Kelionės laiku, Svarbu

Su šaknimis išrautas angliškos Klaipėdos pėdsakas (2)

Avatar

Martynas Vainorius
2019-12-01


Išskirtinis prieškario Klaipėdos architektūrinis akcentas – Vitės priemiestyje stovėjusi anglikonų bažnyčia – sugebėjusi išlikti per II pasaulinio karo audras, kaip ir kitos likimo sesės, neatsilaikė prieš naujųjų miesto šeimininkų pradėtą griovimo vajų.

Apie jos istoriją – dar viename „Atviros Klaipėdos“ straipsnių ciklo rašinyje, kuris gimė padedant Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos valdomam unikaliam AdM archyvui.

Per archeologinius tyrimus rasti anglikonų bažnyčios pamatų likučiai yra uždengti betoninėmis plokštėmis. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir Martyno Vainoriaus nuotr.
Bažnyčios teko laukti ilgai

Radijo stoties X-FM laidoje „Ekomisija”  doc. dr. Arūnas Baublys yra pasakojęs, kad Anglija jau nuo XVII a. pab. – XVIII a. pr. domėjosi Baltijos regiono ištekliais – mediena, linais, rugiais, kviečiais, linų sėmenimis ir aliejumi, viskuo, kas reikalinga salai, nesugebančiai pačiai apsirūpinti visais reikiamais ištekliais.

Menotyrininko, architektūros istoriko Jono Tatorio teigimu, XVIII a. antrojoje pusėje į Klaipėdą ėmusiems keltis anglams pradėtos suteikti miestiečių teisės, nemažai jų pavadinti „didžiaisiais miestiečiais” (grossburger) ir užėmė svarbius prekybos bei miesto valdžios postus. XVIII a. pabaigoje—XIX a. pirmojoje pusėje apie tris ketvirtadalius Klaipėdos jūrų prekybos buvo susiję su Anglija. Kasmet uoste pabuvodavo po keletą tūkstančių anglų jūrininkų.

Pasak istoriko Johano Zembrickio, anglų parapija Klaipėdoje XVIII a. antrojoje pusėje jau buvo susiformavusi, „nes čia tuomet gyveno daug anglų šeimų ir taip pat dažnai savaitėmis stovėdavo anglų laivai”.

„1785 07 21 tikslioje žemės sklypų specifikacijoje pažymėta „Nr. 444 Anglų bažnyčios sklypas. (Savininkas): Anglų parapija”. Ši vieta iš abiejų pusių buvo apribota Ludwigo Simpsono žeme, netoli šiandieninio teatro (dramos teatro – autor. past.). 1803 m. ji jau nepriklausė anglų bendruomenei, ten buvo pastatyti „Pratybų namas” ir įgulos mokykla”, – rašė J. Zebrickis.

A. Baublio teigimu, šioje vietoje bažnyčia tikriausiai nebuvo pastatyta dėl to, kad čia buvo žemiausia Dangės krantinės vieta ir per ją į senamiestį stiprios audros metu dažnai plūsteldavo potvynio vandenys.

„Britų pirkliai, būdami turtingi ir racionalūs, nešvaistė lėšų ir nestatė bažnyčios tokioje vietoje, nors ir buvo galima tikriausiai ją sutvirtinti”, – sakė A. Baublys.

Pasak Jono Tatorio, viename fragmentiškame miesto plane, datuotame 1857 m., maždaug priešais buvusio teismo ir kalėjimo sklypą (Jūros g. 2) yra užrašas „Vieta anglikonų bažnyčiai statyti”. Tačiau ir čia ji nebuvo pastatyta.

J. Zembrickis rašo, kad pirmosios anglikonų pamaldos Klaipėdoje įvyko 1860 m. sausio 15 d. biržos salėje Didžiosios Britanijos konsulo W. Campbello iniciatyva. Šias mišias laikė konsulato šventikas C. R. de Havillandas. Vėliau pamaldos rengtos baptistų koplyčioje.

Meldėsi tik kelis dešimtmečius

Pasak J. Zembrickio, 1861 m. lapkričio 7 d. laisvame sklype Malkų g. 7 (dabar Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) nuomojama teritorija) buvo padėtas kertinis akmuo anglikonų bažnyčiai.

„Vieta netoli uosto, matyt, parinkta todėl, kad būtų arčiau anglų jūrininkams. <…> Projektą parengė vietinis piešimo mokytojas G. Valdhaueris”, – rašė J. Tatoris.

Vieta, kur stovėjo anglikonų bažnyčia.

Pasak jo, lėšas bažnyčios statybai aukojo pirkliai, dvasininkai, jūrininkai ir pati Anglijos karalienė. Statybos eiga domėjosi ir buvusi Anglijos princesė Augustė Viktorija — hercogo Frydricho vyriausioji duktė, princo Vilhelmo, vėliau tapusio Vokietijos karaliumi Vilhelmu II, žmona. Bažnyčiai vargonus, puošmenas altoriui, sakyklą padovanojo turtingo pirklio Plaw šeima.

J. Zembrickis rašė, kad pirmosios pamaldos bažnyčioje vyko 1863 m. rugpjūčio 2 d.

„Bažnyčios išorė gotikinių ir romaninių formų. Siluetas bei bukas bokštas su kampuose kylančiais bokšteliais priminė XIII a. Anglijos gotikines bažnyčias (Linkolno, Jorko ir kt.). Fasaduose buvo ir daugiau gotikinių elementų: smailiaarkis portalas, tokios pat langų angos ir nišos, arkatūrinis karnizas, perimtas iš romaninio stiliaus. Anglikonų bažnyčia buvo nedidelė: turėjo tik 150 sėdimų vietų. Virš altoriaus kabėjo valstybinis Anglijos herbas, ant šoninių sienų — marmurinės plokštės su Biblijos tekstais. Klaipėdos anglikonų parapija buvo pavaldi Londono vyskupui”, – rašė J. Tatoris.

Tačiau ilgai netrukus, XIX a. antrojoje pusėje, prekyba su Anglija nuslopo, daug anglų šeimų iš Klaipėdos išvyko, o dėl mažos parapijos ir menko atlyginimo anglikonų dvasininkai nuolat gyventi mieste nenorėjo. Istorikas Albertas Juška rašė, kad paskutines pamaldas šioje bažnyčioje 1900 m. laikė kunigas Hopgoord. Tačiau J. Zembritckis 1902 m. išleistoje knygoje  „Klaipėda XIX amžiuje” rašė, kad „anglikonų pamaldų nutraukimas yra tik laiko klausimas”.

„Kitaip nei burlaivių laikais, atplaukę garlaiviai čia išbūna tik kelias dienas, o nuolat gyvenančių anglų šeimų beveik nebeliko. <…> Dvasininko vieta šiuo metu laisva”, – rašė J. Zembrickis.

Pasak J. Tatorio, XX a. pradžioje bažnyčia buvo perduota vietos liuteronams sa sąlyga, kad visi interjero atributai liktų savo vietose. Anot A. Juškos, po Pirmojo pasaulinio karo anglų pirklių Klaipėdoje vėl atsirado, bet bažnyčios jie neperėmė.

Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos (AdM archyvo) ir Martyno Vainoriaus nuotr.

„Lietuvos aidas” 1934 m. sausį rašė, kad bažnyčią anglai Klaipėdos miestui padovanojo 1903 m., o miestas ją atidavė Jono parapijai. Kraštą prijungus prie Lietuvos, Jono parapijos valdyba sutiko kas trečią šventadienį lietuviams evangelikams skirti pamaldas šioje anglų bažnyčioje, nors, anot laikraščio, daugelis reikalavo lietuviškų pamaldų Jono bažnyčioje.

Anot A. Juškos, 1936 m. Jakų dvare pastačius radijo stotį lietuviškosios pamaldos iš buvusios anglikonų bažnyčios buvo transliuotos visai Mažajai Lietuvai.

Ardė net pamatus

A. Baublys tikina, kad anglikonų bažnyčia per II pasaulinį karą išliko, nors jos portalas buvo visiškai sugriautas. Stogas esą buvo sveikutėlis, kaip ir bokštas. Pasak jo, J. Tatorio rankraščiuose rašoma, kad bažnyčioje iki 1954 m. meldėsi Romos katalikai, kol juos išvarė uosto administracija ir labai greitai nugriovė.

Tuo metu Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius, profesorius Vasilijus Safronovas akcentuoja, kad tikslių duomenų apie šios bažnyčios būklę pokario metais bei kada ji buvo nugriauta, nėra.

„Vieno vokiečio kareivio laiške, rašytame iš Klaipėdos placdarmo 1945-01-14, kurį paskelbė jo anūkas, yra ir schema, kur pavaizduota „Engl. Kirche” ir nurodyta „Kaputt” – pažeista, nebetinkama, sugadinta. 1945 metais darytose Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus turimose nuotraukose iš tolo matyti bažnyčios bokštas, bet iš jų neina suprasti, kiek dar pastato yra išlikę. O 1947 metų kartografiniame šaltinyje Reformatų, Anglikonų ir Šv. Jono bažnyčių vietose parodyti tik buvusių statinių kontūrai – jos žymimos kaip sunaikinti namai”, – sakė V. Safronovas.

1945 m sausį kareivio nubraižyta schema, kurioje anglikonų bažnyčia žymima kaip pažeista. pkillert.jimdo.com nuotr.

2014 m. anglikonų bažnyčios vietoje žvalgomuosius tyrimus buvo atlikęs archeologas Andrius Milius. Jis šurfais bei perkasomis buvo ištyręs 260 kv. m plotą bei nustatė, jog šioje Klaipėdos istorinio miesto vietoje yra XX a. II pusėje suformuotų nuo 40 iki 190 cm storio judinto grunto sluoksnių ir tik fragmentiškai tėra išlikę XIX–XX a. gatvės grindiniai ir mūrinių pastatų pamatai. Archeologinio sluoksnio neaptikta, išskyrus pavienius negausius XVIII a. pabaiga datuojamus radinius.

2016 m. siekiant atidengti anglikonų bažnyčios pamatus archeologas Donatas Zubrickas atlikto detaliuosius tyrimus bei žvalgymus. Jų metu buvo patvirtinti ankstesnių metų archeologinių tyrimų duomenys.

1945 m. darytose uosto nuotraukose matyti išlikęs anglikonų bažnyčios bokštas. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

„Anglikonų bažnyčios vietoje praktiškai iki įžemio fiksuoti XX a. II pusėje permaišyti vientisi judinti sluoksniai. Visa tai leidžia teigti, jog po II pasaulinio karo vykdant teritorijos valymo darbus mechanizuotai stengtasi pašalinti visus buvusio užstatymo pėdsakus. Tirtame plote su buvusia anglikonų bažnyčia sietinos struktūros yra išlikusios labai fragmentiškai. Kai kur apatinės pamatų akmenų eilės buvo išlikusios 0,6–1 m gylyje, tačiau daugelyje vietų perkasimai siekė net iki 1,8 m gylio. Tokiu būdu XX a. II pusėje praktiškai iki įžemio buvo sunaikinti bei pašalinti beveik visi buvusio užstatymo elementai. Tyrimų metu nustatytos 3 anglikonų bažnyčios pamatų ir sienų vietos, tačiau aiškių ŠV sienos ar pamato liekanų neaptikta. Dėl šios priežasties tirtoje vietoje fiksuotų struktūrų visuma leidžia tik apytiksliai atkurti buvusios bažnyčios dydį bei ankstesnio užstatymo vaizdą. Nuardyto bažnyčios PV pamato akmenų eilė aptikta 60–80 cm gylyje. Aptiktos liekanos leidžia tik apytiksliai nuspėti buvusios sienos dydį, kurios ilgis siekia apie 10,8 m. Tačiau pavienių akmenų su kalkių skiedinio pėdsakais aptikta ir kiek toliau, toje pačioje apardytos sienos ašyje. Todėl liko neaišku, ar tai nuardyto bažnyčios pamato dalis, ar kitų statinių pamatas. Fiksuoti išlikusių pamatų fragmentai yra apie 35 cm aukščio. Bažnyčios PR pamato vieta nustatyta pagal gerokai žemiau buvusio įkasto pamato bei nuardytos sienos likučius. Bažnyčios ŠR sieną žymėjo 1,1–1,2 m pločio puslankio formos vos vienos eilės kalkiniu skiediniu rištas akmenų pamatas”, – rašė D. Zumbrickas.

Pasak jo, pagal išlikusius fragmentiškus bažnyčios pamatus galima teigti, jog ji išties buvo nedidelė, apie 20×11 m dydžio. Tai atitinka išlikusių Nidoje bei Juodkrantėje protestantiškų bažnyčių dydį bei plotą.

Be atidengtų XIX–XX a. pradžios pamatų archeologinių tyrimų metu dar buvo aptiktos kelios ūkinės duobės. Viena jų – spėtina XIX a. pradžios tualeto vieta. Čia rastas ir jį datuojantis radinys – dubenėlis su įrašyta 1806 m. data.

Anot A. Baublio, jis iš savo asmeninių kontaktų žino, jog Kenterberio vyskupystėje yra išlikusi šios bažnyčios statybos dokumentacija, parapijos apyskaitos, kadangi ta bažnyčia buvo tiesiogiai administruojama iš Londono.

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies finansuojamas kultūros ar meno srities projektas „Kelionė laiku Klaipėdos gatvėse“.


2019-12-01

2 komentarai apie “Su šaknimis išrautas angliškos Klaipėdos pėdsakas”

  1. 1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.

    2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.

    Tiems, kas rašo komentarus tinklaraštyje ir nežino kur Klaipėdoj stovi „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
    rekomenduojame nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį….

  2. anglikonų bažnyčia buvo perduota Šv. Jono (St. Johannes) miestiečių parapijai. Joje pamaldas tarpukaryje laike kunigas Theodor Freiherr von Saß. Esant poreikiui St. Johannes miestiečių parapija įsipareigojo sudaryti ateityje sąlygas joje vėl laikyti anglikonų pamaldas. Sutartyje tarp Memelio miesto ir anglikonų bendruomenės taip pat perduodama biblioteka, bendruomenės piniginės lėšos. Pagal sutartį miesto magistratas bažnyčią 100 % apdraudžia. Pastato sunaikinimo atveju Memelio miestas įsipareigojo sutartimi pastatą visiškai atstatyti. Pastato išorė, taip pat užrašas “ENGLISH CHURCH” negali būti keičiami.
    Taigi Klaipėdos miestas nevykdo sutarties. Bažnyčia buvo pokaryje nugriauta, bet vietos istorikai neišsiaiškina, kada, kieno nurodymu…. Ar universitetas išvis savarankiškai vykdo tiriamąją veiklą? Tenka skaityti vis cituojamas frazes, pvz. Totorių, Zembrickį, tačiau pokario laikotarpis absoliučiai netyrinėjamas. Negi taip sunku dirbti savo srityje?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt