P0

Miestas, Svarbu

Didžiausias pilies bokšto statybų iššūkis – kaip atskleisti jo liekanas (20)

Avatar

Martynas Vainorius
2020-09-08


Didžiojo Klaipėdos pilies bokšto statybų projektą rengiantys bendrovės „Uostamiesčio projektas” architektai miesto valdžios ir įvairių institucijų atstovams antradienį pristatė darbų eigą.

Diskusijos metu išryškėjo, kad didžiausias iššūkis bus siekis maksimaliai parodyti autentiškas bokšto liekanas – to pageidauja ir paveldosaugininkai, ir mokslininkai.

Apsispręsta atsisakyti atviros apžvalgos aikštelės (apatinė vizualizcija), nes norima maksimaliai autentiško vaizdo, o tokia aikštelė atrodytų kaip svetimkūnis. „Uostamiesčio projekto” vizualizacijos

 

 

Netrūksta ir biurokratizmo

Klaipėdos miesto tarybos kolegija dar 2018 m. kovą pritarė Savivaldybės administracijos siūlymui etapais atkurti didįjį pilies bokšto tūrį  iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas. Tada svarstymui buvo pateikti ir dar du variantai – palikti esamą padėtį bei atkurti autentišką mūrą, kai sienų storis siektų iki 3 metrų.

Pernai liepą bokšto atkūrimo techninio projekto parengimo konkursą laimėjo UAB „Uostamiesčio projektas”, įsipareigojusi darbus atlikti už 106 900 eurų.

Pasak bendrovės architekto Algirdo Stripinio, rengiant projektą kurį laiką teko šiek stabtelti, nes paaiškėjo, kad bokštas turi būti įregistruotas Registrų centre ir tik tada galima gauti projektavimo sąlygas. Tačiau kol buvo įveiktos šios biurokratinės žabangos, vis tiek buvo ruošiamasi ir atliekami kiti darbai. Buvo atliekami ir papildomi archeologiniai tyrimai.

Ką numato?

Pasak A. Strpinio, kol kas planuojama dėl senųjų pamatų išsaugojimo įrengti gelžbetoninį rostverką ir inkaruoti jį  metaliniais inkarais, apeinant senuosius pamatus. Tačiau gali būti, kad bus suprojektuotas ir kombinuotas variantas su mikropoliais, nes problema yra ne būsimas bokšto svoris, o tai, kad jis būtų kaip burė ir reikėtų užtikrinti, kad dėl vėjo jo judėjimas būtų normų ribose. Kartu taip būtų užtikrintas ir stabilumas dėl galimo sėdimo.

Bokšto apdailai numatoma naudoti specialias, autentiškas plytas, su specialiu rišimu.

Vidinė geležinė konstrukcija projektuojama taip, kad kiekvieno takelio plotis būtų pagal buvusios sienos plotį – nuo 3,5 m ir kylant į viršų siaurėtų.

Kiekvienas bokšto aukštas projektuojamas pagal istorinius duomenis, neužkertant kelio kitų pilies korpusų atstatymui, kad reikalui esant praėjimai būtų tame pačiame lygyje.

„Uostamiesčio projekto” vizualizacija

Viršutiniame, septintame aukšte, būtų įrengta apžvalgos aikštelė su stiklinėmis grindimis, iki jos keltų ir liftas, kiekviename aukšte visi konstrukcijų parametrai būtų tokie, kad čia galėtų lankytis ir neįgalieji.

„Uostamiesčio projekto” vizualizacija

Pasak architekto, buvo kilusi diskusija ar bokštas turi būti šildomas, uždaras, ar ne.

„Šiuo metu norint pastatyti bokštą kaip pastatą dėl priešgaisrinių reikalavimų to padaryti praktiškai neįmanoma. Turėtų būti dvi laiptinės, su ventiliatoriais, negalima lenktų laiptų. Pusę bokšto ploto suvalgytų vien evakuacinės laiptinės, turėtų atsirasti gaisriniai liftai, atsirastų energetiniai reikalavimai, iš bokšto ne kas beliktų, statybų kaina būtų ženkliai didesnė, didesnės eksploatacijos išlaidos. Tai neracionalu. Perdengimai tarp aukštų irgi reikštų perėjimą prie pastato”, – aiškino A. Stripinis.

Pasak jo, bokštas planuojamas 766 kv. m ploto.

Po diskusijos taip pat buvo atsisakyta atviros apžvalgos aitelės, nes norima maksimaliai autentiško vaizdo, o tokia aikštelė atrodytų kaip svetimkūnis.

Architekto nuomone, išorinės bokšto sienos viduje galėtų būti panaudotos kokioms nors ekspozicijoms, projekcijoms.

Specialistų įžvalgos

Archeologas prof. habil. dr. Vladas Žulkus akcentavo, kad virš žemės piliavietėje praktiškai nėra jokio autentiško paveldo, o bokšto atveju yra galimybė eksponuoti pamatus, buvusias angas, laiptų vietas.

„Rūsio erdvę reikėtų rekonstruoti, kad ji žaistų kaip erdvė, autentas. Jei pirmas aukštas suliejamas su buvusiu pusrūsiu, autento nematysime, tik vieną kitą fragmentėlį. Atrodo, kad autentas dabar reikalingas tiek tiek, kiek leidžia pastatyti naują statintį. Kaip pagrįsime bokšto atstatymą nerodydami autento?”, – kalbėjo akademikas. 

Jam paantrinęs architektas Edmundas Adrijauskas teigė, jog būtina, kad nesusidarytų įvaizdis, jog stovėjo „švarus” bokštas, jis vienintelis ir buvo pilis.

„Reikėtų palikti ženklus, kad kada nors – po dešimt, dvidešimt ar trisdešimt metų bus atstatomi ir kiti korpusai. Reikia formuoti visuomenės nuomonę, kad tikslas – atstatyti pilį”,  – kalbėjo architektas, minėdamas, jog būtų galima atstatyti ir  kontraforsą, kuris vienu laikotarpiu buvo pastatytas, kad sustabdytų bokšto svirimą.

„Uostamiesčio projekto” vizualizacija

Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas siūlė bokšte ekspozicijas įrengti vertikalėje, pavyzdžiui, ant grandinių, kaip jis matė naujajame Talino jūrų muziejuje.

Alogišką mintį turėjęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys sakė besidžiaugiantis, kad architektai „valdo istorinę medžiagą”.

„Didžioji vertybė yra silueto, idėjos atgaivinimas. Jei būtų muziejus, būtų labai svarbu išpumpuoti vandenį ir parodyti bent vieną grindinį (jo yra du sluoksniai – M. V.). Tai būtų fantastika”, – sakė jis.

Vl. Žulkus taip pat minėjo, kad bokšto stogas buvo iš žalių glazūruotų čerpių. Istoriko dr. Vasilijaus Safronovo nuomone, jei bokštas būtų statomas autentiškų išmatavimų, tai ir stogo čerpės tokios turėtų būti.

Edmundas Adrijauskas savo ruožtu pabrėžė, jog svarbu jau rangos darbų metų laikytis principingai ir neleisti rangovui siūlyti piginti sprendinius, kad vietoje iškirtinių plytų mūro nesigautų „plastmasinis bokštelis”.

Pasak KPD Klaipėdos skyriaus vedėjo Almanto Mureikos, šis projektas yra ypatingai svarbus urbanistine reikšme, nes  mieste atsirastų nauja vertikalė.

„Jau dabar reikia konkrečiai įvardinti funkciją, kad neliktų dviprasmybių. Klausimas numeris vienas – autento parodymas. Visur daugiausia diskusijų dėl santykio, kaip nauja padeda eksponuoti vertybes. Jei tik ekspertas sugebėtų pamatyti, tai nebūtų pasiektas tikslas. Bokšto erdvėje galima eksponuoti svarbiausius piliavietės radinius. Tą mes ir sąlygose įrašysime. Valdovų rūmų pamatai eksponuojami, nors jie nebuvo matomi. O žymiausi paveldosaugininkai dabar tai giria. Kaina neatstoja to, ką Lietuva įgijo. Reikia ir dalį skliautų parodyti. Pirmo aukšto ir rūsio santykis – pats svarbiausias. Susitikim siauresniame rate su ekspertais, pasižiūrėkim kaip galima maksimaliai išeksponuoti autentą”, – kalbėjo jis.

Pasak A. Stripinio, projektavimo darbams užbaigti dar reikia apie poros mėnesių.

Preliminariai skaičiuojama, kad tokio bokšto statybos gali atsieti apie 1,5 mln. eurų. Jų tikimasi gauti iš Vyriausybės patvirtintos „Ateities ekonomikos DNR“ programos.

Pasak vyriausiojo Savivaldybės administracijos patarėjo Ričardo Zulco, pastačius bokštą kitas etapas galėtų būti architektūrinis konkursas vakarinės kurtinos atstatymui.

ISTORIJA

Šešiaaukštis pilies bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.

Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.

1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš 5 bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.


2020-09-08

20 komentarai “Didžiausias pilies bokšto statybų iššūkis – kaip atskleisti jo liekanas”

  1. GREICIAU PRADĖKIME, KOL EUROPA PINIGUS NEUŽRIŠO. VIETOJ JAPONIŠKŲ VYŠNIŲ PILĮ GERIAU ATSTATINEKIME. DABAR.

  2. Visuomenės nuomonė….. autentas…
    Net purto, kas tas yr? Kas mus valdo?… 30 m. Idiotizmas.

  3. šeimos biznis kažkoks ta pilis tapo. Tėvas projektavo, po to žmona pašiūres rentė “archeologijas saugojo” dabar jau sūnus emėsi bokštus lipyti. Kažkokia istorikų ir Genio šaikos amžina aukso kasykla o ką su ta pilimi darysime niekas nežino. Varnų restoranai Zulcui nepaėjo tai vėl kliedi apie kažkokias senamiesčio panoramų apžiūrėjimus , srautų generavimus ir super ekspozicijas Grubliausko rinkiminiuose muliažuose. Specialistai, atsibuskite niekas senai nebetiki tomis jūsų įžvalgų pasakom tiesiog talentai iš gerą įdėją į plastikinę butaforiją paversti

  4. Tai gal pirma tikrą paveldą susitvarkom, konservuojam, restauruojam, o jau po to dar vienus “valdovų rūmus” statomės.

  5. nesamons taušk tai niek nauja-ekskursants tarp visu pridegusiu miesta pruojektu, bet kad Andrijauskis ir Žulks nesamons pradeja pliaukšt tai jau musiau Grubliauskiui visai riesta. Gelbėj una ir savi, va kap uorganizuota. Septyn aukštų Bokšta rek statyt, kad akmens po žeme išsaugot. Aką mes durnelia nieka nesuprasim tai rek truput jungtis patrupint. A gal ir tie nukvaka, amžels. Arkytektai istuorika – subinlaiže jus valdžiuos ekit prie vietos ir laižyket o ne apien buokštus tauzikit

  6. Ateities ekonomikos DNR pinigai turi būti skiriami kurti inovacijas, o ne pravalgyti ar panašius į architektus sočiai maitinti.

  7. Ar nusifotkinot pasto bokstus …jau svyra, reiks kontraforsus autentiskom plytom muryti. KVADININKAI jau nebesaugo? ISSAUGOT esamus nesugebat TAI MATAI PASTATYS BOKSTA ateinanciom kartom. Kaip ten Sv Raste apie bokstu statyba raso? AR PASIDALINSITE kol boksta pastatysite?

  8. visa kita Klaipėdoje jau sutvarkyta, pastatyta, žmonės džiaugiasi naujomis gatvėmis, šaligatviais, dviračių takais, žaidimų aikštelėmis, parkais, kiemuose nereikia žolynų užstatinėti automobiliais, vaikų darželių netrūksta… laikas statyti pilis…

    • Pritariu. Debesų paišytojams miestas sutvarkytas. Gatvės blizga, kamščių netasta, senamiestis nebyra, jo herbas grąžintas į vietą…

  9. Visapusiškas palaikymas bokšto atkūrimui. Niurzgliai, bambantys, viskuo nepatenkinti, išsivalykite savo kiemus patys.

    • Gal ir naują mokyklą patys pastatyti turime? Jokio palaikymo- tai mūsų mokesčių ir ES pinigų plovimas!

    • Kam ta nauja mokykla jei gyventoju mazeja senas lai tvarko….Uz boksta taip pat mazai Klaipedoij traukos objektu atvaro kruiziniai laivai reikia turistini patraukluma didinti o ne fabrikais tersti Klaipeda. Senamiestis nera didelis ji sutvarkyti ir issaugoti butina nes dabartiniai statiniai dezes niekam patrauklumo ir jaukumo nekuria….

    • Mokyklos nereikia? Kruizinių turistai svarbiau? Ne šiaurinėje miesto dalyje gyvenate ir vaikų neturite! Jie geriausiam mieste gyventi senų mokyklų rūsiuose iškaišioti mokosi! Darželiai – tik tolima svajonė! Bet žinoma, geriau pinigai į kažkada miestiečių plytomis išsinešiotą pilį geriau išsiplauna!

  10. Koks cia ateoties DNR? Lesos bokstui atstatyti, kokia tai pridetine verte sukurs? S.. Projektas… Nieko vertas, tikiuos nieko negaus ir bus ismintingiau panaudoti valstybes pinigai.

    • taigi parašyta, jau 103 tūkstančiai už projektą jau bus sukišti. O kiek dar mums nesako ir kiek jau jų buvo

  11. Vis planuoja amžiaus statybą……. Neduoda ramybės dideli pinigai, kuriuos gavus, bus galima ramiai “įsisavinti”……

  12. Didesnės nesąmones ir sugalvot negalėjo, kažkoks nevykėlių sambūris. Senamiesčio nesutvarko, viskas apleista, jie kažkokius bokštus stato.

  13. V.Žulkau, o kaip ten su tos istorinės medžiagos “valdymu” jei pilis visad ( kai jau buvo atstatyta mūrinė) tai buvo tinkuota? Kodėl dabar jie siūlo iš “gražių plytų”?

  14. JO turi ka parodyti muziejuje ir indomu kaip nereal. Ekpozicija antro karo jei ne elektroniniai maketai tai daugiau nieko, viena germano kita taryb. uniforma ir tos pacios neorginal kaip gidai pasakoja….Patrankos nuo aikstes neivilko nes dvercos per mazos, nu faina…… Padejo kelis sauninkus ir skeveldrikiu…. Telikas kur rodo kuris namas buvo kurio neliko tai is gal 6 vekia tik puse…… O CIA bokste tai jau prides tiek , kad bus labia indomu…. BUTAFORIJU miestas , gal koks amerikonas koki filma susuks apie koki princa, kuris bokste karalaite ilgakase isgelbejo…gal pirsis o jaunikis boksto siena su ziedu lipa…. Paleiskite FANTAZIJAS tai gal kas ir bus ….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Bangų g. 5A (3 aukštas)
Klaipėda, LT-91250
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt