P0

Svarbu, Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas

Klaipėdoje – kruvinos riaušės (1)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-06-27


„Tarpukario Klaipėdos kaleidoskopas“ šįkart pasakoja, ką mūsų miestui 1923-1938 m. atnešė antroji birželio pusė.

Deja, tada įvyko ir ne itin malonių įvykių, rodžiusių, kad kraštas pradeda slysti iš Lietuvos rankų.

Likimas – palankesnis kenkusiajam Lietuvai

„Klaipėdos krašto valdžios žinios“ 1934 m. birželio 28 d. paskelbė gubernatoriaus Jono Navako sprendimą iš pareigų atleisti Klaipėdos krašto direktorijos pirmininką Ottomar Schreiber.

„Memeler Dampfboot” pranešimas apie Ottomar Schreiber atleidimą.

„Laikydamas Tamstos ir Tamstos vadovaujamos Direktorijos veikimą ir laikyseną priešvalstybinių organizacijų Sozialistische Volksgemeinschaft ir Christlich-Sozialistische Arbeitsgemelnschaft atžvilgiu pavojingą Lietuvos teritorijos neliečiamybei, šiuo atšaukiu Tamstą iš Klaipėdos Krašto Direktorijos Pirmininko pareigų. Prašau Tamstą Klaipėdos Krašto Direktorijos Pirmininko reikalus perduoti mano šios dienos aktu paskirtajam Direktorijos Pirmininkui ponui Martynui Reisgiui“, – skelbė oficialus tekstas.

Albertas Juška Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašo, kad 1889 m. Marienburge gimęs O. Schreiber po I pasaulinio karo dirbo pramonės įmonių valdininku Dancige (dabar Gdanskas) ir 1922 m. atvykęs į Klaipėdą įsteigė tabako gaminių sindikatą, tapo Pramonės ir prekybos rūmų valdybos nariu. 1925–1933 priklausė Klaipėdos masonų ložei Mempfis, buvo revanšistinės vokiškos politikos Klaipėdos krašte ideologas ir vykdytojas. Nemokėdamas lietuvių kalbos neteisėtai įgijo Lietuvos pilietybę ir tapo Direktorijos pirmininku, dvejus nuo 1932-ųjų eidamas šias pareigas rėmė Klaipėdos krašto nacistinių partijų veiklą, skatino įstaigų valdininkus nepaklusti Lietuvos įstatymams.

„Krašto gubernatoriui J. Navakui pareikalavus iš pareigų atleisti autonominių įstaigų tarnautojus, aktyviausius T. Sasso ir E. Neumanno vadovaujamų nacių partijų narius, O. Schreiberis tam pasipriešino. Jo vadovaujama Direktorija skatino mokytojus nevykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nurodymų, todėl gubernatoriaus potvarkiu buvo paleista, O. Schreiberiui paskirta policijos priežiūra“, – rašė A. Juška.

1939 m. vasarį O. Schreiber buvo pašalintas iš nacių smogikų būrių (SA), nes priklausė masonų ložei. 1945 m. pradžioje pasitraukė į Vokietiją. 1950–1953 m. buvo Vokietijos Federacinės Respublikos Tremtinių reikalų ministerijos sekretorius (ministro pavaduotojas), vadovavo Rytų Prūsijos pabėgėlių judėjimui už teisę grįžti į gimtinę, reikalavo atkurti Vokietiją 1939 m. sienomis. Mirė 1955-aisias Miunchene.

Tuo metu O. Schreiber poste pakeitusio M. Reizgio (vle.lt nuotr.) laukė liūdnas likimas. Aktyviai Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Lietuvos valstybės siekęs buvęs Mažosios Lietuvos tautinės tarybos, pirmosios sukilimo operacijos metu suformuotos Direktorijos narys, buvo vadovavęs Direktorijai ir 1930 metais.

„Rūpinosi Klaipėdos kr. lietuvių reikalais, darė pažangias reformas, priešinosi nacių griežtai antilietuviškai politikai, dėl to jo vadovaujamos direktorijos buvo paleistos“, – minėtoje enciklopedijoje rašė A. Juška ir Vytautas Kaltenis.

Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos M. Reisgys pasitraukė į Didžiąją Lietuvą, tvarkė valstybės padovanotą Kuršėnų dvaro palivarką. 1940 m. spalį buvo tardytas sovietinės milicijos, dėl to grįžo į savo ūkį Jurgiuose (prie Dovilų). 1941 m. birželio 22 d. buvo nacių suimtas, Klaipėdos ir Karaliaučiaus kalėjimuose tardytas gestapo, kalintas Oranienburgo, Sachsenhauseno ir Mauthauseno koncentracijos stovyklose. Išsekintas alinančio darbo akmens skaldykloje, mirė nukankintas stovyklos prižiūrėtojų.

Lankėsi unikalus laivas

1925-ųjų birželį Klaipėdoje apsilankė unikalus svečias, kurį pasitinkant galėjo dalyvauti ir O. Schreiber, ir M. Reizgys. Birželio 20 d. „Klaipėdos žinios“ pranešė, kad į uostą atvyks „Fleinerio rotorlaivis“.

„Visur kalbama apie naują išradimą — rotorus ir pritaikymą jūreivystei. Laivas važinėja Baltijos jūroj propagandos tikslais: iš Karaliaučiaus atvyks Klaipėdon š. m. birželio mėn. 23 d. ir išbus čia dvi dienas. Rotorlaivį „Buckau” klaipėdiečiai galės apžiūrėti ir su juo išplaukti net jūron. Už apžiūrėjimą reikalinga mokėti 2,50 lito, o už važiavimą jūron 10 litų. Draugijos, sąjungos ir mokyklos gauna kiek nuolaidos, tačiau Jūros Draugijai pavyko išsiderėti už jos narių važiavimą į jūrą išimtiną atlyginimą – 3 litus. Važiuojant jūra bus daromi lengvai suprantami moksliški aiškinimai ir lietuvių kalba Uosto viršininko p. Stulpino. Plaukiojam grieš kapela, be to dalyviai galės pasistiprinti gerame laivo restorane bei svetainėje“, – anonsavo laikraštis.

„Buckau” dieną prieš atplaukiant į Klaipėdą užfiksuotas Krante (dabar – Zelenogradskas). bildarchiv-ostpreussen.de nuotr.

Jo aprašytasis laivas buvo tapęs pirmuoju, kuriame praktiškai pritaikytas vokiečių fiziko Gustavo Magnuso 1843 metais atrastas jo vardu pavadintas efektas, kuomet orui netolygiai aptekant besisukantį vamzdį, susidaro jėga, nukreipta statmena oro judėjimo kryptimi. Kitas vokietis Anton Flettner 1920 m. pagal šį dėsnį sukūrė sistemas, kurios galėtų padėti varyti laivus. 18,3 m aukščio ir 2,8 m skersmens dviejų vamzdžių varikliai 1924 m. buvo išbandyti burinėje 54 metrų ilgio škunoje „Buckau“ – laivas buvo pertvarkytas statykloje Kylyje.

Anot „Klaipėdos žinių“, „Buckau” į uostą įplaukė birželio 23-osios rytą, 7.25 val.

„Staiga pasirodė Kuršių įlankoje (marėse) niekad dar čia nematytas žalias latras su dviem paslaptingais abiejuose laivo galuose geltonais ne tai kaminais (bet jiedu nerūksta ir sukasi…!) ne tai bokštais (tik ir vėl – visai ne smailios jiedviejų viršūnės, kaip bokštų paprastai būna, ir jiedu taip pat sukasi..!). Tik didžiulėmis raidėmis šone išrašytas pažymėjimas „Rotorschiff Buckau“ įspėja, kad tai ir esama tų dviejų paslaptingų, visai naujų varomosios jėgos gamintojų – rotorų bokštų. Iš gražiųjų Smiltinės vasarnamių ir Kopgalio žveją namukų pasipylė į įlankos krantą maloniai nustebinti vos iš miego akis tepratrynę vasarotojai ir senai jau sukilusios žvejų šeimos, o taip pat Klaipėdos uosto krante ir ypač Šiaurės Rago gale rinkosi nuolat daugiau žiūrėtojų, nustebusiais linksmais žvilgiais belydinčių kaip veidrodys lygiu įlankos vandens paviršiumi rotorų bokštams besisukant gana greitai bešliaužiantį nematytąjį laivą. Ne iš vienų pagyvenusio vyro lopų girdėjau: „Nemažiau mūsų tėvus turėjo stebinti kadaise išvystas pirmą kartą garlaivis.. “. Motorlaivis „Buckau”, išdidžiai prislinkęs, sustojo Akmenės (Dangė) įtakoje į įlanką ties Uosto inspekcija, pasiryžęs dvi dieni rodyti klaipėdiečiams ir iš toliau užklydusiems smalsuoliams savo rotorų bokštų slėpinius“, – rašė laikraštis.

Vėliau jis informavo, kad „praktiški bandymai su „Buckau“ vežant važtą tuo tarpu vis dėlto nedavė ypatingų vaisių“.

„Bandyta juo vežti anglis iš Anglijos į Vokietijos uostus neapsimokėjo. Reikia vis dėlto pažymėti, kad tai tik pirmas bandymas. Prisiminkime pirmuosius garlaivius. Ištisus dešimtmečius technika vargo, kol sumažino ir suprastino garo mašiną, kol sudarė daugiau erdvės vežamai važtai. Taip ilgai buvo laukta kol jie prasidėjo apsimokėti, o rotorlaivis vis dėlto turi didesnių perspektyvų. Paskutiniuoju metu rotorlaivio savininkas. “Hanseatische Rotorschiff A. G.” b-vė su Flettneriu priešaky laivą „Buckau” perdirbo i keleivinį. Įtaisyta erdvios talpos keleiviams ir reikia tikėtis, keleiviu vežimas laivui apsimokės žymiai geriau. Patobulėjus rotorlaiviams galima laukti, kad keleivis ir prekių važma sumažės lig 25 proc. Nestebėtina, kad praktiški amerikiečiai daro pastangų „Buckau“ nupirkti, tačiau jo dar neparduoda. Tuo tarpu bendrovė pasiryžusi laivą propagandos tikslais rodyti Pabaltjūrio uostuose. Ačiū R. Meyhoeferio firmai tenka šį naują išradimą pamatyti ir Klaipėdoj, taigi patartina, kas gali. pasinaudoti tokia reta proga“, – rašė „Klaipėdos žinios“, informavusios, kad šio unikalaus laivo apžiūrėti buvo atskridęs ir krašto apsaugos ministeris pulk. Teodoras Daukantas.

„Buckau” birželio 25 d. 14 val. iš Klaipėdos išplaukė į Stokholmą.

1926 m. kovą laivas buvo pervadintas į „Baden Baden“ ir išplaukė į Niujorką, aplankydamas dar ir Pietų Ameriką. Žurnalisto, jūreivystės istoriko Venanto Butkaus duomenimis, laivas 1931 m. nuskendo Karibų jūroje.

Išradimui ekonomiškai nepasitvirtinus A. Flettneris savo jėgas nukreipė kitiems projektams.

Prie rotorinio variklio laivų sugrįžta 1985 metais, kai garsaus okeonologo Žako Ivo Custo užsakymu 10,2 metrų aukščio ir 1,35 metrų pločio vamzdžiai buvo sumontuoti jo 31,4 metrų ilgio mokslinių tyrimų laive „Alcyone“.

Beje, į Klaipėdą dar vienas rotorinis laivas atplaukė po 86 metų pertraukos – 2011-ųjų rugsėjo 2-osios rytą čia apsilankė su Vokietijos vėliava plaukiojantis „E-Ship 1“, turintis keturis vėjo rotorius. Jis tada į UAB Klaipėdos konteinerių terminalą ir atgabeno šešių vėjo jėgainių dalis, skirtas vėjo jėgainių parkui Šilutės rajono Čiūtelių gyvenvietėje. Šis laivas priklauso trečiai pagal dydį vėjo jėgainių gamintojai pasaulyje Vokietijos kompanijai „Enercon GmbH“.

„E-Ship 1“. Lpele (commons.wikimedia.org) nuotr.

„E-Ship 1“ plaukioja ir šiandien. Jam kompaniją šiuo metu palaiko ir dar keletas tokio tipo laivų.

Dėl anglų ir olandų – ilgesnė prekyba svaigalais

„Tikrai nepaprastas dienas gyvena nūdien klaipėdiečiai. Birželio 24 d. rytą sukėlė visų Klaipėdą ir jos apylinkes ant kojų staigūs svečiuosna Klaipėdos uostan užsukusių Olandijos karo laivų sveikinimų šūviai. Vėl išpylė smalsus klaipėdiečiai į uosto krantus ir žiuri stebisi pilkaisiais karo svečiais – dviem dideliais skraiduoliais (kreiseriais), dviem paniurusiais minų laivais, ir dviem lyg iš žemės iškilusiais (jų ir atplaukiančių gerai nepastebėjai) nardomaisiais laivais. Čia linksmai beklegėdami laksto smalsuoliai nuo laivo prie laivo, visur ir suspėti negali, o čia jau šio ketvirtadienio VI. 25 d. 10 val. ryto ir vėl Anglijos karo eskadra – 1 skraiduolis ir 4 minų laivai atplaukia“, – apie kitus išskirtinius svečius 1925 m. birželio 25 d. skelbė „Klaipėdos žinios“.

Nyderlandų karinio laivyno vizitas Klaipėdoje. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Pasak jo, iš Anglijos atplaukė „milžiniškas Anglų skraiduolis „Carysfort” (su trim kaminais moderniškas karo linijinis laivas), išdidžiai atvesdamas paskui save dar keturis didelius (po du kaminu kiekvienas) minų laivus: „D. 26“, „D. 27“, „D. 32“ ir „D. 33”.

Didžiosios Britanijos karinio jūrų laivyno laivai, prisišvartavę prie senosios balasto krantinės. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

„Nors nekantriai lauktieji karo svečiai atvyko ir anksčiau kiek negu buvo skelbta, tačiau smalsieji klaipėdiečiai neapsigavo – jie iš anksčiau paskubėjo išsipilti į uosto krantus. Praėjus gi Anglams sveikinti garsiais patrankų šūviais šį kartą ir šūvių paleista daugiau, nes vėliau atvykusieji anglai pasikeitė sveikinimais ir su iš vakar dienos Klaipėdos uoste besiilsinčiais Olandais karo draugais, ir daugiau sujudo Klaipėdos miestiečiai, kas tik galėjo galvatrūkšiais beskubėdami uostan. Kiek linkimo klegesio girdėjosi krante susirinkusioje minioje, pilkajam „Carysfort” iš lengvo prie kranto besitaikstant, prislenkant! O ir pažiūrėti yra ko, nes šią dieną atplaukusieji karo laivai tikrai ne iš mažųjų (neveltui juk didžiausios pasauly, ypač vandenų valstybės atstovai). Užtat kiek nesąmonių minios tarpe išgirsti galėjai, tai ir plunksna berašydama iš gėdos nukaistų. Ne vieną stebino ypatingai ilgas Anglų eskadros admirolo šnekučiavimasis tuojau po priėmimo garbės sargybos su Lietuvos karo aviacijos atstovu, lakūnu karininku. O tūlas ir viršum ties karo laivais vikriai beskraidančius mūsų orlaivius buvo anglais palaikęs…“, – rašė „Klaipėdos žinios“.

Nyderlandų karinio jūrų laivyno povandeniniai laivai prie uosto krantinės. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Laikraštis taip pat informavo, kad „dėl atsilankymo Olandijos ir Anglijos karo laivų, kaip iš Krašto Direktorijos mums praneša, nuimamas šiam penktadieniui birželio 26 d. draudimas pardavinėti nuo 3 val. po pietų viešose svaigalų pardavimo įstaigose įvairių svaigalų — spiritinių gėrimų, degtinės ir k.“

Nyderlandų karo laivai Klaipėdos uoste. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Beje, ant vieno iš olandų laivų buvo „suruošta arbata su šokiais valdžios atstovams ir visuomenės veikėjams, kitame gi laivo gale – įgulos puskarininkams“, o anglų karo eskadros jūrininkai Šaulių name (dabar – Klaipėdos koncertų salė) kėlė balių „ypač klaipėdietėms, kviesdami į jį ponias ir paneles nemokamai“.

Kitame numeryje laikraštis informavo, kad „antradienio vakarą tuojau po koncerto Šaulių namo salėse anglai jūrininkai vaišino visokioms pramogoms su šokiais tiesiog pramuštas galvas turinčias klaipėdietes”.

Lietuvos kariuomenės garbės sargyba Nyderlandų karo laivyno sutikimo metu. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Kartu „Klaipėdos žinios“ pastebėjo, kad „lyg tyčia, beviešint mūsų mieste tokiems garbingiems svečiams, kaip Olandijos ir Anglijos karo laivų eskadros, Klaipėdos gatvės tiesiog purvyne skęsta“.

Nyderlandų karo laivyno karininkai su kontradmirolu F. Sluijsu prie Klaipėdos krašto gubernatūros rūmų. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

„Jei pasisuka koks automobilis, tai šaligatvių praeiviai tiesiog nežino kur bepasislėpti nuo taškomo skysto purvo. Tikrai turėtų mūsų miesto tėvai nors svečių susigėsti ir pasirūpinti gatvių valymu, kad automobiliai netaškytų purvais gražias po Klaipėdą besidairančių anglų jūrininkų uniformas“, – rašė laikraštis.

Anglijos karo laivai „Vancouver”, „Versatile”, „Watchman” „Walker“ ir „Carysfort” Klaipėdą paliko ankstų liepos 2-osios rytą.

Lankėsi ir Lietuvos krepšinio krikštatėvis

Nekasdienių svečių miestas sulaukė ir 1938-ųjų birželį – laikraštis vakarai pranešė, kad 15 d. iš Amerikos į Klaipėdą atvyko „Lietuvoje gerai žinomas Amerikos lietuvis sportininkas Lubinas“.

„Lubiną žinome iš 1936 m., kai jis, kaip amerikiečių krepšinio komandos kapitonas, dalyvavo su savo komanda Berlyno olimpiadoje, kur laimėjo pasaulinio krepšinio meisterio titulą. Lubinas yra gimęs Amerikoje, jo tėvas Amerikoje turi rūbų siuvyklą. Gyvena Kalifornijoje, Los Angeles mieste. Tame mieste Lubinas baigė universitetą, kur studijavo teisės mokslus. Be to, jis yra baigęs kūno kultūros mokslus ir turi diplomus. Nors baigė teisių mokslus, bet nesivertė advokatūra arba kitokia jurisprudencijos praktika, bet tarnavo Holyvude, kino studijose, kur buvo operatorių asistentas. Būdamas, universiteto pradėjo dalyvauti studentų sporto klubuose. Greitu laiku pasižymėjo kaip puikus sportininkas ir ėmė dalyvauti įvairiose Amerikos klubų rungtynėse, labiausiai pamėgo, krepšinį. <…> Iškovojo Amerikos krepšinio meisterio titulą“, – apie Lietuvos krepšinio krikštatėviu vadinamą Praną Lubiną rašė laikraštis.

Anot jo, P. Lubinas (vle.lt nuotr.) iš mažens nemokėjo lietuviškai, tačiau „visą laiką jautėsi esąs lietuvis ir tą visiems pareikšdavo – kuomet Berlyno olimpiadoje jo komanda išėjo laimėtoja, jis taip pat visiems pareiškė esąs lietuvis ir po olimpiados atvyko su savo tėvu ir žmoną į Lietuvą“.

1938-aisiais sportininkas, pasak laikraščio, jau buvo pramokęs lietuviškai ir galėjo visai laisvai susikalbėti. Kartu su juo tada į Klaipėdą atvyko ir žmona, taip pat gimusi Amerikoje iš Vokietijos išeivių šeimoje.

„Tačiau ponia Lubinienė — Mary Agnes Wahlmeier nemoka nė žodžio vokiškai, kai lietuviškai jau vieną kitą sakinį gali pasakyti. Jai taip pat Lietuva labai patinkanti ir kai išlipę iš laivo Lubinai ėjo Klaipėdos gatvėmis, ponia Lubinienė negalėjo atsidžiaugti tylumu, ramumu. Pasitikti Lubinų į laivą buvo nuvykę spaudos ir KSS klubo atstovai. Susipažinus ir pradėjus pasikalbėjimą, p. Lubinlenė pirmiausia pasakė lietuviškai: – Aš noriu valgyti. Kur Pienocentras? Ten yra grietinėlės. Padėję daiktus miestelyje, pirmiausiai,skubėjo į Pienocentro užkandinę, nes Amerikoje būdama yisą laiką prisiminusi rūgusį pieną su bulvėmis ir juodą, lietuvišką duoną. Pasistiprinę Pienocentre, svečiai nuėjo pažiūrėti jomarko ir aplankė „Aušros” cirką, kuris labai patiko. 18 val. greitąja automatrisa Lubinai išvyko į Kauną. Sužinoję, kad Klaipėdoje šį šeštadienį ir sekmadienį įvyks tarptautinė regata, pažadėjo atvažiuoti“, – rašė „Vakarai“.

1939 m. Europos čempionate, vykusiame Kaune, P. Lubinas atstovavo Lietuvos krepšinio rinktinę kaip žaidžiantysis treneris. Šiame čempionate Lietuva iškovojo pirmą vietą, P. Lubino metimų dėka paskutinėmis finalo minutėmis palaužusi Latvijos rinktinę.

Vėliau krepšininkas grįžo į JAV, dirbo kino studijoje filmavimo grupės scenos darbininku, taip pat iki 54-erių metų žaidė Mėgėjiško sporto sąjungos (AAU) varžybose, buvo ne kartą išrinktas į „Visų žvaigždžių“ komandą.

Krepšinio šlovės muziejaus (Helms Hall of Fame) valdyba pripažino P. Lubiną geriausiu Pietų Kalifornijos krepšininku mėgėju nuo 1900 iki 1950 m.

1910-aisiais gimęs P. Lubinas sulaukė 89-erių. 1989 m. paskutinį kartą buvo atvykęs į Lietuvą.

Nelemtas vizitas

Praėjus porai savaičių po Lubinų apsilankymo Klaipėdos uoste irgi buvo svečių, tačiau jų vizitas pasibaigė tragiškai.

Laikraštis „Vakarai“ rašė, kad birželio 28-osios vakarą atplaukus keleiviniam laivybos linijos „Seedienst Ostpreußen“ laivui „Hansestadt Danzig”, plukdžiusiam 116 keleivių, kelių tūkstančių minia susitelkė pačiame uoste keleivinėje krantinėje, pertvertoje gana aukšta tvora, „kad publika negalėtų grūstis visai prie kranto ir tokiu būdu trukdyti uosto pareigūnams eiti savo pareigas“.

„Hansestadt Danzig” Klaipėdos uoste. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

„Laivas uoste stovėjo apie pusvalandį, ir paėmęs 40 keleivių, išplaukė į Helsinkį. Laivui rengiantis išplaukti 19.25 val. minia pradėjo laužyti tvorą, atlaužė vartus ir ėmė veržtis pirmyn. Tada ir netoliese stovėjusio ledlaužio „Perkūnas” buvo paleisti į minią vandens švirkštai. Minia, gavusi vandens, pasitraukė šiek tiek atgal, bet skirstytis nenorėjo, nors laivas „Hansestadt Danzig” ir išplaukė. „Perkūnui” paleidus švirkštus iš minios į jį, o taip pat ir į šalia stovinčio „Lietūkio” sandėlio langus pasipylė akmenų kruša. Krašto policijai, kurios buvo pėsčių ir raitųjų, pradėjus minią skirstyti, tarp policijos ir minios įvyko susirėmimas, per kurį policija pavartojo šaunamus ginklus, ir kelis asmenis sužeidė. Iš jų tris sunkiai. Vienas iš sužeistųjų išvežtas į Raudonojo Kryžiaus ligoninę mirė. Taip pat keliolika asmenų yra lengviau sužeisti akmenimis. Minioje buvo dauguma jaunuomenės ir net vaikų, buvo ir darbininkų būreliai“, – rašė „Vakarai“.

Garlaivis „Perkūnas“ bandomas Lindenau laivų statykloje – išbandoma laivo gaisrų gesinimo įranga. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Dėstyta ir versija, kad jaunuoliams laužiant tvorą ir minioje pasigirdus nacionalsocialistiniams šūkiams bei dainoms, iš uosto darbininkų pusės pasigirdo protestai ir grūmojimai. Tada iš minios į darbininkų pusę buvo paleisti akmenys, o darbininkai atsakę tuo pat.

„Krašto policija, norėdama išsklaidyti minią ir padaryti galą tarpusavėms muštynėms, paleido, keletą įspėjimo šūvių. Tie šūviai pradžioje turėjo reikiamo efekto ir minia buvo pradėjusi skirstytis, bet vėliau ji pradėjo spiestis atgal ir ėmė svaidyti akmenimis pačius krašto policininkus. Krašto policija paleido šūvių ugnį ir sužeidė keletą asmenų, sužeistųjų tarpe pasitaikė daugiausia nekalti, bet smalsesni žiūrovai. Apie pusę dešimtos valandos krašto policijai pavyko išsklaidyti minią, bet dar iki vidurnakčio traukė pavieni būriai per miestą dainuodami nacionalsocialistinės dainas, šūkaudami ir užkabinėdami praeivius. Buvo išdaužyti langai žydų sinagogai Kepėjų gatvėje. Mėginta pulti saugumo policija ir išdaužyti langai vienam, pravažiuojančiam pašto automobiliui Liepojaus gatvėje“, – rašė „Vakarai“.

Paaiškėjo, kad nuo kulkos žuvo 16 metų Petras Kontautas, Žemės banko pasiuntinys. Sunkiai šūvių buvo sužaloti Juozas Paška ir Juozas Juršėnas.

Nuotraukos iš „Vakarų”

„Aš tarnauju Uosto Valdyboje. Kilus triukšmui, atėjau pažiūrėti kas dedasi. Vaikščiojau šaligatviu, vedančiu iš Malkų gatvės į uosto keleivių stotį. Minia buvo nusistūmusi link Lietuvos Banko sandėlių. Šaligatviu vaikščiojo vienas kitas žiūrovas. Aš buvau vienas. Beeinant išgirdau, vokiškai šaukiančią pagalbos vieną seną moterį. Ji rankomis buvo susiėmusi krūtinę ir šaukė: „Herz, Herz”. Matyt, senutę išgąsdino šūviai, riksmas ir muštynės ir ji pasijuto blogai. Aš priėjau prie moters ir norėjau padėti. Tuo tarpu matyt paleido į mane kas šūvį. Aš sugriuvau. Tada prie manęs pradėjo rinktis daugiau žmonių. Atėjo vienas policininkas. Jis pažiūrėjo į mane ir pasakė: „Tas yra iš Uosto V-bos. Kam jis laistė vandeniu”. Tą pasakęs policininkas nuėjo. Aš toliau gulėjau susmukęs patvory. Aš dirbu Uosto Valdybos raštinėje ir nieko bendro neturiu su tais, kurie laistė vandeniu. Kodėl į mane šovė,- negailu suprasti“, – „Vakarų“ žurnalistui pasakojo Raudonojo Kryžiaus ligoninėje gulėjęs 40-metis J. Juršėnas, kuriam buvo peršautas kairioji krūtinės pusė.

Po riaušių įvyko lietuviškų organizacijų ir visuomenės atstovų pasitarimas, kuriame buvo sudarytas komitetas rūpintis P. Kontauto laidotuvėmis. Komitetui pirmininkavo Erdmonas Simonaitis. Buvo nutarta, kad laidotuvės vyks liepos 2-ąją.

Velionio brolis Feliksas Kontautas 2007 m. Čikagoje leidžiamame laikraštyje „Draugas“ dalinosi prisiminimais apie šį skaudų įvykį.

Felikso Kontauto archyvo nuotrauka, skelbta „Drauge”.

„Mano brolis buvo santarietis. <…> Santaros centro vadovybė atspausdino ir išleido 1 000 Petro Kontauto atvirukų. Bet laidotuvių eisenai dar nepasijudinus, visi atvirukai buvo jau išpirkti. Išleidžiama nauja atvirukų laida. Pelnas buvo dedamas į ypatingą fondą, iš kurio vėliau buvo norima žuvimo vietoje pastatyti paminklą, kuris visoms kartoms liudytų šio įvykio tragiškumą ir reikšmę mums, Klaipėdos gyventojams. Laidotuvėse užregistravo 80 vainikų. Galutinis skaičius buvo 120. Laidotuvių eisenoje numatoma, kad dalyvaus organizuotai visos Klaipėdos įmonės“, – rašė F. Kontautas, ėjęs 13 metus, kai žuvo jo brolis.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius dr. Vasilijus Safronovas sako, jog „Seedienst Ostpreussen” laivai iš Vokietijos į Klaipėdą buvo suorganizuota ideologiniu pagrindu.

„Hansestadt Danzig” Klaipėdos uoste. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

„Ši laivų linija turėjo aplenkti vadinamąjį gėdingą Lenkijos koridorių, o Klaipėda buvo viena stotelių Baltijos jūroje. Kai tie garlaiviai čia prisišvartuodavo, vietos vokišką jaunimą tai veikdavo labai padrąsinančiai. Vietos vokiečiai sekė nuotaikas pačioje Vokietijoje, kadangi ten tuometės Hitlerio vyriausybės nuotaikos tapo vis radikalesnės, tai, natūralu, jas perėmė ir provokiškai nusiteikę klaipėdiečiai. O kadangi tuo metu mieste buvo ir tautiškai angažuotų lietuvių, nuolat vykdavo įvairių susidūrimų”, – sakė V. Safronovas.

Kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas knygoje „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos istorija“ rašo, kad incidentas, tik ne toks kruvinas buvo fiksuotas ir 1938 m. birželio 21 dieną, kai nuo atplaukusio keleivinio laivo „Preussen” kapitono tiltelio išsirikiavę 20 uniformuotų Vokietijos smogikų sveikino susirinkusius nacistiniais šūkiais. Per tada kilusias riaušes buvo sužeista 15 žmonių, suimta apie 50.

„Pravedus kvotą ir nustačius kaltininkus, Klaipėdos krašto komendantas nubaudė 9 kaltininkus, kėlusius riaušes „Preussen” atvykimo proga Klaipėdos uoste. Riaušininkai: R. Wiechert ir V. Flach – 1 metams: B. Beyer. V. Behr ir H. Januschies – 6 mėn.; P. Pressler ir E. Meckelburg – 3 mėn., -visi į darbo stovyklą. H. Laudszim ir A. May — 3 mėn. kalėjimo. 6 asmens bus perduoti Kariuomenės Teismui”, – liepos pradžioje informavo „Darbininkų balsas”.

Liepos 2-ąją „Vakarai” paskelbė Eltos pranešimą, kad „Seedienst Ostpreußen“  bendrovė, matydama, prie kokių nepageidaujamų ir nenumatytų įvykių privedė jos laivų: „Tannenberg”, „Preussen” ir „Hansestadt Danzig” lankymasis Klaipėdos uoste, nutarė nutraukti savo laivų susisiekimą su Klaipėda”.

Laikraštis šį papildė, informacija, kad „laivas „Hansestadt Danzig” šįryt į Klaipėdoj uostą atplaukė paskutinį, kartą įr punktualiai 5.30 val. išplaukė į Pillau”.

„Šeštadieni, liepos 2 d. Klaipėdos kapinėse buvo palaidotą birželio 28 d. įvykių kruvina auka a. a. Petras Kentauras, į paskutinę poilsio vieta velionięs palydėti susirinko virš 10000 minia, kurios gera pusė buvo organizuota-drausmingoje ir tvarkingoje eisenoje, o-kita pusė įvairiomis gatvėmis suplūdo į kapines ir jas pilnas pripildė. <…> Vien tik vainikai išsitęsė nuo Raud. Kr. ligoninės iki netoli Liepojaus gatvės. Jų buvo tiek daug ir tokių įvairių, kad tikrai Klaipėda nėra tokios jų gausybės mačiusi. <..> Eisena žygiavo iš ligoninės Altenbetgo gatve, Liepojaus gatve iki Prezidento Antano Smetonos Alėjos ir Alėja iki kapinių. Eisena truko apie 2 val. Priešakinė eisenos dalis jau buvo pasiekusi, kapines, kai užpakalinė dar tebebuvo ties Raud. Kryžiaus ligonine, todėl vainikams ir ėjusiems arti karsto teko ilgai laukti, kol visa minia susirinko ir sustojo iš anksto paskirtose vietose”, – rašė „Vakarai”.

Nuotraukos iš „Vakarų”

Anot laikraščio, laidotuvės praėjo „tvarkingiausiai, drausmingiausiai ir pavyzdingiausiai”.

„Per visas laidotuves nei gatvėse, nei kapinėse nesimatė nė vieno krašto policininko. Visą tvarką palaikė pati visuomenė”, – rašė „Vakarai”.

Praėjus dešimčiai dienų po kruvinų įvykių savo versiją „Vakaruose” išdėstė ir Klaipėdos krašto direktorija: „Uosto rajone, ypatingai, aikštėje prie keleivinės krantinės, susirinkę tūkstančiai žmonių. <..> Išplaukusiame laive buvo visiškai ramu,, nes iš ten nebuvo daroma jokių demonstracijų nei prišaukimais, nei ženklais. Taip pat susirinkusioji minia iš pradžių laikėsi ramiai. Trumpai prieš laivui išplaukiant maždaug 50 asmenų prasiveržė pro tvoroje esančius vartus į keleivinę krantinę. Šieasmens bet tenbuvusios Pasienio Policijos buvo pro vartus atvaryti atgal. Ledlaužio „Perkūnas” gaisrininkai, kurie tuo pat laiku švirkštais buvo pradėję lieti vandenį nesustojo lieję ir po asmenų sugrąžinimo pro vartus ir dabar vandens švirkštus atkreipė į minią, stovinčią tarp tvoros bei Malkų gatvės. Dėl to minioje kilo neramumas.Keletas jaunų vyrukų perlipo per tvorą ir atidarė antrus vartus, tačiau pro šituos niekas nesiveržė. Buvo mėtoma šen ir ten akmenimis ir būtent iš Lietūkio sandėlio, iš minios bei iš uosto Direkcijos sodo. Laivui išplaukus mėtymas akmenimis virto akmenų kruša, šita pasipylė ypatingai stipriai iš Lietūkio sandėlio pusės resp. iš paties sandėlio. Minia tada bėgo iš uosto rajono į Malkų gatvę, palydėta akmenų kruša. Daugelis asmenų buvo akmenimis sužeisti, taip pat ir keli tarnybos pareigas einą policijos valdininkai buvo sužeisti. Iš minios, kuri pasitraukė Karlio tilto ir Grandinių gatvės linkme, pareigas einantiems Krašto Policijos valdininkams įsikišus, atsiskyrė keli lietuviškai kalbančių vyrų būriai, kurie, tolimesniais asmenimis, ateinančiais iš uosto stovinčių vagonų, padidėjo iki maždaug 50 vyrų. Keli šių asmenų buvo įsigėrę. Šie būriai, kurie į atsitraukiančią minią buvo svaidę akmenimis, pradėjo naujai, bombarduoti akmenimis Malkų gatvę ir įsiveržė į šią gatvę. Pareigas einančių policijos valdininkų įsakymai, sustabdyti smurto veiksmus, nebuvo pabojami. Visai priešingai, jie į policijos valdininkus taip pat svaidė akmenimis, o tai ne be plano, bet ir visai planingai. Keli asmens buvo apsiginklavę gelžgaliais ir kitais mušimui  tinkamais daiktais. Iš uosto rajono pasigirdo ir šūvių. Akmenimis buvo pataikyta į tolimesnius policijos valdininkus ir šitie sužeisti. <…> Lietuviškai kalbančių vyrų būrys iš 2 policijos valdininkų rankų išplėšė suimtą riaušių vadą. Šio būrio du vyru vienam policijos valdininkui grasino atkištais revolveriais ir reikalavo, kad jis keltų aukštyn rankas. Mėgintas policijos valdininkų nuginklavimas nepasiseko atėjus daugiau valdininkų. Kitas mėginimas iš policijos valdininkų rankų išplėšti kitą suimtąjį nepavyko. Vienas policijos valdininkas, bet prie to buvo sunkiai sužeistas. Nežiūrint šių smurto veiksmų policijos valdininkai laikėsi ramiai ir šaunamus ginklus užpuolikams atremti dar nepavartojo. Pasisekė užpuolikus atbrauti į uosto rajoną. Deja uosto rajone kompetentingoji Uosto Policija užpuolikus neišsklaidė. Po šių būrių atbrovimo į uosto rajoną, maždaug ties Rožių gatve iš uosto rajone stovinčių vagonų vėl buvo daromas naujas antpuolis ant policijos valdininkų Malkų gatvėje. Iš užpuolikų pusės buvo paleista ir šūvių, tarp kitko ir iš vienų namų vakarinėje Malkų gatvės pusėje. <…> Geležinkelių vagonų artybėje policijos valdininkai pateko į keblią padėtį, nes iš .vagonų pasirodė daugiau asmenų, kurie svaidė akmenimis ir į valdininkus šaudė. Policijos valdininkai didžiausią revolverių amunicijos dalį, paleisdami perspėjimo šūvius, jau buvo suvartoję. Tame tarpe buvo daugiau valdininkų akmenimis sužeisti ir policijos valdininkai turėjo atsitraukti ir ieškoti uždingsnio. Jau ligšioliniuose užpuolimuose užpuolikai pavartojo kiršinanšių ir grasinančių šūkių prieš policijos valdininkus, kaip tai „Vyrai pirmyn”, „Mes lietuviai, tie vokiečiai — hitlerininkai”, „Jūs vokiečiai – šunes, eikite į Vokietiją”, „Čia mūsų kraštas”, „Mes jums galvą nusuksim”, „Užmušim visus”, „Jūs hitlerininkai ilgai čia nebūsit”, „Vokiečiai — šunes, rupūžės”. <…> Iš policijos sargybinės buvo atgabenti šautuvai. Tame tarpe pavieniai puolimai buvo suformavę  bendram puolimui iš aikštės, esančios prie keleivinės krantinės. Šis puolimas buvo sutiktas šautuvais. Kada į paleistus perspėjimo šūvius nebuvo reaguota, policijos valdininkai šovė į užpuolikus. Tiktai kada keli asmens parkrito ant žemės, užpuolikai tolimesnių antpuolių nebedarė. <…> Ypatingai neatitinka tikrenybę kai kurių laikraščių išplatinta žinia, kad buvo išdaužyti žydų sinagogos langai”, – rašė direktorija.

Kartu ji informavo, kad buvo suimti „apsiginklavę akmenimis ar kitais duriamais ar kertamais daiktais” riaušėse dalyvavę  stalius Moise Golmann, uosto darbininkai Pranas Grygas, Balys Šonas ir Pranciškus Žioba bei jūrininkas Povilas Bernotas.

Direktorijos duomenimis, iš viso buvo sužeista 13 asmenų, kurie buvo nuvežti į ligonines. Taip pat buvo sužeista 13 policininkų, iš kurių penki sunkiai.

Kitos dienos numeryje „Vakarai” jau paskelbė Eltos pranešimą, kuriame dėstoma, kad „faktas, jog neramumai kaip tik prasidėjo nuo to, kad kažkieno sukiršintas vokiečių jaunimas Klaipėdoje birželio 4, 21 ir 28 dienomis, pakartotinai susiburdamas į gausius būrius, darė prieš Lietuvos valstybę ir prieš lietuvius demonstracijas, direktorijos pranešime visiškai nutylimas, o kalbama ten tik apie tų demonstracijų pasekmes, ir tai tik tiek, kiek jos liečia autonominės policijos veiklą, nukreiptą prieš lietuvius”.

„Iš pranešimo net nematyti, kad buvo sunkiai sužeistų šaunamais ginklais ir kad vienas iš tų sužeistų tą pačią dieną mirė. Ar ir ką autonominė policija darė, kad birželio 28 dieną minėtasis vokiečių jaunimas vėl uoste nesusiburtų, o susibūręs užtvarų nelaužtų ir į uosto atitvertą vietą jėga nesibrautų, irgi iš kalbamojo pranešimo nematyti. Direktorijos pranešimas kruopščiai surašė šūkius, kurie, pasak jo, buvo šaukiami iš lietuvių pusės, ir apibūdino juos, kaipo kiršinamus ir grąsinamus, bet nė žodžiu nepaminėjo tų šūkių, kuriais buvo kiršinama ir grasinama birželio 4, 21 ir 28 dienomis iš vokiečių jaunimo pusės”, – skelbė „Vakarai”.

Tame pačiame numeryje laikraštis informavo, jog liepos 8-ąją, popiet, trys kriminalines policijos valdininkai perėjo Klaipėdos lietuviškus knygynus ir konfiskavo žuvusio Petro Kontauto atminimui išleistas atvirutes.

„Atvirutėse yra juodais rėmeliais Petro Kontauto atvaizdas ir toks parašas: „A. a. santarietis Petras Kontautas 1938 m. birželio 28 d. vokietininkų sukeltose riaušėse tragiškai žuvęs nuo autonominio policininko paleistos kulkos. Tebūna Tau lengva tėvynės žemelė, dėl kurios Tu žuvai. Per amžius, minės Tave lietuviai.” <…> Pasiteiravus kriminalinėje policijoje konfiskavimo priežastis paaiškino, kad atvirutės konfiskuotos einant 1874 m. gegužės 7 d. Vokietijoje išleistu spaudos įsakymu, pagal kurį yra reikalinga pažymėti atvirutėse, kas yra leidėjas. Dabar kriminalinė policija veda tardymą, kas yra tų atviručių leidėjas”, – rašė laikraštis, anot kurio, iš viso trijuose knygynuose buvo konfiskuotos 165 atvirutės.

Kitą dieną jau pranešta apie naują atviručių laidą, kurioje jau nurodyta, jog jas išleido „Santara”.

„Hansestadt Danzig”, kurio vizitas lėmė tokias kruvinas riaušes, po to kai II pasaulinio karo metais „Seedienst Ostpreußen“ linija buvo uždaryta, tapo minininku ir 1941 m. liepą nuskendo užplaukęs ant minos netoli Švedijos Elando salos.


2020-06-27

Vienas komentaras apie “Klaipėdoje – kruvinos riaušės”

  1. 1. Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj. REGATOS vietoj.

    2. Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”.

    Tiems, kas skaito komentarus tinklaraštyje ir jau žino kur stovi Smiltynėje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
    rekomenduojame nuvykti dar į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį… … …

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt