Svarbu, Temos

Chromo pėdsakais: ar uostas tikrai niekuo dėtas? (atnaujinta) (23)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-11-12


Po praėjusią savaitę kilusio ažiotažo dėl preliminarių Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamųjų mikrorajonų dirvožemio tyrimų rezultatų, vėl rodančių, kad čia tarša chromu viršija normą kartais, „Atvira Klaipėda” bandė aiškintis, kiek gali būti pagrįsti įtarinėjimai, jog šios taršos šaltinis yra uoste vykdyta ar tebevykdoma krova.

Taip pat aiškinomės, kaip gali būti, kad 2018 m. liepą atliktų tyrimų Vitės progimnazijos stadione metu dirvožemio taršos chromu nebuvo nustatyta, nors ji buvo fiksuota ir anksčiau, o dabar jo normos viršijamos daugiau nei 12 kartų.

Vitės progimnazijos stadionas ir visas kvartalas šiomis dienomis tapo dar vieno taršos skandalo epicentru. Martyno Vainoriaus nuotr.
Buvo metalo krovos centras

Kęstutis Demereckas knygoje „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos istorija” rašo, kad 1965 m. metalo kroviniai tesudarė 10 proc. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) pirmtako – Klaipėdos jūrų prekybos uosto – krovinių, o per penkerius metus šis rodiklis šoktelėjo iki 30 proc. – metalų jau perkrauta 0,983 mln. tonų. Kokie tai buvo metalai – nedetalizuojama.

1974 m. jų krova jau siekė 1,825 mln. tonų. Nuo 8-ojo dešimtmečio vidurio Prekybos uoste pradėjo vyrauti būtent metalo kroviniai. 1977 m. jie jau sudarė 2,283 mln. tonų, kai visa metinė krova siekė 5,7 mln. tonų.

Metalai buvo atgabenami geležinkelio vagonais. Minima, kad tarp jų buvo ne tik didelių gabaritų ar ilgi, ritiniai, bet ir biraus metalo kroviniai. Knygoje detalizuota, kad krauti ir aliuminio paketai. Metalas daugiausiai buvo skirtas tuometinei Vokietijos Demokratinei Respublikai. Metalus į Klaipėdą siuntė didžiausios SSRS metalo gamyklos: Lipecko, Čerepoveco, Karagandos, Azovstal. Teigiama, kad tuo metu Klaipėda buvo vienintelis specializuotas metalų krovos uostas, neturėjęs konkurentų.

Metalo krova 1976 m. Prekybos uoste. Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos archyvas) nuotr.

Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, kad metalo krovinių srautas nenutrūktų buvo įkurta bendra Lietuvos-Rusijos įmonė „Vesttrans”. Vėliau jos funkcijas perėmė A. Popovo vadovaujama bendrovė „Forlika”.

Susivienijus Vokietijoms, labai sumažėjo eksportinio metalo srautas, tačiau 1993-1995 m. vėl išaugo jo krova, buvo pradėta krauti ir daugiau metalo laužo. 1995 m. metalo krova buvo išaugusi iki 3,23 mln. tonų  – 47 proc. visos krovos, buvo paruošti nauji sandėliavimo plotai. Anot K. Demerecko, tuo metu buvo kraunami kelių rūšių metalo ritiniai, lakštinis plienas, armatūra, metalo strypai, viela, 40 tonų metalo plokštės, ketaus lydiniai ir t.t. Be didžiausių Rusijos gamyklų metalo krovinių jau gauta iš Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Tadžikistano, Uzbekistano.

Uosto teritorijos nebeužteko

„1996 m. uosto prieigose, geležinkelio stotyje, ne dėl uostininkų kaltės susikaupė dideli kiekiai metalo krovinių. <…> Buvo nutarta iš Klaipėdos miesto išnuomoti 4,5 ha buvusios Vitės teritorijos. Tačiau dėl perdėtai didelių miesto reikalavimų sutartis tuomet nebuvo pasirašyta. 1997 m. nenutrūkstantis metalo srautas užpildė visą uosto teritoriją, todėl sutartis su miestu dėl Vitės kvartalo nuomos buvo skubiai pasirašyta. Aikštelėse šalia Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ir tuščiuose buvusios Vitės plotuose nedelsiant pradėti sandėliuoti metalo ritiniai”, – rašė K. Demereckas.

Tačiau ir to nuo 1995 m. gegužės 3 d. į AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” („Klasco”) perregistravusiam buvusiam Prekybos uostui jau buvo negana.

Dar 1985 m. kovo 22 d. Klaipėdos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas buvo nusprendęs suteikti fizkultūrinės sporto draugijos „Dinamo” miesto tarybai 0,85 ha žemės sklypą J. Janonio gatvėje, prie plaukimo baseino sportiniam aikštynui įrengti su sąlyga, kad ši taryba leis 5-ajai vidurinei mokyklai (dabar – Vitės progimnazija) naudotis aikštynu pagal mokymosi programą.

O „Dinamo” teises perėmusios Aukštesniosios policijos mokyklos viršininkas Viktoras Liaudanskis 1998 m. vasario 26 d. pasirašė sutartį su Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generaliniu direktoriumi Benediktu Petrausku dėl metalo sandėliavo stadione iki tų metų galo. Už metų laiko nuomą buvo nustatytas 4 255,24 Lt mokestis.

B. Petrauskas „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad tada tai buvo „vienetinis atvejis”, kai reikėjo operatyviai spręsti situaciją, nes turėtas labai didelis metalo kiekis – vienu metu vien ant kranto būdavo apie 800 tūkst. tonų.

„Ten būdavo sandėliuojamas lakštinio plieno rulonai, apie 5-7 tonas sverdavo vienas”, – sakė B. Petrauskas.

Miestas nevarė?

Dar tebegaliojant minėtajai „Klasco” ir policijos mokyklos sutarčiai, 1998 m. birželio 18 d. Klaipėdos miesto valdyba nusprendė pripažinti negaliojančiu 1985 m. Vykdomojo komiteto sprendimą bei grąžinti 0,85 ha sklypą Vitės vidurinei mokyklai.

Tuometinis meras Eugenijus Gentvilas teigia, kad tai tikriausiai buvo „einamasis dalykas”, siekiant užtikrinti mokyklai sporto bazę. Jis sakė jokios priešpriešos su uostu ar „Klasco” nepamenantis, tad nemano, jog tokiu sprendimu galėjo būti siekiama iškrapštyti uostininkus iš stadiono.

„Prisimenu, kad buvo laikomi storos metalo skardos rulonai”, – sakė Eugenijus Gentvilas.

B. Petrauskas 1998 m. spalio 21 d. raštu tuometinį Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento direktorių Egidijų Prižgintą informavo, kad mokyklos stadione sandėliuotas metalas rugsėjo pabaigoje išgabentas.

Išėjo nesusitvarkę?

Prabėgus beveik dviem metams po „Klasco” pasitraukimo iš stadiono, 2000 m. birželio 12 d. tuometinė Vitės vidurinės mokyklos direktorė Elvyra Stanslovaitienė raštu kreipėsi į jau privatizuotą bendrovę (privatizavimo sutartis su „Achemos” koncernui priklausiusia UAB „Vialogas” pasirašyta 1999 m. kovo 3 d.) ir dėstė, kad mokyklai buvo pažadėta mokėti atitinkamą procentą už naudojimąsi stadionu, tačiau mokykla už laikotarpį nuo 1998 m. birželio iki rugsėjo, kai buvo išgabentas metalas, jokio nuomos mokesčio negavo. Taip pat buvo priminta, jog į bendrovę buvo kreiptasi prašant materialinės paramos mokyklos programai „Mokykla mikrorajono kultūros centras”  įgyvendinimui. Ji esą buvo pažadėta, bet lėšų gauta nebuvo.

„Sutarčiai pasibaigus, stadionas buvo grąžintas nesutvarkytas. Prašome įvykdyti sutartyje pasirašytus įsipareigojimus”, – rašė direktorė.

Dar vieną raštišką kreipimąsi į „Klasco” ji pasirašė 2001 m. gegužės 24 d. Jame informuojama, kad savivaldybė bei higienos centras ne kartą įspėjo mokyklą dėl neatliktų remonto darbų stadione.

„Pakartotinai primename ir prašome, kad būtų įvykdyti sutartyje pasirašyti įsipareigojimai – t.y. atlikti minėti remonto darbai stadione iki šių metų liepos mėnesio 31 dienos”, – rašoma šiame E. Stanslovaitienės rašte.

Buvęs „Klasco” vadovas B. Petrauskas tikina, jog bendrovė tikrai įvykdė visus savo įsipareigojimus, o jei ir nebuvo kas padaryta, tai esą buvo sumokėta tiek, kad būtų galima susitvarkyti. Tiesa, jis sako jau nebepamenantis, kas buvo lėšų gavėjas – ar mokykla, ar savivaldybė.

„Buvo mums prižadėta, kad sutvarkys ir mokės nuomą, bet mes tų pinigėlių negavome nė karto. Aišku, stadionas nebuvo idealus, 1963 metų statybos, bet tikrai nebuvo sutvarkytas net iki tokio lygio, kaip iki krovos, kai buvo jame sportuojama. Mes rašėme ir rašėme, bet tęsėsi ir tęsėsi. Ligi šiolei buvo toks, kiek savo jėgomis tvarkėmės. Išsikraustė ir viskas. Nebuvo jokios materialinės kompensacijos, už kurią būtų buvę galima ką nors daugiau padaryti”, – „Atvirai Klaipėdai” sakė buvusi mokyklos vadovė E. Stanslovaitienė.

Buvęs Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinio departamento direktorius E. Prižgintas sakė prisimenantis tik metalo sandėliavimo faktą stadione, o ar jis buvo sutvarkytas, gauta kompensacija teigė nebepamenantis.

„Atvira Klaipėda” bando išaiškinti ir koks metalas galėjo būti laikomas šiame stadione – atitinkamas užklausas pateikėme Uosto direkcijai ir Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA).

Uosto direkcija iš 1998-1999 m. laikotarpio turi tik bendrus krovos duomenis – nėra išskirstyta, ką ir kokia kompanija krovė. Krovinys jos archyviniuose duomenyse įvardintas tiesiog kaip metalas ar metalo laužas. Metalo 1998 m. perkrauta 5,163 mln. tonų, 1999 m. – 3,059 mln. tonų. Metalo laužo atitinkamai – 388,9 ir 210,5 tūkst. tonų.

AAA informavo, kad duomenų apie „Klasco” 1998-1999 m. leidimus neturi, kadangi po įvykusių struktūrinių pertvarkymų ji leidimų išdavimo/atnaujinimo funkcijas perėmė tik nuo 2014 m. Ankščiausi turimi duomenys yra taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (TIPK2 leidimas), kuriame nurodyta, kas buvo 2009 m.

Pripažino profesinę ligą

Žinia, jau rašėme, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužę baigtos nagrinėti bylos medžiagoje dėl „Klasco” skundo, kuriuo buvo siekiama panaikinti Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvadą vienam iš buvusių ilgamečių įmonės darbuotojų pripažinti profesinę ligą, teigiama, jog vyras, 1999–2007 m. dirbdamas „Klasco”, krovė ferolydinius.

Teismo sprendime rašoma, kad minėtoji komisija „įvertinusi ligos anamnezę ( – ), kliniką, atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, darbo stažą, profesinės rizikos veiksnius (31,48 metų veikiant triukšmui, vibracijai, nuolat pasikartojantiems rankų judesiams, rankomis keliamo krovinio masė, liemens daugkartiniai priverstiniai pasilenkimai, ferolydinių (sudėtyje 50–70 proc. chromo), trąšų dulkės)” pagrįstai konstatavo, jog šio darbuotojo liga yra profesinės kilmės.

Anot teismo, buvo nustatyta, jog vyras daugiau nei 31-erius metus dirbo aplinkoje, kurioje buvo veikiamas triukšmo, vibracijos, nuolat pasikartojančių rankų judesių, rankomis keliamo krovinio masės, liemens daugkartinių priverstinių pasilenkimų, ferolydinių (sudėtyje 50–70 proc. chromo) ir trąšų dulkių.

„Vien tai, ar darbo zonos oro tarša ferolydinių dulkėmis bei trąšų dulkėmis neperžengė leistino ribinio dydžio, nelaikytina lemiančiu veiksniu, nulemiančiu priimtos išvados teisėtumą”, – rašoma teismo sprendime.

2008-ųjų vasarį naujienų agentūra „Reuters” skelbė, kad kompanija „Oriel Resources OLR.L” savo klientams „Glencore” ir  „DCM DECOmetal GmbH” už 37,6 mln. JAV dolerių pardavė ferochromo gaminių, kurie jiems buvo pristatyti per Klaipėdos uostą.

„Klasco” vadovas Vytautas Štumbergas praėjusią savaitę sakė, kad įmonė chromo turinčių ferolydinių nekrauna mažiausiai 11 metų – prieš tiek laiko jis pradėjo dirbti šioje įmonėje ir tada jų čia esą jau nebuvo.

Užteršta-neužteršta-užteršta

2006 m. atliktame Klaipėdos miesto mokymo, mokslo ir sveikatos apsaugos įstaigų grunto geocheminės sudėties tyrime buvo teigiama, kad chromo koncentracijos koeficientas Vitės pagrindinės mokyklos teritorijoje 9,49 karto didesnis nei norma ir tai yra pavojingo užterštumo lygis.

2017-2021 m. Klaipėdos miesto savivaldybės aplinkos monitoringo 2017-2021 m. programoje rašoma, kad 2013–2015 metų laikotarpiu dirvožemio stebėsena buvo vykdyta 208 tyrimo vietose. Chromo viršijimai tada buvo nustatyti šešiuose taškuose, tarp kurių – ir Vitės progimnazijos teritorija.

„Atvirai Klaipėdai” pagaliau pavyko gauti ir cheminių tyrimų rezultatus, apie kuriuos buvo kalbama pristatant šios mokyklos stadiono rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus. Juose rašoma, kad mėginiai pernai birželio 19 d. buvo paimti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento užsakymu. Ištyrus juos, chromo nei kitų sunkiųjų metalų viršijimų nebuvo užfiksuota.

Tuo metu Klaipėdos savivaldybė praėjusią savaitę jau paskelbė apie tyrimus, kurių preliminarūs rezultatai rodo, kad Vitės progimnazijos stadione chromo normos viršijamos daugiau nei 12 kartų.

„Mūsų tyrimas buvo darytas reaguojant į skundą. Man irgi klausimas didelis, kaip gaunasi, kad žymiai didesni dydžiai. Neaišku, ar galima lyginti tuos tyrimus. Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje pasigedome atstovo iš laboratorijos, kad būtų paaiškinta, kaip buvo imta ir iš kur. Nes visiems paėmimams yra metodikos, rekomendacijos ir reikalavimai. Teritorija nemaža, neaišku, kokiam kampe paimta. Logiškai galvojant, jei buvo kažkokia tarša, ji turėtų būti panašiai, tolygiai išplitusi. Mes tą rebusą irgi badome spręsti. Manau, kad reikės daryti kažkokius papildomus tyrimus, žiūrėti ir spręsti. Nes yra tokių atvejų, jog gaunasi, kad vienas gramas kilograme grunto. Nelabai protu suvokiama koncentracija, liaudiškai šnekant, turėtų būti vos ne galvanikos cechas, kad tiek susidarytų. Bet tų matavimų kvestionuoti irgi nėra jokio pagrindo”, – komentavo NVSC Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas.

Gruntą išveš?

Asociacija Vitės bendruomenė dar pernai rašte įvairioms ministerijos, Seimo komitetams, institucijoms (taip pat ir miesto savivaldybei)  motyvuodama grunto užteršimu ir neįvykdytais „Klasco” įsipareigojimais reikalavo Vitės progimnazijos stadioną tvarkyti jau šiemet, o ne 2021-aisiais, kaip buvo numatyta plane.

Kadangi visus projektavimo darbus ėmėsi finansuoti „Klasco”, rugsėjo viduryje jau buvo pristatyti projektiniai pasiūlymai ir viltasi, jog statybininkai čia pradės darbuotis mažiausiai metais anksčiau nei tuo atveju, jei savivaldybei būtų tekę rūpintis ir projektavimu. Pagal optimistinį scenarijų, mokyklos ir Vitės kvartalo bendruomenė nauja sporto erdve turėtų džiaugtis jau kitą rugsėjį.

Savivaldybės administracijos Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Inga Kubilienė sakė, jog rengtame Vitės progimnazijos stadiono rekonstrukcijos projekte buvo numatyta pakeisti viršutinį dirvožemio sluoksnį po bėgimo takais. Paaiškėjus naujiems tyrimų rezultatams, dabar tai tikriausiai bus daroma ir visoje stadiono teritorijoje.

„Tikimės, kad šios aplinkybės labai neatitolins darbų pradžios”, – sakė ji.

„Iki šiol planuota nuimti 40 centimetrų storį, o dabar dar bus tariamasi, ar nereikia daugiau, gal dar bus atliekama tyrimų”, – konkretizavo šio skyriaus vyriausioji specialistė Diana Gerasimovienė.

Kreipėsi į prokuratūrą

Lapkričio 12-ąją, praėjus dienai po šios publikacijos paskelbimo, Seimo narė konservatorė Agnė Bilotaitė pranešė, jog kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Susisiekimo ministeriją „ragindama nustatyti smarkiai padidėjusios taršos mieste kaltininkus ir ginti viešąjį interesą”.

„Didžiausia tarša nustatyta Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos stadione. Iki šiol atsakomybės dėl padidėjusios taršos niekas neprisiėmė. Parlamentarė rašte Generalinei prokuratūrai primena, kad AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) pagal sutartį su Klaipėdos aukštesniąja policijos mokykla minėto stadiono teritorijoje 1998 m. kovo–rugsėjo mėnesiais sandėliavo krovinį – metalo produkciją. Paaiškėjo, kad išgabenusi krovinį iš sporto komplekso teritorijos, kompanija nesutvarkė teritorijos, kaip buvo įsipareigojusi sutartimi”, – rašoma Seimo narės pranešime.

„Šie faktai leidžia daryti prielaidą, kad mokyklos teritorijoje buvo sandėliuojamas taršus krovinys. Jo skleidžiamos sveikatai pavojingos medžiagos galėjo nusėsti dirvožemyje ir pasklisti aplinkoje. Labai svarbu nustatyti taršos kaltininkus ir pareikalauti atsakomybės, nes iki šiol tai nebuvo padaryta. Ekologinė situacija mieste vis prastėja. Dėl grėsmės sveikatai vaikai jau nebegali laisvai žaisti kieme. Uostas neturi klestėti žmonių sveikatos ir gerovės sąskaita. Šito negalime leisti“, – pranešime cituojama A. Bilotaitė.

Paaiškino ką krovė

Tada jau reaguodama į A. Bilotaitės pareiškimą antradienio vakarą savo pranešimą spaudai išplatino ir „Klasco”.

„Teiginiai apie KLASCO 1998 metais Vitės mokyklos stadione krautus neva taršius krovinius neatitinka tikrovės, klaidina visuomenę ir žemina bendrovės bei visos uosto bendruomenės dalykinę reputaciją. Atsakingai pareiškiame, kad pagal turimus archyvinius dokumentus, konosamentus ir specifikacijas, stadione buvo sandėliuojama produkcija – karšto valcavimo ritiniai. Pagal laivų bylas – plieno markės SAE 1010, SAE 1006, Astma A36, S235JR, S275, RST 37-2. Jų cheminėje sudėtyje nėra chromo ir kitų pavojingų medžiagų, kurios galėjo užteršti dirvožemį. Metalo produkcijos sertifikatai yra aprobuoti pasaulyje pripažintos bendrovės „Lloyds Register“, nurodant, kad tai ne žaliava, o gaminiai, naudojami automobilių pramonėje ir jų kokybė atitinka šios bendrovės reikalavimus”, – rašoma bedrovės pranešime.


2019-11-12

23 komentarai apie “Chromo pėdsakais: ar uostas tikrai niekuo dėtas? (atnaujinta)”

  1. Ačiū, Martynui už svarbų darbą. Norėčiau tik vieną papildomą dalyką pridėti, t.y. tikrai ne tie saugoti plieno ritiniai užteršė chromu. Čia tik red herring, dėmesiui blaškyti. Chromo yra visose metalų rūdose, kurias milijonais tonų per metus krauna Klasco. Koncentracijos įvairios, geležies rūdose gali būti procento frakcija, o kitų metalų rūdose – daug procentų. Jeigu mūsų namai ir stadionas ir aplinka juoduoja nuo hematitų, tai lygiai dėl tos pačios priežasties mūsų aplinkoje pilna ir chromo. Ir tai, kad nustatyta chromo koncentracija svyruoja nuo 9,49 karto 2006 m, 14+ karto 2010 m. ir 12+karto dabar, rodo, kad tai nėra kažkokia senoji tarša, o ‘gyvas’ daiktas, kurio kiekiai priklauso nuo kraunamų metalų rūdų kiekio. Klasco turi dingti iš miesto su savo kroviniais ir viskas baigsis, o grunto nukasimas nieko neišspręs, jei nebus pašalintas šaltinis, kaip rašoma 2006 metais pateiktose tyrėjų rekomendacijose savivaldybei.

    • Kokia gili išmintis – ė, o kur Klaipėdoje dingusiųjų radybų biuras?

  2. speliojantis
    Kažkada,seniai seniai,vienas toks Odesos humoristas raše:Įdomus dalykas-pieno ir mesos ministerijos yra,o pieno ir mėsos nėra.Daug laiko praėjo,o problematika panaši.Visai Klaipedai smirdi tik Dužinui-ne,visos labaratorijos chromo randa-VSC ne,bet kuris lietuvos penktokas suskaičiuoti kiek sveria metalo laužo krūva gali-AAD ne.Toks įspūdis,kad problema ne įstatymuose ir ne gebėjimuose.

  3. Geras aktualus žurnalistinis darbas. Bravo. Ačiū! O kad ačiū būtų sodresnis, einu į paramos skyrelį… 😉

    • Ten dabar “duonos ir žaidimų” etapas baigtas – bus “pieno” ir “mėsos” – gal net su chromo priedais… pagerinti produktai – tik neužmirški pasitikrinti pirma, ar juos ėda kokia kalė ar katinas – greičiausia net į tą pusę nežiūrės… ir vėl liksi ant sofos su 9 mėnesių nėštumo dydžio pilvu… alaus tikriausia įstengi nusipirkt – ar ir to gauni už kaimynei Zosei kreivai įsuktą rozetę?

  4. Tiesiog – chromas vartojamas, kai asmuo nori sulieknėti. Štai ir apdovanojo kažkuris gudruolis Klaipėdą – chromo tiesiog užvertė. Ką tai galėtų reikšti? Ar tik ne kvietimas visas kiek labiau sultingas moteriškes apsilankyti uosto teritorijoje? Ne? Kokių dar deficitų užvertė? Gal jau ir boninę Sportininkų gatvėje atidarė?

  5. Gerai, kad autorius viską sudėliojo viename straipsnyje, nors man iš esmės nieko naujo ir nėra. Apie tai buvau ne kartą rašiusi. Juokas ima, kai nei uostas, nei savivaldybė nepamena kam buvo pravesti pinigai stadiono tvarkybai. Kur jie įkrito ir taip aišku, tik klausimas kam buvo panaudoti. O su kolegomis seniai supratome vieną dalyką – valdžia kokia ji dabar yra mums nepadės, tik patys žmonės susitelkę gali kažką pakeisti. Laikas tai parodė. Pritariu GintaroR išsakytoms mintims. Tik esmė ta, kad žmogui reikia patikėti tuo, kad gali kažką pakeisti.

  6. Maniau,kad Klaipėdoje nebeliko mąstančių žmonių.Smagu keisti nuomonę.
    Va,dėl prezidento tėvo,tai abejoju.Berods 90+ sako,kad sportuodamas ir valgydamas daržo gėrybes Vitės kvartale puikiai laikosi.Geležinkelis irgi netrukdo.Užsigrūdino žmones pokary…

    • Tai niekas ir nesako, jog Prezidento Tėvas yra blogos sveikatos. Juolab kad ir teršalų kiekis Vitės kvartale padidėjo palyginus neseniai. Vadinasi, anksčiau dirvožemis nebuvo tiek užterštas, kiek yra dabar.. tačiau šiandieninė padėtis yra visai kitokia. Dabar specialistai nepataria net po žolę vaikščioti, o ką jau kalbėti apie daržovių auginimą, jų vartojimą.

  7. Pagarba autoriui, geras​ straipsnis, vyniojantis detektyvą “KAS NUODIJA KLAIPĖDĄ”.
    Bronislovas Lubys, pasirodo, Klaipėdoje atsakančiai apsipirko ne taip jau ir senai. Šiame straipsnyje paminėta 1999 m. kovo 3 d. – data, kai Achema privatizavo KLASCO, o aptiktame Krovinių terminalo steigimo protokole fikuota 2000 m. gruodžio 19 d.
    Nepasisekė Klaipėdai su investuotojo, supirkusio įmones, valdančias pusę Klaipėdos uosto teritorijos, vertybiniu rinkiniu. Neužkodavo savo kompanijų vadybos siekti bent šiokio tokio balanso tarp pelno ir investicijų į veiklos poveikio aplinkai mažinimą. Klaipėdos terminalas Melnragiškius naftos Mega bezdalais kaip nuodija, taip nuodija, KLASCO Vitės gyventojus geležies rūdos ir, panašu, chromo dulkėm kaip dulkino, taip ir dulkina. Ir nepasakysi, kad visai jau nerūpestingas Bronislovas buvo – KLASCO valdomos žemės uoste gabaliukui prie Šiaurinio molo Melnragėje dar 2007 metais prie mero Taraškevičiaus išsimušė leidimą statyti ateity pačius aukščiausius pastatus uoste – 120 metrų.

    Kopijas dokumetų rasite KBA paskyroje Facebook.

  8. Mane labai smagiai nuteikia klaipėdiečių nepaprastas optimizmas ir tikėjimas. Tikėjimas, kad ta mūsų įprasta buvusi tvarka, arba socialinis kontraktas tarp piliečio ir valstybės dar galioja, todėl valdžia tik laikinai, gal netyčia mus pamiršo, o vos tik mes jai pasibėdavosim, o patys drąsiausi ją pagėdinsim, bet žiūrėk, kad mandagiai ir nesupyktų ant klaipėdiečių – tai valdžia vėl mus atsimins, užjaus ir viską bum-bum ir pataisys.
    Anksčiau buvom įsitikinę, kad pilietis turi dirbti, mokesčius mokėti, auginti, auklėti ir į mokslus leisti savo vaikus, kad jie vėliau galėtų mokėti mokesčius, iš kurių piliečiui bus mokama pensija ir užtikrinama daugiau-mažiau įmanoma senatvė ne po tiltu, o ant sofos prieš tv.
    Klaipėdiečiai vis dar šventai tiki, kad valdžia savo ruožtu tikrai PRIVALO užtikrinti piliečiui sveiką ir palankią aplinką, patogų, saugų ir gražų miestą, draugišką verslui, kuris atsakingas ir kuria darbo vietas ir sąžiningai rūpinasi, kad pilietis laiku ir visada gautų dorai uždirbtą atlygį.

    Labas rytas (vakaras) – mes, mieli klaipėdiečiai, jau pražiopsojom tą momentą, kai mūsų valdžia vienšališkai perrašė tą mūsų socialinį kontraktą ir dabar gyvename kitoje realybėje, nei ta mūsų anksčiau įsivaizduota. Jie nebėra už mus atsakingi, jie nieko mums neprivalo – čia tik mums taip iš inercijos atrodo. Tai tik cheminiai procesai mūsų galvose – įsivaizdavimas kad esam saugūs, nes einam į darbą, mylim valstybę ir jos labui bei savo gerovei stengiamės būti padorūs piliečiai. Iš čia ir kyla tas mūsų nuolankus zirzimas, pyktis ar prašymai, kad valdžia atsilieptų į mūsų aimanas, kad realiai atsižvelgtų į nuomones, įtrauktų mus į svarbių miestui klausimų sprendimus nuo proceso pradžios, o ne vien pranešant apie sprendimus už mus jau gerų dėdžių padarytus. Kad atsakingai elgtųsi su mūsų suneštu miesto biudžetu… na, čia jau visai juokinga sapno dalis. Čia jau kaip lapę vištas saugoti paskirti 🙂
    Follow The Money – Eik Paskui Pinigus – va, toks dabar yra mūsų “socialinis” kontraktas. Jei neturi pinigų – vadinasi, esi kvailas; o kad kvailas – todėl ir neturi pinigų tiek, kad būtum įdomus mūsų valdžiai. Pinigus valdo oligarchinis verslas, todėl valdžia yra labiau draugiška verslui, nei mums, paprastiems mokesčių mokėtojams. Politikai ir valdininkai rūpestį miestu vaidina, kalbom užliūliuoja… Mes ir toliau laukiam, tikimės, stebim kaip mūsų mokesčiai bus subetonuoti po žeme Atgimimo aikštėj, ar būtinai iki 2029 metų į išorinio uosto auglį Melnragėje, kaip “nėra pinigų” paštui, “nėra pinigų” visų Vitės vaikų kraujo tyrimui, nėra galimybės įvardinti smirdžius pietinėj dalyje, užtvoti per nagus uosto kompleksui, kad miesto gabalais nerytų, ar nevaldoma tarša gyventojų nežudytų. Nėra noro ir valios spręsti klausimus iš esmės, viešasis interesas yra niekas. Jie kartu su klaipėdiečiais dejuos ir krokodilo ašarom verks dėl pasekmių, bet ne tiek seniai panaikintų barjerų verslui nejudins nei už ką, taršos reguliavimo įstatymų Vilnius nekeis, sąmoningai nuo klaipėdiečių kuo giliau slėps ir užmeluos apie miesto bėdų priežastis, po to dar pasityčios visiškai ciniškai.
    Artėja rinkimai, visi tie patys ir nauji į valdžią besiveržiantys balvonai žadės permainas, kad “taip tęstis nebegali”, reikia elgtis ryžtingai ir t.t. O mes kaip durniukai viskuo vėl patikėsim. Taip ir suksis gyvenimėlis mūsų mieste, kadencija po kadencijos, kol klaipėdiečių bendruomenė nepradės kalbėtis ir bandyti sutarti ko mes norim patys. Kol vidinio sutarimo bendruomenėje nėra, kol ji silpna dėl mūsų abejingumo sau ir aplinkai – nei valdžiai, nei verslui mieste ir nėra su kuo kalbėtis ir tartis. Vadinasi, mes patys esam kalti, kad jie ir toliau mums nedalyvaujant viską pasidarys taip, kaip jiems yra geriau. Tokia yra klaipėdiečių abejingumo, nenoro kištis ir aklo pykčio ant visko kaina. Dvi skirtingos Klaipėdos. Pyktis, tikėjimas, laukimas kad ne aš, o kitas padarys ir kvailio optimizmas – tai mūsų, piliečių, Klaipėda šiandien. Užtat oligarchinio verslo ir valdžios Klaipėda yra paradinė, visu kuo nominuota ir žymiai gražesnė, jei ką. 🙂 Šiaip tai, viskas tik į gera – kuo sparčiau krentam į dugną – tuo greičiau mieste gims reali savivalda, kylanti iš klaipėdiečių bendruomenės. Bet kartu ir liūdna tai pripažinti – kad dėl savo miesto bijom, ar negalim nuo sofos nulipti ir apie tai su kaimynu pasikalbėti ne dėl piktumo, o dėl ką ir kaip darom, kaimyne.

  9. Taigi, Vitės kvartale gyvena LR Prezidento Gitano Nausėdos tėvas. Ir jis, kaip ir visi kiti kvartalo gyventojai, kvėpuoja tais pačiais sunkiaisiais metalais. Gerbiamasis, Gitanai, gal Jums reikėtų susidomėti, kodėl Klaipėdos uostas nuodija Jūsų Tėvo sveikatą? O mieste veikiančios valdžios institucijos yra bejėgės pažaboti verslo godumą? Jūsų Tėvelis jau nebėra jaunas, o sunkieji metalai ir kietosios dalelės jam tikrai sveikatos neprideda…

    • naivuole. Priežastys kodėl nieko nedarys: 1. Prezidentas eks bankininkas, o bankams ir Prezidentams kas geriausias klientas jei ne oligarchai. 2. Interesų konfilktas ir tauta gali pasmerkti. 3. Nėra laiko, nes reikia prižiūrėti rezidencijos remontą. Kiek važiavo klaipėdiečiai dėl uosto taršos, jam nebuvo laiko – patarėjus atsiuntė pasivaipyti. Pasirodo, niekas iš klaipėdiečių neturi XVa. ar bent XVIIa. knygos dovanai. Tad lai tėvas pakenčia, kam dabar lengva. Normalus jau senai būtų atvažiavęs. Ir šiaip, Jūs, Monika, sakyčiau besarmatė – su savo norais trukdote jo prakilnybei Ekselencijai mums kurti GEROVĖS VALSTYBĘ Vilniuje. Ar ne gėda ir dar viešai?

  10. O kodėl tos problemos taip atsainiai sprendžiamos? Todėl, kad rūpi tik sava kišenė, kad visai mūsų valdžiai katastrofiškai trūksta pagarbos žmogui, empatijos ir vis dar vyrauja sovietinis mąstymas ( kak nibūd soidiot). Tai vat , kad ” nesoidiot”, taip lengvai nepraeis, ne tie jau laikai. O atviraiklaipėdai didelis ačiū! Jūs – tikrai nepriklausoma spauda! Regis, vienintelė šitame mieste

  11. O kur chromas kitoms Klaipėdos mokykloms, jų stadionams!.. Vienai – 12 kartų daugiau virš normos, o kitoms?..

    • teisingai, pritariu. Ir darželiams!!! Ir ligoninėms ir ypač visoms pensininkų auksinėms, varinėms ir chromo gijoms. Duokit CHROMO !!! Kiekvienam PC po konteinerį ir lai šnaideratas su savo nauju klasko dovanotu busiku vežioja visiems į namus.

  12. Martynai, 10 iš 10 balų už šią publikaciją ir įdirbį. Klaipėda labai labai seniai bematė tokį aukštą žurnalistinį profesionalumą 😉

  13. Kam, kas neaišku? Uosto krovos darbai Klaipėdos mieste yra gėris! O mūsų uostas mieste krauna tik absoliutų gėrį. Milijonai tonų perkrauto absoliutaus gėrio Klaipėdos mieste yra kasmetinis ir vis didėjantis Klaipėdos uosto krovos darbų rekordas. Klaipėdos uostas pagal perkrautą gėrį yra regiono lyderis tarp kitų uostų. Jūs prieš uosto lyderiavimą? Prieš uosto rekordus? JŪS PRIEŠ CHROMĄ MOKYKLOS TERITORIJOJE!? Tada – jūs uostui nedraugas.

  14. Prie ko čia tie 10 metų senumo metalo lydiniai? DaBAR krauna trąšas su chromu,net vadinasi panašiai. Liberalų valdžia yra baisiausia kas galėjo nutikti miestui, nusikalstamam apsileidimui ir švogerizmui galo nėra….

    • Na gi, na gi, pavardinkit gerbiamoji, kokios toks trąšos su chromu pas mus yra.

    • Nėra tiesioginio ryšio tarp užterštumo chromu ir trąšų krovos. Fosfatinių trąšų gamybai naudojama žaliava apatitas (fosfatinė uoliena, bet profai gal kitaip vadina), kur chromo ir kitų sunkiųjų metalų užterštumas būna, bet Klasco krauna pagamintas trąšas, t.y. produktą ir jame tokių koncentracijų chromo, kuris keliauja per miestą dešimtimis kartų viršydamas normas, būti negali. Manau, kad komentarų viršuje išsakyta Linas A nuomonė ir informacija yra kryptis, kur bus surasti atsakymai. Šiuo metu mes nežinome, ar išvis bus pateikti kokie nors atsakymai, greičiausiai, kad viskas baigsis eliniu baubimu “nepatinka – kraustykis į kaimą”.

  15. Kuo tolyn tuo labiau norisi sužinoti naujausią žiniasklaidos info žinias Atviraklaipeda.lt Martyno Vainoriaus straipsniai aukšto žurnalistinio lygio. Šis jo straipsnis – tai visa istorija apie mūsų miesto ekologinių problemų silpną sprendimą. Tai švelniai parašiau. Jau ne vieną 10-tį turime visas galimybes (mokslines, laboratorines) sekti pavojingų medžiagų patekimą į aplinką. Visos galimybės yra konsultuotis . Ir su užsienio specialistais. Daugybė mūsų savivaldybės kt. Aplinkos apsaugos tarnybų darbuotojų JAU išvažinėjo Europą ir toliau, kad susipažintų KAIP KRAUTI, SAUGOTI, TVARKYTI krovinius turinčius pavojingų žmonėms, aplinkai įtaką.
    Ačiū M. VAINORIUI kad jis paminėjo nemažai pavardžių tų įstaigų kurios galėjo žinoti ,ir žinojo apie VITĖS progimnazijos sportui skirtą aikštę naudoti kažkokių KLASCO krovinių sandėliavimui. VITĖS progimnazijos tuo laiku dir. Stanslovaitienė leido, Savivaldybės. švietimo sk. žinojo ir t.t O mokinai, VITĖS pr. mokytojai leido?
    PASIŪLYMAS miesto MERUI:
    nepalikti savieigai šios, mūsų miesto, nuodijimo problemos. Nesvarbu kad nebedirba tuo laiku matę, žinoję . leidę KLASCO “šeimininkauti ” net mokyklos moksleivių sporto stadione , žmones. Jie ir kt priekyje su Aplinkos apsaugos departamento vadovais, savivaldybės atsakingais darbuotojais ir t.t. Ir tuo laiku buvęs miesto meras,.,
    Išsiaiškinti , priimti tokius sprendimus kad KLAIPĖDIEČIAI jaustųsi gyveną saugioje, sveikoje aplinkoje.

    • Jūs, Rūtele jau visai. Mūsų meras priims sprendimus ir išsiaiškins:):):). Gal ir pakalbės, jei bus TV kamerų, bet nieko nedarys, o ir ceciuliukai tik galvelėmis klusniai kinkuos. Jūs gal iš medžio nukritot. Mūsų mero darbas yra kaip tik kad niekas nieko neišsiaiškintų. Ar nematote, kad pasodino į KU Razbadauskį, o tas priėmė B. Petrauską-eks merą kuris virė stropiai šitas košes ir būdamas meru ir tarnaudamas Klaske. Tiksliau, stropiai tarnavo Achemai abiejose kėdėse. Čia ir visas MOKSLAS dar pritars ir daktarines už tai gaus. Pabandytų nepritarti. Klasco tai visuotinas GĖRIS nuo a.a. premjero Lubio laikų. Jūs, panašu kad- mokytoja, apeliuojate į sąžinę ir padoruma, bet čia kita publika. Tai tas pats kas vilkui( uosto vadukai) piršteliu grūmoti, kad nereikia avinėlio (miestas) skriausti. Uždaryk juos į narvą ir jie vis vien kombinuos ar “laikinai” siūlys, “pagal sutartį” praverti tik labai labai trumpam vartus. Suės kaip mat.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt