Atrodo, kad nelegalia tvora valstybinės žemės sklypą Klaipėdoje, Dailidžių gatvėje, užtvėręs verslininkas Rimantas Cibauskas tikrai yra žodžio žmogus. „Kol gyvensiu, tol bylinėsiuosi”, – dar 2018-ųjų pradžioje jis sakė „Atvirai Klaipėdai” ir nuosekliai laikosi tokio viešai duoto pažado, o teismų nurodyta griauti tvora kaip stovėjo, taip ir tebestovi.

Klaipėdos apylinkės teisme ir vėl sustojo byla, kurioje antstolė prašo skirti verslininkui iki 300 Eur dydžio periodinę baudą. Šįkart dėl to, kad esą reikia įvertinti, ar yra pagrindas sulaukti kito teisminio proceso pabaigos, kurio poreikį verslininko advokatas įrodė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT).

Antras dublis

„Atvira Klaipėda” ne kartą rašė, kad R. Cibausko tvoros istorija prasidėjo kai jis su Klaipėdos savivaldybe 2003 m. vasarį pasirašė sutartį. Verslininkas tada įsipareigojo savo lėšomis parengti projektą ir pagal jį pakloti buitinių nuotėkų tinklų atšaką nuo Dailidžių g. iki esamų buitinių tinklų ties žemės sklypu Dailidžių g. 39; nutiesti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos ir įrengti automobilių apsisukimo aikštelę; demontuoti privažiavimo kelią nuo Dailidžių g. iki žemės sklypo Dailidžių g. 37 vakarinės ribos; įrengti veją pietinėje sklypo dalyje bei pakloti šaligatvį prie Dailidžių g. ties šia teritorija; pripažintą tinkamu naudoti, inventorizuotą privažiavimo kelią su aikštele ir šaligatvį perduoti į savivaldybės balansą. O miesto valdžia, verslininkui įvykdžius šias sąlygas, įsipareigojo parengti dokumentus dėl prijungiamos sklypo dalies pardavimo.

Nors tokia sutartis, galiojusi iki 2005 m. pabaigos, nenumatė jokios tvoros statybos, R. Cibauskas ją pastatė ir taip aptvėrė valstybinės žemės sklypą. Institucijos tik 2011 m. susirūpino tokia situacija ir bandė nubausti R. Cibauską bei nugriauti tvorą.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė, o institucijos prie šio klausimo sugrįžo tik po to, kai 2017 m. spalį juo ėmė domėtis „Atvira Klaipėda“.

2018-2019 metais Klaipėdos apylinkės ir apygardos teismai atmetė R. Cibausko prašymus panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) sprendimus, kuriais jis buvo įpareigotas nugriauti nelegalią tvorą. Tada R. Cibauskas buvo inicijavęs ir dar vieną teismo procesą, nes jam neužteko VTPSI reveranso – leidimo, kuriuo buvo pratęstas tvoros griovimo terminas iki 2018 m. spalio 26 d. Verslininkas nusprendė pasinaudoti įstatymo numatyta teise ir prašyti administracinio teismo, kad jis dar labiau pratęstų šį terminą. Tačiau to nesutiko padaryti nei pirma instancija, nei LVAT.

Įsigaliojus šiam neskundžiamam sprendimui VTPSI atliko patikrinimą ir nustatė, kad tvora tebestovi ir kreipėsi į antstolę dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo. Pastaroji 2020 m. liepos pabaigoje su atitinkamu pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą. Čia bylos nagrinėjimas dėl įvairiausių R. Cibausko ir jo advokato Sauliaus Tamošaičio prašymų truko metus. Bylai nukeliavus iki apygardos teismo galiausiai buvo priimtas sprendimas verslininkui skirti 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d., kai R. Cibauskui buvo pavykę pasiekti, jog teismas pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones.

Minėtoji bauda verslininko griauti tvoros nepaskatino, tad antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė Klaipėdos apylinkės teismui pateikė prašymą spręsti dėl iki 300 Eur dydžio periodinės baudos paskyrimo R. Cibauskui nuo 2021 m. kovo 2 d. Tačiau ir šioje byloje R. Cibauskas kartu su savo advokatu sėkmingai tempia laiką.

Vasario pradžioje turėjęs įvykti posėdis buvo atidėtas, nes R. Cibauskas pareiškė, jog tik išvakarėse gavo visus dokumentus ir neturėjo laiko tinkamai pasiruošti bylai. Reaguodama į tokį prašymą bylą nagrinėjanti teisėja Aušra Diržienė buvo nusprendusi surengti kovo pabaigoje, bet ir artėjant šiai datai teismų tvarkaraštyje pasirodė informacija, kad posėdis nevyks.

Kitas posėdis buvo surengtas beveik po mėnesio ir jau jo pradžioje S. Tamošaitis pareiškė prašymą stabdyti bylą. Vienas iš jo motyvų – R. Cibauskas kreipėsi 2022 m. lapkritį į VTSPI su prašymu atlikti neva paaiškėjusių naujų aplinkybių tyrimą. Inspekcija nesutikus to padaryti verslininkas pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Jiems atsisakius tai padaryti R. Cibauskas pateikė skundą LVAT.

Teisėja dėl tokio prašymo balandžio pabaigoje padarė pertrauką, kad surašytų nutartį. Nors prašymas vėliau ir buvo atmestas, tačiau verslininko advokatas ir vėl laimėjo nemažai laiko savo klientui – kitas šios bylos posėdis jau buvo surengtas tik birželį.

Jis ir vėl prasidėjo nuo advokato prašymo stabdyti bylą, nes paskutinę gegužės dieną LVAT patenkino jo kliento skundą ir nurodė pirmai instancijai nagrinėti jo skundą.

„Tarp šių bylų yra glaudus prejudicinis ryšys ir yra privalomas stabdymas”, – tikino advokatas S. Tamošaitis, tokį rašytinį prašymą teismui pateikęs tik posėdžio dieną.

„Ir toliau siekiama vilkinti šį procesą”, – taip į tokį prašymą reagavo VTPSI atstovė Jugita Kurtinaitienė, akcentavusi ir aplinkybę, kad jis teikiamas paskutinėmis akimirkomis.

Teisėja A. Diržienė pripažino, kad ir pati dar nebuvo spėjusi susipažinti su tokiu prašymu, bet kartu konstatavo, jog nėra pagrindo jo nepriimti, nors ir teikiamas taip vėlai.

S. Tamošaitis tokius savo veiksmus aiškino atostogomis – esą buvo tik neseniai iš jų grįžęs ir turėjo susipažinti su nemažai dokumentų.

„Niekas nesiruošia vilkinti”, – tikino jis.

Ką pasakė LVAT?

R. Cibauskas savo skunde administracinėje byloje ne tik siekia, kad VTSPI iš naujo tirtų tvoros pastatymo aplinkybes, bet ir pageidauja, jog iki šios bylos išnagrinėjimo būtų sustabdytos priverstinio tvoros nugriovimo procedūros.

Klaipėdos rūmai, atsisakydami priimti tokį skundą, konstatavo, jog R. Cibauskas tiesiog nesutinka su įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir dabar siekia to paties tikslo.

Tačiau LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas ir Milda Vainienė, išnagrinėjusi verslininko skundą dėl tokio pirmos instancijos sprendimo, konstatavo, jog ji nepagrindė, kodėl VTSPI raštas negali būti administracinės bylos dalyku.

„Aplinkybė, jog privalomojo nurodymo teisėtumas buvo patikrintas teismine tvarka bendrosios kompetencijos teisme, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, nes šioje byloje pareiškėjo inicijuotas ginčas ir civilinėje byloje nagrinėti ginčai nėra tapatūs”, – rašoma neskundžiamame sprendime, kuriuo skundo priėmimo klausimas perduotas Klaipėdos teismui nagrinėti iš naujo.

Ar dabar jau yra pagrindas stabdyti bylą dėl baudos paskyrimo R. Cibauskui, teismas spręs priimdamas rašytinę nutartį, prieš tai įvertinęs VTSPI argumentus, kuriems surašyti buvo duotas 14 dienų terminas.

Jei ši byla ir nebus stabdoma, kitas jos posėdis jau numatytas tik rugpjūčio gale.

Ar nugriaus pati inspekcija?

Kadangi kliūčių griauti nelegalią tvorą nebeliko nuo 2021-ųjų gruodžio, kai R. Cibauskas pralaimėjo ir bylą, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pernai spalį „Atvirai Klaipėdai“ pasiteiravo, kada gi bus pradėti griovimo darbai.

Antstolė Asta Rimaitė-Žičkuvienė tada informavo, kad VTPSI turėtų pasirinkti rangovą, kuris griaus tvorą, ir apie tai jai pranešti, pateikti preliminarią sąmatą, darbų laiką bei trukmę ir kt.

„Ar išieškotojas pasinaudos teisės aktų numatyta teise nugriauti tvorą, parinkus atitinkamą rangovą, jums gali atsakyti tik VTPSI”, – teigė antstolė.

VTPSI savo ruožtu tada aiškino, kad statinių griovimo organizavimo procedūrų eiliškumas nustatomas atsižvelgiant į statybos padarinių mastą, poveikį valstybės ir visuomenės interesams, privalomųjų nurodymų ar teismo sprendimų nevykdymo trukmę, statybos vietą ir kitus veiksnius.

„Pagal teisės aktus visų pirma siekiama skatinti įpareigotus griauti statinius asmenis tai padaryti pačius ir kuo greičiau, nelaukiant kol Statybos inspekcija už juos įvykdys teismo sprendimą. Vadovaujantis Griovimo aprašo 3 priedo kriterijais, apibūdinančiais griautiną objektą, parenkami prioritetiniai griautini objektai. <…> Šis objektas – tvora – įtrauktas į Statybos inspekcijos prioritetinių griautinų objektų sąrašą. Remiantis Griovimo aprašo nuostatomis, skolininkui pačiam neįvykdžius įpareigojimo – nugriauti objekto ir sutvarkyti statybvietės, terminas, per kurį Statybos inspekcija organizuoja statybos padarinių šalinimą – 1 metai”, – buvo rašoma VTSPI atsakyme.

INFORMACIJA

Klaipėdos apygardos teisme šiuo metu vyksta dar vienas paties Rimanto Cibausko inicijuotas procesas – verslininkas reikalauja, kad būtų pripažintas negaliojančiu Klaipėdos savivaldybės administracijos ir Vyriausybės sudarytas įvažiavimo kelio perdavimo–priėmimo aktas. Atsakovai šioje byloje yra savivaldybė ir valstybė, atstovaujama Vyriausybės.