Klaipėdos miesto tarybos sprendimu sudaryta laikinoji komisija, turinti išnagrinėti Klaipėdos prekinio ženklo atnaujinimo aplinkybes, pirmojo savo posėdžio metu nusprendė paprašyti, kad Savivaldybės administracija pateiktų jai daugiau medžiagos.

Tuo metu vienas iš ženklo kūrėjų – Marius Vaupšas – sako sveikinantis tai, kad miesto valdžia pagaliau suprato ir ėmėsi ieškoti priežasčių savyje. Kartu jis komisijai siūlo atkreipti dėmesį į keletą faktų, kurie galbūt prasprūdo pro akis.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Antradienį posėdžiavusi komisija, kuriai pirmininkauja vicemeras Artūras Šulcas, per beveik valandą trukusias diskusijas suformulavo klausimus ir prašymus. Vieną iš jų pateikė Algirdas Grublys, pageidavęs sužinoti, kas konkrečiai ir kada nusprendė, kad būtina atnaujinti senąjį prekės ženklą, vadinamąją šypsenėlę.

Ninos Puteikienės iniciatyva bus prašoma komisijai pateikti visą Savivaldybės administracijos darbuotojų susirašinėjimą el. paštu su ženklo rengėjais, nes dabar manoma, jog pateikti tik epizodiniai susirašinėjimai. Ji taip pat pasigedo vieno iš sutarties objektų – ženklo viešinimo ir įdiegimo plano.

„Čia gali būti labiausiai korupcinis momentas”, – teigė politikė.

A. Šulcas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad „kai kurie dokumentai yra gimę vėliau nei turėjo”.

Tuo metu Aldona Staponkienė akcentavo momentą, kad sutartis baigė galioti šių metų balandžio 23 dieną, o tik birželį buvo pasirašytas priėmimo aktas.

„Čia rimti dalykai, atliekamos paslaugos jau pasibaigus sutarčiai. Mokama pagal negaliojančią sutartį. Yra neteisėta mokėjimo rezoliucija”, – teigė ji.

Reaguodamas į pastarąjį pastebėjimą A. Šulcas teigė, kad jau tyrimą atlikusi Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad Savivaldybės administracijos direktorius tinkamai nesekė ir nekontroliavo šio proceso.

„Kad klaidų padaryta ir aklam aišku, mėtyti pėdas būtų negarbinga”, – teigė Artūras Šulcas.

N. Puteikienė taip pat prašė, kad būtų atsakyta, ar prieš sudarant sutartį buvo tinkamai įvertintas faktas, kuo tuo metu potencialus paslaugos teikėjas – UAB „Alora” – turėjo skolų valstybei bei aplinkybė, kad tuo metu esą jau buvo žinoma Panevėžio istorija, kurioje figūruoja ir M. Vaupšas.

Opozicijos atstovė taip pat citavo vieną teisinį vertinimą, pagal kurį teisės į prekės ženklus jų kūrėjams priklauso tik iki perdavimo užsakovui, tad esą šiuo atveju galbūt nereikėjo kreiptis į M. Vaupšą ir UAB „Alora”.

Pats M. Vaupšas, komentuodamas komisijos darbo pradžią,”Atvirai Klaipėdai” sakė, jog teigiamas ir sveikintinas šios istorijos aspektas yra tai, kad miesto valdžia suprato, jos priežasčių reikia ieškoti savyje.

„Pats komisijai norėčiau pasiūlyti atkreipti dėmesį į sutarties punktą, pagal kurį meras turėjo sudaryti Rinkodaros komisiją. Būtent ji turėjo su mumis bendrauti dėl ženklo atnaujinimo, tačiau tokia taip ir nebuvo sukurta. Mes buvome nukreipiami į Įvaizdžio komisiją, kuri dažniausiai būdavo nepasiruošusi, siūlymus vertindavo principu „gražu-negražu”, – sakė M. Vaupšas.

Jis akcentavo, kad pernai gruodį Savivaldybei buvo pristatyti du senojo ženklo keitimo variantai, tačiau vėliau „kažkas įvyko Savivaldybėje” ir teko kurti naują, o proceso metu daug darbų esą buvo padaryta gera valia ir savo sąskaita.

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad Savivaldybės administracija birželio 22 d. pateikė prašymą Patentų biurui jau kaip naujojo ženklo savininkė, nors nebuvo pilnai atsiskaičiusi ir taip esą padarė pažeidimą, o praėjus keliems mėnesiams jau nusprendė nutraukti sutartį.

Komentuodamas N. Puteikienės pareiškimą dėl autorinių teisių, jis sakė, jog reikia atskirti turtines ir neturtines teises.

„Paprastai kalbant ženklo kūrėjai yra lyg tėvai, o ženklas – užaugęs vaikas, kuris išeina gyventi kitur. Įstatymas numato, kad jei ką nors norima keisti, tai koreguoti gali tik ženklo autoriai”,  – sakė M. Vaupšas.

Kitas komisijos posėdis numatytas ateinančią savaitę. Ji savo išvadas turi pateikti iki gruodžio 10 d.