Daugelis žmonių gyvena istorija, senais prisiminimais. Todėl kai kalbame apie dabarties karus nepagydoma liga yra du dalykai: matytų filmų ir skaitytų romanų vaizdiniai bei nematymas to, kas dabar kariauja.

Pradėkime nuo pirmo bruožo. Nemaža žmonių nebesupranta karo Ukrainoje, nes lyg ir nėra galingų grupių su tankais, artilerija ir lėktuvais. Rusija kariauja raketomis ir kažkokiais dronais. Taiko ne į karius, o į taikius gyventojus, elektrines ar dujotiekius. Taip ne tik neužgrobsi ko nors naudinga, bet viską sugadinsi. Ar Rusijai reikalingi griuvėsiai? Vargu, jei mąstai.

instagram.com/ukraine nuotr.

Taigi, karo pobūdis XXI amžiuje keičiasi, jis tampa labiau ribotos vietos, todėl vadinamas lokaliniu. O iš kitos pusės susidaro didžiausios grupuotės, vadinamos koalicijomis, kurios remia vieną ar kitą pusę kare. Tiesa, vieni tai daro oficialiai, kiti slapta, tik kai kada vieni ar kiti dalykai išlenda į viešumą.

Anksčiau mūšio lauke vieni su kitais kovodavo kareiviai, dabar vis dažniau jie lieka tarsi nuošaliai, o taikiniais tampa taikūs gyventojai. Ištisi miestai, regionai griaunami naikinant parduotuves, mokyklas, ligonines ar vaikų darželius. Todėl XXI amžiuje matoma nauja tendencija – pagrindinėms dabarties karo aukomis tampa ne kareiviai, o civiliai gyventojai.

Ilgai fantastikos filmų rodyti kareiviai robotai palaipsniui randasi ir karuose. Kol kas tik naudojant bepilotes skraidykles. Nors teorijose aprašomi autonominiai (savarankiški) tankai, jų kol kas nėra. O minavimas jau vyksta ir iš oro, ir nuotoliniu būdu.

Dezinformacija kaip karo priemonė yra naudojama seniai. Melagienos buvo skiriamos priešininkui apgauti. Tačiau pastaruoju metu dezinformacija įgijo didelį mastą ir kryptingumą. Masinės komunikacijos laikais (Facebook, Twitter, Tik-tok ir pan.) galimybė paveikti kitos šalies gyventojus išaugo taip stipriai, kad gali daryti įtaką net karo veiksmams. Tokiu pavyzdžiu gali būti „Hamas“ ir Izraelio karas, kai poveikiui naudojami belaisvių kalbos įrašai, siekiant paveikti jų artimuosius taip, kad būtų stabdomi karo veiksmai ir pereinama prie derybų dėl įkaitų išlaisvinimo.

Dar plačiau dezinformaciją naudoja didžiosios valstybės net pasinaudodamos Jungtinių Tautų oficialia tribūna. Pasiklausius Rusijos atstovų kalbų gali susidaryti nuomonė, kad ukrainiečiai patys kalti, jog jų šalį užpuolė taikingi Rusijos lėktuvai.

Dabarties keistieji karai labai dažnai primena teroristines operacijas, kai kovojama su abstrakčiu priešu, pavyzdžiui, JAV hegemonija pasaulyje. Tokie buvo rugsėjo 11-osios ir „Hamas“ veiksmai, iššaukę kitus lokalinius karus.

Jei ankstesniais laikais buvo tvirtinama, kad karas yra kitas politikos įgyvendinimo tikslas, tai dabar ribos pradeda nykti.

Dar vienas pasaulio bruožas yra jo integralumas. Pastarasis žodis reiškia jungimasis ko nors į vieną visumą. Rusija turi ryšių su Venesuela, Iranas samdo Jemeno sukilėlius, Kinija nusipirko Atėnų uostą. Faktų, kai viena šalis tampa tarsi monopolininke ir gali kitai diktuoti ne tik ekonomines, bet ir politines sąlygas – aibės. Karo (arba rimto konflikto atveju) siekiama išnaudoti turimą pasiekimą. Tai viena ypatybė, kuri veda prie paskiros valstybės nuosmukio ir visos sistemos subyrėjimo.

Iranas liepė Jemeno husiams atakuoti laivus ir pasaulio prekybos grandinės ėmė trūkinėti.

„Mes gyvename naujoje eroje. Baigėsi 30 metų atokvėpis“, – sakė Tomas Venclova.

Jo teigimu, prasidėjęs karas Ukrainoje yra ketvirtasis pasaulinis, o ne trečiasis, kaip daugelis linkę jį vadinti. Trečiasis pasaulinis karas, T. Venclovos teigimu, buvo Šaltasis karas, kurį Sovietų sąjunga pralaimėjo.