Dalis Klaipėdos politikų, taip ir priklausantys valdančiajai daugumai, dar sausio pradžioje paprašė miesto Tarybos Kontrolės komiteto įsigilinti ir pateikti atsakymus, kas gi yra atsakingas už esminius sprendimus, kuriais remiantis tarp Kretingos ir Senvagės gatvių buvo pradėta statyti mokykla, pabrangusi daugiau nei dvigubai. 

Kontrolės komitetas antradienį šio Kultūros, švietimo ir sporto komiteto prašymo svarstyti net nepradėjo, nes prie nuotolinio posėdžio dėl ryšio problemų negalėjo prisijungti švietimo reikalais besirūpinančio komiteto pirmininkė Laima Juknienė – klausimas atidėtas kitam posėdžiui.   

Kol politikai ir toliau „marinuoja” šį kausimą, „Atvira Klaipėda” savo skaitytojams pateikia, kas ir kokiais argumentais remdamasi nusprendė, kad mokyklą reikia statyti sklype, dėl kurio tinkamumo jau tuomet abejones viešai dėstė kaimyninės bendruomenės. Pristatome ir esminius projekto chronologijos faktus.  

Statybų rangos sutartis buvo pasirašyta dar 2019-ųjų birželį, o iki 2021-ųjų pabaigos buvo atlikta tik apie 40 proc. darbų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Suformavo darbo grupę 

2016 m. balandį Klaipėdos miesto taryba svarstė sprendimo projektą dėl  bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrojo plano. Posėdžio metu buvo nuspręsta iš plano išbraukti punktus, susijusius su Tauralaukio progimnazijos struktūros ir infrastruktūros pokyčiais bei pavesta Savivaldybės administracijai per du mėnesius parengti sprendimų projektų pakeitimus, „suderintus su įvairiomis interesų grupėmis dėl naujos mokyklos šiaurinėje miesto dalyje vietos” bei Klaipėdos Tauralaukio progimnazijos likimo. 

Vykdant šį pavedimą tų metų gegužės 13 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Alinos Velykienės įsakymu buvo sudaryta tuometinės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės vadovaujama darbo grupė.  

Jos nariais buvo paskirti: Raimonda Gružienė, Žemėtvarkos skyriaus vedėja; Elona Jurkevičienė, Projektų skyriaus vedėja; Virginija Kazakauskienė, Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja; Kastytis Macijauskas, Urbanistinės plėtros departamento direktorius; Almantas Mureika, savivaldybės vyriausiasis architektas; Milda Žekonytė, Urbanistikos skyriaus vedėja. 

Darbo grupės veikloje buvo pakviesti dalyvauti Arvydas Cesiulis, miesto Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas ir vicemerė Judita Simonavičiūtė.  

Į darbo grupę per tuometinį miesto Tarybos narį Simoną Gentvilą prašėsi Žolynų gatvės bendruomenės valdyba, bet, anot jos, iš darbo grupės buvo gautas neigiamas atsakymas. 

Siūlymus ir išvadas darbo grupė turėjo pateikti iki 2016 m. birželio 6 d., bet užtruko – jie buvo parengti tų metų liepos pradžioje.  

Savivaldybės administracija, atsakydama į „Atviros Klaipėdos” užklausą, informavo, kad šios darbo grupės protokolų nėra, yra tik išvada.  

Rinkosi iš penkių variantų 

Minėtoje išvadoje rašoma, kad įvertinus mokinių faktinę gyvenamąją vietą, atskirų miesto rajonų numatomą plėtrą ir vaikų skaičiaus augimo tendencijas, didžiausia vaikų koncentracija bus Labrenciškių rajone ir planuojamame Medelyno kvartale. Atsižvelgiant į tai padaryta išvada, kad Tauralaukio gyvenvietėje statyti naują mokyklą netikslinga, o naujos mokyklos statybai turėtų būti parinkta tokia vieta, kad būtų užtikrintas prieinamumas ne tik Tauralaukio, bet ir Labrenciškių, Medelyno bei Luizės rajonuose gyvensiantiems vaikams. 

Darbo grupė analizavo penkias galimas mokyklos statybų vietas: Kretingos gatvėje prie Klaipėdos licėjaus pastato; Kretingos gatvėje prie Žolynų gyvenamojo kvartalo; sklypą Tauralaukio g. 30; teritoriją Eglių gatvėje Tauralaukyje ir Medelyno kvartalą.  

Konstatuota, kad „įvairių techninių procedūrų prasme labiausiai parengtas” sklypas, kuriame nedelsiant galima būtų pradėti mokyklos statybos darbus yra Kretingos gatvėje prie Klaipėdos licėjaus. Tačiau darbo grupė šį variantą atmetė, nes tokiu atveju mokyklų išsidėstymas nebūtų optimalus: šiame rajone veiktų 4 mokyklos ir nebūtų užtikrintas mokymosi prieinamumas kitų rajonų gyventojų vaikams.  

„Tauralaukio gyvenamajame rajone (Tauralaukio g. 30) esančiam žemės sklypui parengtas detalusis planas, sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (NTR), tačiau reikėtų parengti formavimo ir pertvarkymo projektą, atidalinant garažų sklypą, atlikti kadastrinius matavimus ir po atidalinimo patikslinti kadastro duomenis, taip pat atlikti viešojo pirkimo procedūras projekto rengėjui parinkti. Nors naujos mokyklos statyba šioje vietoje (kaip ir žemės sklype Eglių gatvėje) labiausiai atitiktų Tauralaukio bendruomenės lūkesčius, tačiau Darbo grupė nesiūlo šioje vietoje statyti mokyklos, kadangi Tauralaukio rajone nėra ir neprognozuojama tiek vaikų, kad būtų optimaliai užpildyta iki 750 vietų progimnazija, o kitų rajonų gyventojų vaikams šios mokyklos pasiekiamumas būtų apsunkintas”, – rašoma išvadoje.  

Medelyno kvartalo variantas buvo atmestas dėl to, kad naujos mokyklos statyba dėl žemės sklypo neįregistravimo NTR bei dėl miesto bendrojo plano (BP) pakeitimo nusitęstų iki 2018 m. pradžios (naujasis miesto BP buvo patvirtintas tik 2021 m. rugsėjį). 

Medelyno kvartalui, kuris buvo svarstomas kaip galima mokyklos statybų vieta, iki šiol nėra parengtas net infrastruktūros išvystymo techninis projektas. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Darbo grupės požiūriu, naujos mokyklos statybai tikslingiau būtų parinkti žemės sklypą, kuriame mokyklos statybą būtų galima pradėti artimesniais terminais, o jos pasiekiamumas nebūtų probleminis aplinkinių esamų ir besiplečiančių šiaurinės miesto dalies rajonų gyventojams. Šiuo požiūriu priimtinesnis būtų Kretingos g. (prie Žolynų gyvenamojo kvartalo) esantis žemės sklypas, kuriame progimnazijos statybos projektavimo darbus (įregistravus minėtą žemės sklypą NTR) būtų galima pradėti po 2-3 mėn.”, – rašoma išvadoje. 

Joje akcentuota, kad perkėlus Tauralaukio progimnaziją į naujai pastatytą mokyklos pastatą ir pastačius tiltą per Dangę būtų užtikrintas mokyklos prieinamumas ir Tauralaukio bendruomenės gyventojų vaikams. Pati mokykla esą būtų labiau pasiekiama ne tik Žolynų, bet ir Dragūnų, Luizės, Labrenciškių ir būsimo Medelyno rajonų gyventojų vaikams. 

Dėmėta projektavimo istorija 

Tuometinė savivaldybės administracija, kuriai vadovavo Saulius Budinas, (mero pareigas ėjo dabartinė miesto galva Vytautas Grubliauskas), pritarė darbo grupės išvadai ir užsuko tolesnes procedūras.

Mokyklos projektavimo sklypuose Senvagės g. 4 ir 6 konkurse dalyvavo 4 tiekėjai: UAB „A405“; grupė, kurią sudarė UAB „Archko“ ir UAB „Uostamiesčio projektas“; UAB „Viltekta“ ir UAB „Baltic Engineers“. Tiekėjų pasiūlymai įvertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus.  

Laimėjusiu buvo pripažintas UAB „A405“ pasiūlymas ir su ja 2017 m. balandžio 6 d. sudaryta 176 999,98  Eur vertės sutartis. 

Tačiau konkurso metu vienas iš ekspertų nurodė, kad UAB „Viltekta“, UAB „Baltic Engineers“ ir UAB „A405“ pasiūlymai neatitinka detaliojo plano sprendinių, o kitas nurodė, kad visų keturių tiekėjų pasiūlymai neatitinka konkurso sąlygų. Visgi Savivaldybės sudaryta viešojo pirkimo komisija padarė išvadą, kad visų pasiūlymų techninė informacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. 

„Atviros Klaipėdos” duomenimis, kai potencialūs projektuotojai atkreipė dėmesį, kad pagal keliamus reikalavimus sklypuose yra komplikuota sutalpinti nustatytos funkcijos ir ploto pastatus, Viešųjų pirkimų komisijai tuo metu pirmininkavęs Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas buvo atsakęs, kad „nukrypimai nuo detaliojo plano sprendinių, dėl kurių būtų reikalingas detaliojo plano keitimas yra negalimi”, už sklypų ribų esančioje valstybinėje žemėje galima projektuoti tik sporto aikšteles ir bėgimo takus.

Viešųjų pirkimų tarnyba buvo davusi nurodymą nutraukti naujosios mokyklos projektavimo sutartį, tačiau savivaldybė jo nepaisė. Dėl to komisijos nariams – Miesto ūkio departamento direktoriui Liudvikui Dūdai, Finansų ir turto departamento direktorei Aldonai Špučienei, Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriui Ričardui Zulcui bei Socialinio reikalų departamento direktorei Audrai Daujotienei buvo pareikšti įspėjimai. Tokias sankcijas šiems tarnautojams paliko ir teismai.  

Vėliau jau tarp šių projektuotojų, statybininkų ir savivaldybės kilo nesutarimai, kuriems spręsti reikėjo ir papildomų ekspertizių – apie tai „Atvira Klaipėda” rašė dar 2020-ųjų birželį. 

Pasak Savivaldybės administracijos vyriausiojo patarėjo Gintaro Dovidaičio, techninis projektas buvo parengtas su klaidomis ir dėl to teko tikslinti konstrukcijų, vėdinimo sistemos sprendinius. Anot jo, dėl vėdinimo sistemos jau buvo išplėstas rūsys po mokomuoju korpusu. Vėliau buvo nustatyta, kad priėjimas vis tiek bus nepakankamas normaliam aptarnavimui, tada dabar dar labiau plečiamas rūsys. Dėl to tokius sprendinius reikės tikslinti dar kartą. 

Perspėjimų nesiklausė 

Dar 2017-ųjų lapkritį Žolynų gatvės bendruomenės valdyba viešai dėstė savo abejones miesto valdžios sprendimo statyti mokyklą Senvagės gatvės sklypuose.  

„Bendruomenės iniciatyva buvo išanalizuota esama situacija. Atlikti net mažesnio dydžio – 720 ir 560 vietų skaičiaus progimnazijos pastatų su aplinka programos skaičiavimai parodė, kad net 560 vietų mokykla, atitinkanti tokiam statiniui keliamus reikalavimus, bei galiojančio teritorijos detalaus plano sprendinius, šioje teritorijoje, kad ir kaip norėtų tam tikri miesto valdžios atstovai, deja, bet netelpa. Komplikuotos gali būti mokyklos antžeminės korpusų jungties per D kategorijos gatvę, bei transporto organizavimo (įvertinant ir numatomą daugiabučių namų kvartalo statybą Danės upės slėnyje), kokybiškos patalpų insoliacijos (įvertinus sklypų parametrus), bei mokyklos lauko žaidimo aikštelių, automobilių parkavimo aikštelių talpinimo sklype galimybės”, – rašė bendruomenės atstovai.  

Žolynų bendruomenė ir vizualiai bandė įrodinėti, kodėl mokyklos statyboms pasirinkta netinkama vieta

Anot jų, šiuos teiginius patvirtino vėliau sekusio mokyklos projektavimo paslaugų pirkimo rezultatai ir atsiradęs poreikis koreguoti šios teritorijos detalųjį planą. 

„Viešoje erdvėje yra teigiama, kad šios mokyklos projektavimas ir statyba miestui (tai yra mums visiems) kainuos apie 6 mln. eurų. Labai norėtumėme, kad miesto valdžia patikslintų šią sumą ir neklaidintų gyventojų, nes viešoje erdvėje taip pat skelbiama, kad dėl atsirasiančios mokyklos iš teritorijos yra būtina iškelti esančias požemines komunikacijas (geriamo vandens tiekimo ir kanalizacijos, ryšių kabelius, šilumos perdavimo tinklus ir t.t.), net užsiminta apie pėsčiųjų tiltą per upę Tauralaukio vaikų susisiekimui su būsima mokykla ir t.t. Tad kiek gi kainuos mokesčių mokėtojams progimnazijos statyba Kretingos gatvėje? Kokia šios sumos dalimi prisidės būsimojo daugiabučių kvartalo prie upės statytojai, arba būsimieji jo gyventojai? Turint omenyje, kad visų šio būsimo kvartalo gyventojų reikmėms projektuojama ne tik mokykla, bet ir mokyklos kompleksą kirsiantis pagrindinis išvažiavimas į Kretingos gatvę. O toks sprendimas kelia visų būsimųjų mokinių saugumo klausimą, į kurį antžeminė mokyklos pastatus jungsianti galerija netaps vieninteliu tinkamu atsakymu”, – rašė „žolyniečiai”.  

Bendruomenės įspėjimai pasirodė pagrįsti labai greitai – jau po pusmečio miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu Savivaldybės administracijos Projektų skyriaus vedėja Elona Jurkevičienė patvirtino, kad preliminari vadinamosios Šimtmečio mokyklos sąmata auga nuo 6 iki 10-12 mln. eurų, nes parinktame sklype yra „nedėkingas reljefas”, sumas augina ir inžineriniai tinklai. Tačiau nei tuometinė miesto valdžia, nei dabartinė (administracijos direktorius Gintaras Neniškis), pasirašiusi rangos sutartį, projekto nestabdė, nors, pavyzdžiui, su Bastionu tiltu projektu pasielgė priešingai – beveik užbaigtą projektą padėjo į stalčių ir taip paaukojo net 646 tūkst. eurų.  

2018-ųjų liepą vykusio miesto Tarybos kolegijos posėdžio metu Savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius R. Zulcas aiškino, kad 6,8 mln. eurų mokyklos statybos kaina buvo prognozuojama dar 2011 metais. 

„Statybų darbų kaina nuo laiko padidėjo apie 25 procentais. Dar apie pusę milijono prideda tai, kad nauji pastatai dabar turi atitikti A+ energinę klasę. Taip pat nebuvo įvertintas sklypo reljefas, projektuotojai pasiūlė įrengti galeriją. Šilumos trasos perkėlimo poreikis paaiškėjo tik gavus techninius sprendinius”, – dėstė R. Zulcas. 

„Atvira Klaipėda” tada bandė aiškintis, kas gi buvo tos pirmosios sąmatos autorius, taip „nuprognozavęs” galimą objekto kainą.  

Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas tuomet aiškino, kad atliekant pirminius skaičiavimus, buvo remtasi atlikta galimybių studija ir esminiai parametrai buvo suvesti į sąmatų skaičiavimo programą „Sistela”. 

„Dauguma parametrų – ir gruntas, geologija, ir tai, kiek tiksliai reikia iškelti inžinerinių tinklų, paaiškėja tik turint techninį projektą. O ir analogų, kuo būtų galima pasiremti, nebuvo – Balsių mokykla Vilniuje statyta pagal viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo modelį”, – tada dėstė V. Švedas. 

Jau daugiau kaip 14 milijonų 

Dar praėjusioje kadencijoje iš pradžių buvo priimtas sprendimas iš rangovo kartu pirkti ir sklype esančių komunikacijų iškėlimo darbus, tačiau sulaukus per didelių kainų pirmasis konkursas buvo nutrauktas, o antrojo metu jau buvo nutarta, kad bus perkami tik statybų darbai, tinklų iškėlimu rūpinsis pati savivaldybė. 

Už šilumos tinklų iškėlimą „Klaipėdos energijai” buvo sumokėti 35 786 eurai, už dujotiekio iškėlimą bendrovei ESO atseikėta 76 tūkst. eurų, tačiau dėl šių darbų vėliau gerokai vėlavo pačios mokyklos statybų pradžia.  

Pagal 2019-ųjų birželį pasirašytą sutartį mokyklos statybų konkursą laimėjusi UAB „Versina” įsipareigojo 10,922 mln. eurų vertės mokyklos statybos darbus atlikti per 16 mėnesių. Tačiau netruko paaiškėti, kad darbai gerokai vėluos – iš pradžių vėlavo minėtasis inžinerinių tinklų iškėlimas, buvo prasidėję ir ginčai dėl projekto su jį parengusiais architektais, tad rangos sutarties vykdymas buvo sustabdytas aštuoniems mėnesiams. 

2020-ųjų gegužė – vis dar jokių statybų. Martyno Vainoriaus nuotr.

2020-ųjų vasarą šiaip ne taip pajudėjus realiems darbams iškart prasidėjo ir projekto brangimas. 

Pirmą papildomas susitarimas buvo sudarytas dėl techniniame projekte numatytų konstrukcijų dalies pakeitimų, vėliau paaiškėjo, kad reikia išvežti kur kas daugiau grunto, papildomai susitarta dėl D1 kategorijos gatvės, greitėjimo ir lėtėjimo juostų Kretingos gatvėje įrengimo ir kt.  

Galiausiai pernai gruodžio 20 d. buvo sudarytas susitarimas, jog dėl to, kad rinkoje fiksuojamas ženklus statybos darbų kainų pokytis ir sutarties vykdymo terminas užsitęsė dėl Savivaldybės, galutinė sutarties kaina indeksuojama 1,243 mln. eurų ir galutinė jos suma jau siekia 14 481 134 eurų. 

Tokia suma jau yra netoli kito rangos konkurso dalyvio pasiūlytos kainos – UAB „Eikos statyba“ mokyklą siūlėsi pastatyti  už 14 829 221 eurą. Tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas dėl per didelės, savivaldybei nepriimtinos kainos. 

Iki 2021 m. pabaigos buvo atlikta apie 40 proc. visų statybos darbų už 5,6 mln. eurų.

G. Dovidaitis sausį politikams sakė, kad realus darbų užbaigimo terminas šiuo metu atrodo 2023-iųjų pavasaris.

Gatvė – „išsimokėtinai” 

G. Dovidaitis politikams tada aiškino ir situaciją dėl po mokyklos korpusus jungiančia galerija būsiančios gatvės, kuri tapo vienu iš papildomų darbų, pabranginančių projektą.

Šios gatvės, kuri, anot patarėjo, reikalinga ir dėl priešgaisrinių reikalavimų, tiesimas savivaldybei atsieis 367 tūkst. eurų.  

UAB „Danės krantas” užsakymu dar 2013 m. kovą buvo parengtas būsimos mokyklos kaiminystėje esančio nuomojamo 7,58 ha valstybinės žemės sklypo (sovietmečiu čia buvo šiltnamių kombinatas) detalusis planas, pagal kurį jis skaidomas į mažesnius sklypus ir numatoma, kad jų paskirtis – daugiaaukščių ir aukštybinių pastatų statyba. Dokumentuose buvo įrašyta sąlyga, kad kelią, kuris dabar atsiduria po galerija tarp mokyklos korpusų, turėtų nutiesti šį gyvenamąjį kvartalą ketinantys statyti verslininkai. 

Kad gatvės faktorių Savivaldybės administracija galėjo įsivertinti jau ir 2016-aisiais rodo ir atsakymas potencialiems projektuotojams, kurį pasirašė tuometinis Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas A. Michailovas: „Objektas turi būti vientisas, tai reiškia, kad valgyklos, aktų salės, sporto salės ir pan. poreikiai, pagal mokinių skaičių neturi būti dubliuojami. Vientisumui išsaugoti būtina numatyti jungtį tarp sklypų (pastatų). Numatant jungtį virš gatvės, kartu reikėtų numatyti detaliojo plano susisiekimo sprendinių patikslinimą techninio projekto rengimo metu”.

Pasak G. Dovidaičio, buvo pasiektas naujas susitarimas, kad sumą, savivaldybės išleistą gatvės statybai, investuotojas kompensuos dalimis – su kiekvieno daugiabučio pastatymu. 

„Pirminėje sutartyje iš viso nebuvo jokio kompensavimo mechanizmo ir termino. Galėjome atsidurti situacijoje, kai pabaigiame mokyklą, o gatvės nėra. Pradžioje investuotojas iš viso nieko nenorėjo kompensuoti, vėliau atėjo su mažomis sumomis. Buvo sudėtingos derybos”, – aiškino tarnautojas.  

Jis taip pat informavo, jog buvo pasiektas susitarimas, kad iki šių metų galo investuotojas savo sklype nuties lietaus nuotekų tinklus, prie kurių turi prisijungti ir mokykla. 

„Esame nuo to priklausomi, nes mokykla turi į juos jungtis ir negalėtume pridavinėti savo objekto”, – sakė G. Dovidaitis.