Didžiojo Klaipėdos pilies bokšto statybų projektą rengiantys bendrovės „Uostamiesčio projektas” architektai miesto valdžios ir įvairių institucijų atstovams antradienį pristatė darbų eigą.

Diskusijos metu išryškėjo, kad didžiausias iššūkis bus siekis maksimaliai parodyti autentiškas bokšto liekanas – to pageidauja ir paveldosaugininkai, ir mokslininkai.

Apsispręsta atsisakyti atviros apžvalgos aikštelės (apatinė vizualizcija), nes norima maksimaliai autentiško vaizdo, o tokia aikštelė atrodytų kaip svetimkūnis. „Uostamiesčio projekto” vizualizacijos

Netrūksta ir biurokratizmo

Klaipėdos miesto tarybos kolegija dar 2018 m. kovą pritarė Savivaldybės administracijos siūlymui etapais atkurti didįjį pilies bokšto tūrį  iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas. Tada svarstymui buvo pateikti ir dar du variantai – palikti esamą padėtį bei atkurti autentišką mūrą, kai sienų storis siektų iki 3 metrų.

Pernai liepą bokšto atkūrimo techninio projekto parengimo konkursą laimėjo UAB „Uostamiesčio projektas”, įsipareigojusi darbus atlikti už 106 900 eurų.

Pasak bendrovės architekto Algirdo Stripinio, rengiant projektą kurį laiką teko šiek stabtelti, nes paaiškėjo, kad bokštas turi būti įregistruotas Registrų centre ir tik tada galima gauti projektavimo sąlygas. Tačiau kol buvo įveiktos šios biurokratinės žabangos, vis tiek buvo ruošiamasi ir atliekami kiti darbai. Buvo atliekami ir papildomi archeologiniai tyrimai.

Ką numato?

Pasak A. Strpinio, kol kas planuojama dėl senųjų pamatų išsaugojimo įrengti gelžbetoninį rostverką ir inkaruoti jį  metaliniais inkarais, apeinant senuosius pamatus. Tačiau gali būti, kad bus suprojektuotas ir kombinuotas variantas su mikropoliais, nes problema yra ne būsimas bokšto svoris, o tai, kad jis būtų kaip burė ir reikėtų užtikrinti, kad dėl vėjo jo judėjimas būtų normų ribose. Kartu taip būtų užtikrintas ir stabilumas dėl galimo sėdimo.

Bokšto apdailai numatoma naudoti specialias, autentiškas plytas, su specialiu rišimu.

Vidinė geležinė konstrukcija projektuojama taip, kad kiekvieno takelio plotis būtų pagal buvusios sienos plotį – nuo 3,5 m ir kylant į viršų siaurėtų.

Kiekvienas bokšto aukštas projektuojamas pagal istorinius duomenis, neužkertant kelio kitų pilies korpusų atstatymui, kad reikalui esant praėjimai būtų tame pačiame lygyje.

„Uostamiesčio projekto” vizualizacija

Viršutiniame, septintame aukšte, būtų įrengta apžvalgos aikštelė su stiklinėmis grindimis, iki jos keltų ir liftas, kiekviename aukšte visi konstrukcijų parametrai būtų tokie, kad čia galėtų lankytis ir neįgalieji.

„Uostamiesčio projekto” vizualizacija

Pasak architekto, buvo kilusi diskusija ar bokštas turi būti šildomas, uždaras, ar ne.

„Šiuo metu norint pastatyti bokštą kaip pastatą dėl priešgaisrinių reikalavimų to padaryti praktiškai neįmanoma. Turėtų būti dvi laiptinės, su ventiliatoriais, negalima lenktų laiptų. Pusę bokšto ploto suvalgytų vien evakuacinės laiptinės, turėtų atsirasti gaisriniai liftai, atsirastų energetiniai reikalavimai, iš bokšto ne kas beliktų, statybų kaina būtų ženkliai didesnė, didesnės eksploatacijos išlaidos. Tai neracionalu. Perdengimai tarp aukštų irgi reikštų perėjimą prie pastato”, – aiškino A. Stripinis.

Pasak jo, bokštas planuojamas 766 kv. m ploto.

Po diskusijos taip pat buvo atsisakyta atviros apžvalgos aikštelės, nes norima maksimaliai autentiško vaizdo, o tokia aikštelė atrodytų kaip svetimkūnis.

Architekto nuomone, išorinės bokšto sienos viduje galėtų būti panaudotos kokioms nors ekspozicijoms, projekcijoms.

Specialistų įžvalgos

Archeologas prof. habil. dr. Vladas Žulkus akcentavo, kad virš žemės piliavietėje praktiškai nėra jokio autentiško paveldo, o bokšto atveju yra galimybė eksponuoti pamatus, buvusias angas, laiptų vietas.

„Rūsio erdvę reikėtų rekonstruoti, kad ji žaistų kaip erdvė, autentas. Jei pirmas aukštas suliejamas su buvusiu pusrūsiu, autento nematysime, tik vieną kitą fragmentėlį. Atrodo, kad autentas dabar reikalingas tiek tiek, kiek leidžia pastatyti naują statintį. Kaip pagrįsime bokšto atstatymą nerodydami autento?”, – kalbėjo akademikas. 

Jam paantrinęs architektas Edmundas Adrijauskas teigė, jog būtina, kad nesusidarytų įvaizdis, jog stovėjo „švarus” bokštas, jis vienintelis ir buvo pilis.

„Reikėtų palikti ženklus, kad kada nors – po dešimt, dvidešimt ar trisdešimt metų bus atstatomi ir kiti korpusai. Reikia formuoti visuomenės nuomonę, kad tikslas – atstatyti pilį”,  – kalbėjo architektas, minėdamas, jog būtų galima atstatyti ir  kontraforsą, kuris vienu laikotarpiu buvo pastatytas, kad sustabdytų bokšto svirimą.

„Uostamiesčio projekto” vizualizacija

Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas siūlė bokšte ekspozicijas įrengti vertikalėje, pavyzdžiui, ant grandinių, kaip jis matė naujajame Talino jūrų muziejuje.

Alogišką mintį turėjęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys sakė besidžiaugiantis, kad architektai „valdo istorinę medžiagą”.

„Didžioji vertybė yra silueto, idėjos atgaivinimas. Jei būtų muziejus, būtų labai svarbu išpumpuoti vandenį ir parodyti bent vieną grindinį (jo yra du sluoksniai – M. V.). Tai būtų fantastika”, – sakė jis.

Vl. Žulkus taip pat minėjo, kad bokšto stogas buvo iš žalių glazūruotų čerpių. Istoriko dr. Vasilijaus Safronovo nuomone, jei bokštas būtų statomas autentiškų išmatavimų, tai ir stogo čerpės tokios turėtų būti.

Edmundas Adrijauskas savo ruožtu pabrėžė, jog svarbu jau rangos darbų metų laikytis principingai ir neleisti rangovui siūlyti piginti sprendinius, kad vietoje iškirtinių plytų mūro nesigautų „plastmasinis bokštelis”.

Pasak KPD Klaipėdos skyriaus vedėjo Almanto Mureikos, šis projektas yra ypatingai svarbus urbanistine reikšme, nes  mieste atsirastų nauja vertikalė.

„Jau dabar reikia konkrečiai įvardinti funkciją, kad neliktų dviprasmybių. Klausimas numeris vienas – autento parodymas. Visur daugiausia diskusijų dėl santykio, kaip nauja padeda eksponuoti vertybes. Jei tik ekspertas sugebėtų pamatyti, tai nebūtų pasiektas tikslas. Bokšto erdvėje galima eksponuoti svarbiausius piliavietės radinius. Tą mes ir sąlygose įrašysime. Valdovų rūmų pamatai eksponuojami, nors jie nebuvo matomi. O žymiausi paveldosaugininkai dabar tai giria. Kaina neatstoja to, ką Lietuva įgijo. Reikia ir dalį skliautų parodyti. Pirmo aukšto ir rūsio santykis – pats svarbiausias. Susitikim siauresniame rate su ekspertais, pasižiūrėkim kaip galima maksimaliai išeksponuoti autentą”, – kalbėjo jis.

Pasak A. Stripinio, projektavimo darbams užbaigti dar reikia apie poros mėnesių.

Preliminariai skaičiuojama, kad tokio bokšto statybos gali atsieti apie 1,5 mln. eurų. Jų tikimasi gauti iš Vyriausybės patvirtintos „Ateities ekonomikos DNR“ programos.

Pasak vyriausiojo Savivaldybės administracijos patarėjo Ričardo Zulco, pastačius bokštą kitas etapas galėtų būti architektūrinis konkursas vakarinės kurtinos atstatymui.

ISTORIJA

Šešiaaukštis pilies bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.

Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.

1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš 5 bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.