P0

Aplinkosauga, Svarbu

Ar klimato kaitos procesai nušluos Klaipėdą nuo žemės paviršiaus? (6)

Palmira Martinkienė

Palmira Mart
2021-06-10


Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas sutinka, jog klimato kaitos terminą jau galima būtų keisti į klimato krizę ir neatmeta galimybės, kad po kurio laiko dėl šiltnamio efekto Klaipėdai, kaip ir kitoms pajūrio gyvenvietėms, gali kilti realus pavojus atsidurti po vandeniu.

Sparti miestų plėtra pasaulyje sukuria daug ekologinių problemų

„Vien Grenlandijos ledynų ištirpimo užtektų, kad pasaulinis vandenynas pakiltų 7 metrais, Klaipėdos, kaip tokios, matyt, tada neliktų, aš abejoju, ar kas nors statytų 10 metrų ar aukštesnę sieną aplink Klaipėdą”, – galimos pasaulinės klimato kaitos pasekmės pavyzdį pateikė pranešėjas, trečiadienį nuotoliniame Uostamiesčio aplinkosaugos forumo renginyje skaitęs pranešimą „10 žingsnių link darnaus miesto” .

Kad neišsipildytų tokia apokaliptinė pranašystė, pasak R. Lapinsko, jau dabar būtina miestuose taikyti praktinius darnios aplinkos sukūrimo sprendinius, kurių privalu imtis tiek šalies, tiek savivaldybių lygmeniu.

Savivaldybėms – saulės elektrinių plėtra

Savivaldybes jis ragino pradėti pačioms gamintis alternatyvią energiją, nenaudojant iškastinio kuro.

„Miestai gali puikiai spręsti elektros gamybos problemą atsinaujinančiu būdu, t.y. mieste yra puikios galimybės diegti fotovoltines saulės elektrines, miestai turi begales stogų, miestai turi labai didžiulius kiekius sienų, nukreiptų į pietinę pusę”, – konkretų būdą, kaip miestuose panaudoti atsinaujinančią energiją, siūlė pranešėjas.

Jo teigimu, Lietuvoje šis procesas jau yra prasidėjęs, saulės elektrines gaminančių vartotojų skaičius per pastaruosius dvejus metus yra išaugęs 6 kartus ir esą Vyriausybės priemonės populiarinti atsinaujinančią energetiką jau duoda vaisių, „tačiau savivaldos lygmeny dar matome tam tikrą abejingumą”.

„Manyčiau, kad kiekvieno miesto tarybos darbotvarkėj turėtų atsirasti štai šis klausimas, kaip pasigaminti sau pigią, švarią energiją, kad tai darytų ne tik pavieniai žmonės, bet ir įmonės, pastatų valdytojai, taip pat ir esantys savivaldybės žinioje”, – netiesiogiai miesto politikus imtis veiksmų ragino instituto vadovas.

Kartu jis pasidžiaugė, jog didžiuosiuose miestuose, tarp jų – ir Klaipėdoje 70 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos jau yra gaunama iš biokuro.

Jo teigimu, kol kas daugiausiai iškastinio kuro naudoja transportas, kuris labiausiai atsilieka pereidamas prie atsinaujinančių energetikos išteklių.

„Kol kas mes šitoj srity buksuojam, Lietuvoj įregistruota tik 3000 elektromobilių, o iš viso Lietuvoj turim per 1,5 tūkstančių lengvųjų automobilių ir tie tempai, kuriuos demonstruojam [pereinant prie ekologiško transporto], dabar niekam netinka”, – kalbėjo instituto vadovas.

Jo teigimu, miestuose būtina didinti elektros įkrovimo stotelių skaičių, o ateity tokias stoteles žmonės, jiems suteikiant atitinkamą paramą, turėtų patys pasistatyti šalia savo namų.

„Reikia pagirti Klaipėdą, Klaipėdoj pirmieji elektrobusai yra bandomi, džiugu, kad Klaipėdoje gaminamas lietuviškas elektrobusas „Dancer”, tikėtina, po kiek laiko Klaipėda galės demonstruoti madas šitoj srity”, – gražių žodžių uostamiesčiui negailėjo R. Lapinskas, kalbėdamas apie šalyje per lėtai atsinaujinantį viešąjį transportą.

Nebūtina visko asfaltuoti
Vienu iš svarbiausių energijos taupymo būdų pranešėjas įvardijo būtinybę sparčiau šalyje renovuoti daugiabučius

Kartu jis atkreipė dėmesį į netinkamą miestų plėtrą, o šiam reiškiniui pavadinti net įvardino naujadarą „drieka”- tai chaotiškas miestų plėtimasis į plotį.

„Šioj srity pridaryta daug klaidų ir Klaipėdos miestas ir rajonas, ypač rajonas, yra ne išimtis. Šiai dienai Klaipėdos rajone nelikę vietos, kur galima būtų vystyti pramonę ar verslą”, – akcentavo pranešėjas.

Dar vieną miestams aktualią – vandentiekio, nuotekų ir valymo sistemų problemą R. Lapinskas siūlė spręsti, mažiau asfaltuojant miesto erdvių.

„Dėl klimato kaitos mus vis dažniau užklumpa liūtys, stiprėjančios audros ir miestų kanalizacijų, lietaus surinkimo sistemos su tuo jau nebesusidoroja. Klaipėdai, kaip niekam kitam iš Lietuvos miestų, tai ypač aktualu, nes ji šalia savęs turi jūrą. Mes atsimenam tuos keletą atvejų, kaip galingas ciklonas, prieš save stumdamas į cunamį panašią bangą, užtveria jūros vartus, neišleidžia Kuršių marių, Nemuno vandens į jūrą, vandens lygis kyla ir atsimenam, kad senamiestis, Teatro aikštė būdavo semiami”, – kalbėjo R. Lapinskas.

Jo teigimu, vienas iš būdų išvengti panašių situacijų yra toliau plėtoti ir tobulinti lietaus surinkimo sistemas, „bet iš kitos pusės nebūtina visko asfaltuoti”.

„Mes turime pagalvoti apie tai, kad aikštelės, parkingai galėtų būti su laidžiomis lietaus vandeniui dangomis, tam, kad žemė galėtų priimti kažkokį kiekį vandens ir natūraliai jį prafiltruoti. Betonas ir asfaltas nėra vieninteliai būdai, kaip galima įrengti kietąsias dangas mieste”, – teigė lektorius.

Jis ragino miestuose išsaugoti sveikus brandžius medžius ir formuoti naujus želdinius apie juos, o ne juos naikinti. Tai ypač aktualu šylant klimatui, kad vasaromis miestuose būtų kuo daugiau žaliųjų plotų pavėsiui suteikti.

„Tai turėtų tapti visiems suprantama, neginčijama tiesa”, – sakė Žaliosios politikos instituto prezidentas, kartu akcentavęs būtinybę tinkamai rūšiuoti atliekas bei plėtoti žiedinę ekonomiką.

INFORMACIJA

Trečiuoju Uostamiesčio aplinkosaugos forumu, skirtu Klaipėdos aplinkosaugos problemoms aptarti, jo organizatorius – Žaliosios politikos institutas baigė paskaitų ciklą, kurį rengė kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe, naudojant aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Be R. Lapinsko trečiadienio seminare pranešimus aktualiomis temomis dar skaitė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė, ekologas VDU doktorantas Svajūnas Plungė ir architektas Edmundas Benetis.

Pirmajame ir antrajame forumo seminaruose aptartas temas rasite čia ir čia.


    2021-06-10

    6 komentarai “Ar klimato kaitos procesai nušluos Klaipėdą nuo žemės paviršiaus?”

    1. AvatarMemelender (IP: 84.15.177.198)

      Idomu ar tie visi medžių mylėtojai į darbą važiuoja su VT ar su savo taršiais kibirais?

    2. AvatarAnonimas (IP: 78.57.159.205)

      NU VA. KAS GALI INVESTUOTI I ILGALAIKIUS PROJEKTUS KLAIPEDOJE? aTGIMIMO AIKSTES AIKSTELE LABAI LIUKS 🙂 GERIAU REIKTU KLAIPEDIECIAMS KOL TOKIOS KAINOS NT PAIESKOTI VIETOS PANEVEZY KOKIAM AR DAR KUR

    3. AvatarSAVIVALDA NUSTOK VOGTI MEDŽIUS (IP: 213.197.154.2)

      ,,is ragino miestuose išsaugoti sveikus brandžius medžius ir formuoti naujus želdinius apie juos, o ne juos naikinti. Tai ypač aktualu šylant klimatui, kad vasaromis miestuose būtų kuo daugiau žaliųjų plotų pavėsiui suteikti. ‘

      Tyčinė Grubliausko ir Neniškio veikla – NAIKINTI MIESTO MEDŽIUS. DABAR JIE NAIKINS SKULPTŪRŲ PARKO 500 MEDŽIŲ PLANUOJA IŠKIRSTI.
      rUMPIŠKĖS KVARTALAS IŠNAIKINO 500 MEDŽIŲ. dANĖS SKVĖRAS APIE 400 BRANDŽIŲ MEDŽIŲ, jONO KALNELIS , dEBRECENO G, bALTIJOS PR, IR KT. TŪKSTANČIUS MEDŽIŲ IŠVOGĖ IŠ GYVENTOJIŲ SAVIVALDYBĖS …… ,,MERAS ,NENISKIS , JAVAITIENĖ IR KT..TAIUI IŠKIRTO.

    4. Avatarpatikslinsiu (IP: 213.197.154.2)

      ,,Dar vieną miestams aktualią – vandentiekio, nuotekų ir valymo sistemų problemą R. Lapinskas siūlė spręsti, mažiau asfaltuojant miesto erdvių. ”

      Neniškis su Grubliausku asfaltavo 70-80 procentu kiemu (yrač Rumpiškės kvartalas) , tas reiškia savivaldybė tarnautojai veikia priešiškai gamtai, miestui
      Nuolat asfaltuoja žaliosius plotus.
      manau tyčinė veikla kenkti miestui

      • Avatarezys (IP: 86.100.122.112)

        Teisingai, reikia suarti Taikos pr. ir uzsodinti bulvem 😀

    5. Avatarpatikslinsiu (IP: 213.197.154.2)

      savivaldybės (Mero ,Neniškio veikla) dėl masinio medžių kirtimu gali nušloti Klaipėda. Medžiai sugerdavo daug perteklinio vandens. Dabar nėra kam. Iškirsti daugiau nei pusė miesto medžio. Atsodinimo -rezultatas nulinis. Vietoje krūmų atsodina kažkokiu pikžolių.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt