Uostamiesčio savivaldybės kontroliuojama įvairiausių aistrų ir peripetijų krėsta bei nuo metų pradžios su laikinu vadovu gyvenanti AB „Klaipėdos vanduo” jau turi naują Stebėtojų tarybą, kurios vienas pirmųjų darbų bus valdybos suformavimas.

Tarp septynių naujų Stebėtojų tarybos narių yra du uostamiesčio savivaldybės administracijos atstovai, viena Klaipėdos rajono savivaldybės tarnautoja ir keturi nepriklausomi nariai, tarp kurių ir praėjusios kadencijos miesto Tarybos narys Valdemaras Anužis. Pastarojo pavardė šiame kontekste jau buvo viešai linksniuota.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Valdybos nori kuo greičiau

Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso 86,07 %, Klaipėdos rajono savivaldybei – 13 %, Neringos savivaldybei – 0,93 % šios bendrovės akcijų. Pasak uostamiesčio Savivaldybės administracijai ketvirtadienį vykusiame akcininkų susirinkime atstovavusio Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio, Stebėtojų tarybos nariais buvo patvirtinti visi į ją deleguoti asmenys. Nepriklausomiems nariams buvo surengta atranka.

Pastaraisiais tapo Giedrė Švedienė (Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narė), išrinkta ir į naujos kadencijos savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas” valdybą, ekonomikos konsultantas Rapolas Striūkas, Vaidotas Balynas („Skinest technology AS” Stebėtojų tarybos pirmininkas ir UAB „Vitras-S” valdybos pirmininkas) bei buvęs „Sodros” Klaipėdos skyriaus vadovas V. Anužis

Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją atstovaus jos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė, o uostamiesčio – E. Simokaitis ir Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Pasak E. Simokaičio, planuojama, kad įmonė pirmą naujosios Stebėtojų tarybos posėdį surengs kitą savaitę, jei jame galės dalyvauti visi nariai. Posėdžio metu bus renkamas pirmininkas, jo pavaduotojas.

„Pradėsime šnekėti ir dėl naujos valdybos formavimo. Mūsų noras, kad jis būtų patvirtina kuo greičiau”, – sakė E. Simokaitis.

Naujoji valdyba turės spręsti ir dėl sustabdyto įmonės generalinio direktoriaus konkurso likimo.

„Galiu būti naudingas”

Nuo gegužės pradžios „Sodros” Klaipėdos skyriaus vadovo pareigų nebeinantis ir rinkimuose nebedalyvavęs V. Anužis „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad kandidatuoti į šias pareigas nusprendė dėl to, kad anksčiau „buvo pakankamai tampriai susijęs su šia įmone”.

„Atrankoje aš dalyvavau kaip ir visi kiti. Tie, kas supranta, gali įvertinti tuos darbus, kuriuos esu su komanda padaręs – savo laiku buvau visų savivaldybės įmonių stebėtojų tarybose”, – sakė Valdemaras Anužis. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Teko būti ten ir Stebėtojų taryboje, dirbti tuo metu,  kai buvo pradėtas įgyvendinti didysis vandentvarkos projektas, susijęs su valymo įrengimais, trečios vandenvietės rekonstrukcija. Šiuo metu įmonė susiduria su rimtom problemom ir pagalvojau, kad galėčiau būti naudingas, nes ši tą suprantu – truputėlį daugiau už kitus mano kolegas. Įmonė yra gera, su turtinga biografija, gerais darbuotojais, jai pasisekė, kad per pastaruosius dvidešimt metų turėjo puikiu vadovus. Ji be galo svarbi. Viena didžiausių problemų yra lietaus nuotekų sistemos tvarkymas, nes tie reguliarūs potvyniai tik dažnės ir stiprės”, – sakė V. Anužis.

Jis sakė šiuo metu vėl po truputį grįžtantis į mediciną, nuo kurios ir iki šiol nebuvo labai nutolęs.

„Ir iki šiol domėjausi mitybos, reabilitacijos, streso valdymo problemomis, kurioms skiriu jau daugiau nei 20 metų. Tai šis mano hobis gal ir virs mano pagrindine veikla. Pasyviu pensininku kol kas neišeina būti – neturiu dar sau tiek laiko, kad būčiau visiškas pensininkas”, – sakė pašnekovas.

Paklaustas kaip vertina pareiškimus, kad toks postas jam gali būti padėka už darbą buvusioje valdančioje koalicijoje (viešas abejones dėl V. Anužio ir Aldonos Staponkienės kaip nepriklausomų valdymo organų narių miesto Tarybos posėdžio metu kėlė liberalė Alina Velykienė), V. Anužis sakė, kad „niekam burnos neužriši”.

„Atrankoje aš dalyvavau kaip ir visi kiti. Tie, kas supranta, gali įvertinti tuos darbus, kuriuos esu su komanda padaręs – savo laiku buvau visų savivaldybės įmonių stebėtojų tarybose. Ir tos komandos tuo metu padarė nemažus darbus, kurių rezultatus turime ir šiandien – ir „Klaipėdos energijos” akcijų emisijų projektas, nuo kurio prasidėjo šilumos ūkio renovacija, ir KRATC naujasis sąvartynas, Klaipėdos autobusų parko proveržis. Visa tai 1996-2000 metai. Per tuose ketverius metus pavyko pasiekti labai daug. Viena iš priežasčių, kodėl per tokį trumpą laiko pavyko pasiekti labai daug, buvo tai, kad savivaldybėje nebuvo tokios kaip opozicijos, Seimo imitacijos. Į visas Stebėtojų tarybas įėjo visų tuo metu buvusių politinių partijų atstovai. Ir ne bet kokie, o kompetentingiausi – Valcovas Stakevičius, Rimvydas Vaštakas, Šarūnas Reikalas, Rimantas Didžiokas ir kiti. Procesas buvo labai skaidrus. Tiek informacijos, kiek tuo metu turėjo informacijos miesto Taryba apie tai, kas vyksta mieste, jos įmonės niekada jau nebuvo – prasidėjo opozicijos žaidimas. Kaip pasakė vienas veikėjas Tarybos salėje: „Kai bus jūsų valdžia, tada ir jūs galėsite daryti ką norėsite”. Tai nubloškė miestą atgal ir labai sulėtino jo vystymąsi. Taip pat ir įmonių valdymo srityje. O jei nevaldai efektyviai įmonių, tai nevaldai ir visos situacijos mieste. Be to, dėl Savivaldos įstatymo pakeitimų daug svertų perėjo ir administraciją ir nebeliko balanso tarp vykdomosios ir leidžiamosios valdžios, situacija tapo priklausoma nuo tam tikrų asmenybių. Administracija pasijuto svarbesnė už politinę valdžią, pradėjo ją ignoruoti, sutriko problemų formulavimo ir jų sprendimo procesas, o į politikus pradėjo žiūrėti kaip į laikinai ateinančius artistus, kuriuos reikia atkentėti, o jie yra amžini. Administracija pati praėjo formuluoti sau problemas, pagal savo supratimą, kurios jai parankesnės”, – dėstė V. Anužis.

Nauja tvarka

Gegužės pabaigoje vykusio posėdžio metu naujoji miesto Taryba pasitvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės valdomų įmonių organų formavimo tvarkos aprašą.

Jame numatyta, kad tokių organų atranką vykdo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaroma komisija, susidedanti iš penkių narių: trijų Savivaldybės administracijos atstovų ir dviejų mero deleguotų  „savivaldybės atstovaujamosios institucijos atstovų”. Tokios atrankos komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti patirties ekonomikos, finansų, įmonių valdymo, personalo valdymo ar teisės srityse.

Vykdant atranką į Savivaldybės kontroliuojamos bendrovės, kurioje dalį akcijų valdo ir kiti akcininkai, kolegialaus organo narius, į tokią komisiją papildomai kviečiami dalyvauti ne daugiau kaip du jų atstovai, bet jiems nesuteikiama balsavimo teisė ir komisijos nario statusas.

Kiekvieno organo rinkimams sudaroma atskira komisija.

Apraše taip pat nustatyta, kad kolegialių organų nariams gali būti mokamos metinės išmokos (tantjemos). Jos negali viršyti 1/5 dalies bendrovės vadovui nustatyto metinio atlyginimo dydžio ir kiekvieno nario kadencijos pradžioje turi būti nustatyti aiškūs tikslai ir kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar tantjemos turės būti išmokėtos.

Nepriklausomiems valdybų nariams dar mokamas ir atlygis. Jis turi būti nustatomas fiksuotas ir neviršyti 1/5  įmonės vadovui nustatyto viso atlygio, o kolegialaus organo pirmininkui (jei juo išrinktas nepriklausomas kolegialaus organo narys) – 1/4 tokio atlygio dydžio. Stebėtojų tarybų atveju šios ribos siekia 1/10 ir 1/7 tokio atlygio dydžio per ketvirtį.

Valstybės tarnautojams ar Savivaldybės administracijos darbuotojams toks atlygis nėra mokamas.

Nustatyta, kad savivaldybės valdomos įmonės kolegialaus organo pirmininku negali būti renkamas tos įmonės darbuotojas.