Nors AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) teritorijoje stovinčiam locmanų namui pernai buvo suteikta apsauga, o ir pati bendrovė paskelbė nebeketinanti jo griauti, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) per teismą siekia panaikinti uostamiesčio savivaldybės išduotą leidimą atlikti griovimo darbus.

Su tokiu reikalavimu nesutinkančios savivaldybės atstovai akcentuoja, kad šis pastatas dabar jau bet kokiu atveju negali būti griaunamas, o leidimas tai daryti buvo išduotas tada, kai namas buvo nesaugomas ir patys pirmieji tai suderino Klaipėdos paveldosaugininkai.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Sujudimas sugrąžino apsaugą

Pernai balandžio pradžioje „Atvira Klaipėda” pranešė, kad suderinus paveldosaugininkams „Klasco” bus išduotas leidimas griauti jos teritorijoje esantį XX a. pradžioje pastatytą Locmanų (Locų) namą, kuris  I Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu buvo pripažintas nevertingu.

Dėl to kilus kai kurių visuomenininkų ir politikų pasipiktinimui Kultūros ministerija paprašė, kad Kultūros paveldo departamentas iš naujo vertintų, ar pastatas turi būti saugomas.

Pastatas 2019 m. rugsėjo 10 d. vėl tapo Kultūros vertybių registre registruotu kultūros paveldo objektu, tačiau pernai balandžio 4 d. išduotas leidimas jį griauti taip ir liko.

Aiškinosi dėl teismingumo

VTPSI nusprendus siekti per teismą panaikinti tokį leidimą teisėjams buvo iškilusi dilema, kuris teismas turi nagrinėti tokį prašymą – bendrosios kompetencijos ar administracinis.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymu šį rebusą ėmėsi spręsti Specialioji teisėjų kolegija, sudaryta iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų.

Įvertinusi tai, kad pastatas nebuvo pradėtas griauti, rugsėjo 23 d. teismo nutartimi yra taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė – leidimo galiojimo sustabdymas ir draudimas vykdyti griovimo darbus, minėtoji kolegija nusprendė, jog byla turi būti nagrinėjama administraciniame teisme.

Kokie argumentai?

VTPSI tvirtina, kad savivaldybė negalėjo išduoti leidimo griauti Locmanų namą, nes dar 2011 m. liepą patvirtintame detaliajame plane esą nurodoma, jog šis statinys turi būti išsaugomas.

Teisme VTPSI vyriausioji specialistė Judita Vadeikienė tvirtino, kad privalu vadovautis detaliojo plano sprendiniais, nepaisant to, kad KPD ir buvo davusi sutikimą griauti Locmanų namą. Anot jos, norint gauti tokį leidimą reikėjo daryti detaliojo plano korektūras.

Pasak specialistės, prašoma naikinti visą leidimą, nes nėra techniškai įvertinta, ar galima palikti vidurinę, senąją dalį, o nugriauti tik sovietmečiu iš abiejų šonų pastatytus priestatus.

Trečiuoju asmeniu byloje esanti dokumentaciją griovimo leidimui gauti rengusi architektė Dainora Abelkienė dėstė juridinių problemų nemačiusi, nes buvo išlaikyta visa procedūrų eiga ir sakė palaikanti savivaldybės poziciją. Ji akcentavo, kad jei būtų buvęs KPD sprendimas, saugantis pastatą, tokio leidimo nebūtų buvę galima griauti.

„Klasco” teisme atstovavęs advokatas Konradas Pabijanskas taip pat teigė palaikantis savivaldybės poziciją.

„Manome, kad tas leidimas teisėtai išduotas. Mes būtume linkę ieškoti kompromiso, bet iš inspekcijos nesigirdi. Esminė vieta yra tai, kad buvo paveldo institucijos pritarimas ir jis rodo leidimo teisėtumą. Pagal rugsėjo sprendimą negalima vertinti balandį išduotą leidimą. Jis buvo išduotas pagal galiojančius teisės aktus ir yra teisėtas. Vėlesniais teisės aktais negalima vadovautis. Jei vadovautumės tokia logika, negalėtume griauti dabar nė vieno pastato, nes jis po 50 ar 100 metų kada nors galbūt įgis vertę. „Klasco” negali tapti aplinkybių įkaite”, – dėstė advokatas.

Savivaldybės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Jos pozicija, kuria prašoma atmesti VTSPI prašymą, buvo išdėstyta raštu.

Savivaldybės administracijos  Architektūros poskyrio vedėjas Marijus Mockus „Atvirai Klaipėda” sakė, jog VTSPI yra neteisi aiškindama, kad detalusis planas numatė šio pastato saugojimą.

„Tai, kad jis gali būti saugomas parašyta tik esamos situacijos analizės dalyje, bet tai nėra detaliojo plano sprendinys. Išduodant leidimą jis buvo paprastas, nesaugomas statinys. Tik dabar jo statusas yra pakeistas ir namas nebegali būti griaunamas, jam taikoma apsauga. Iškalbingas faktas yra tai, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrius buvo pirmasis, kuris suderino griovimo leidimą ir tai padarė per vieną ar dvi dienas, nors paprastai būna paskutinė ar viena iš paskutiniųjų institucijų, kuri derina. Tuo metu Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška vien iš moralinės pusės nederino tokio leidimo, bet sistema suėjus terminui pati automatiškai nustatė suderinimą, nes jokių juridinių kliūčių tam nebuvo”, – sakė M. Mockus.

Jam, beje, VTPSI dėl šio leidimo išdavimo inicijavo ir administracinio nusižengimo bylą, tačiau ji yra sustabdyta kol baigsis bylinėjimasis administraciniame teisme.

Savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius savo ruožtu taip pat akcentavo, kad pastatui tapus saugomu „Klasco” net ir turėdami tokį leidimą negali jo griauti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, kurią sudaro Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė bylą išnagrinėjo iš esmės.  Sprendimas bus skelbiamas dar šį mėnesį.

ISTORIJA

Istorikas Dainius Elertas teigia, kad šis pastatas buvo pastatytas 1905 m. greta iškelto 1899 m. Locmanų bokšto ir netoli įrengto Locmanų uosto. Juos papildė nutiesti jungiantys keliai su takais, prie krantinės stovintys locmanų tarnybos laivai. Pastatas buvo pastatytas ant balasto sampylos ir specialiai pritaikytas uosto apžvalgai iš gyvenamų patalpų. Pati sampyla, anot D. Elerto, suformuota iš burlaivių balasto 1770-1805 m. ir yra 1800–1807 m. pastatyto gynybinio reduto tęstinė dalis.

Žiemos uostas. Kairėje – Locų namas (1924-04-10) Klaipedos apskrities archyvo nuotr

„Tai vienas nedaugelio likusių senosios jūrinio uosto struktūros elementų ir Locmanų uosto komplekso dalis. Name gyveno locmanai su savo šeimomis viename name, o prieš jie buvo įsikūrę kaimynystėje stovėjusiuose nameliuose dviejose gatvelėse – Mažojoje Locų ir Didžiojoje Locų”, – teigia D. Elertas. 

Pasak jo, Locmanų name gyveno ir pirmųjų Lietuvos jūrų laivų – „Jūratė“, „Kastytis“ – kapitonas Juozas Andžejauskas. 1923 metais prie Locmanų bokšto vyko Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvos Respublikai ceremonija. Po anšliuso 1939–1940 metais šis pastatas pateko į Lietuvos valdomą „laisvąją zoną“ ir liko Lietuvos administruojama. 

Anot istoriko, pastatas buvo plečiamas pristačius priestatus. Sovietmečiu jame įsikūrė valgykla, medicinos punktas, uosto dispečerinė.