230m, ko pasekmės yra lengvai numatomos.

    Labai sveikiname miesto vadovų ir uosto komplekso sprendimą į diskusiją įtraukti ir miesto gyventojus. Na, pagaliau – nes jau seniai visur teigiame, kad Klaipėdai vis dar reikalingi visi – pilietiški gyventojai, efektyvi savivalda ir atsakingas verslas – kaip lygiaverčiai partneriai sprendžiant miesto reikalus. Pernai, rugsėjo 14d. jus kvietėme į Universiteto Aula Magna į konferenciją ir diskusiją apie uosto ir miesto bendrą gyvenimą vienas kito nežudant 🙂 Konferencijos medžiaga ir video yra paskelbta čia: https://www.facebook.com/groups/2138467299531969/
    Dabar jau miesto bendruomenė lauks jūsų kvietimo ir tikrai nebūsime tokie išdidūs. Labai tikimės, kad numatoma diskusija vyks be perdėtos isterijos, be manipuliacijos informacija, kitų dalyvių žeminimo ir be išankstinių kaltinimų valstybės pamatų ardymu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt