Pernai vasarį Klaipėdos apygardos teisme prasidėjęs baudžiamasis procesas, kuriame kaltinimai finansiniais nusikaltimais yra pareikšti buvusiam Klaipėdos „Neptūno” klubo vadovui Osvaldui Kurauskui, lenkui Arkadiusz Krygier ir buvusiam Panevėžio „Lietkabelio” klubo vadovui Mantui Ignatavičiui, pagaliau pradėjo judėti pabaigos link.

Pirmasis iš kaltinamųjų savo versiją ėmėsi dėstyti O. Kurauskas, tikinęs, kad nepadarė klubui jokios žalos, esą visada siekė kuo efektyviau ir naudingiau veikti jo labui.

Iš kairės: Mantas Ignatavičius, Osvaldas Kurauskas ir Arkadiusz Krygier. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kuo kaltina?

O. Kurauskas yra kaltinamas pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius – didelės vertės svetimo turto iššvaistymu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, neteisingu duomenų apie pajamas pateikimu ir dokumentų klastojimu. Didžiausia bausmė už šiuos nusikaltimus siekia iki 7 metų nelaisvės.

M. Ignatavičiui dar yra pateikti kaltinimai dėl bendrininkavimo bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Analogiškų kaltinamų sulaukė ir Varšuvos gyventojas A. Krygier.

Kaltinamajame akte teigiama, kad vadovaudamas „Neptūno” klubui O. Kurauskas sudarė fiktyvias sutartis su JAV registruota bendrove „Omega action” ir Estijoje registruota „Reval sport agency” dėl žaidėjų ir trenerių įvaizdžio teisių naudojimo.

Amerikoje registruotos bendrovės faktiniu vadovu buvo M. Ignatavičius, o „Reval sport agency” vadovavo A. Krygier. Joms bendrai buvo pervesta daugiau nei milijonas eurų. Vėliau dalį pinigų šios bendrovės pervesdavo į žaidėjų ir trenerių sąskaitas. Anot pareigūnų, dėl neteisėtų veiksmų ir mokesčių nesumokėjimo buvo padaryta daugiau nei 166 tūkst. eurų žala Mokesčių inspekcijai, daugiau nei 67 tūkst. eurų žala „Sodrai” bei 471 tūkst. eurų viršijanti žala „Neptūno” krepšinio klubui.

Algą išmokėdavo tėvui

Paskutiniame teismo posėdyje prieš savo versiją pradedant dėstyti O. Kurauskui buvo pagarsinti dviejų liudytojų, kurių nepavyko prisikviesti į teismą – Leonido Usovo ir krepšininko Jerai Grant – ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

L. Usovas pareigūnams aiškinosi, kodėl į jo asmeninę sąskaita „Reval sport agency” pervedė 14 500 eurų.

Vyras patvirtino, kad nei su šia bendrove, nei su „Neptūno” klubu neturėjo jokių santykių. Esą panašiu metu jo sūnus Viktoras Usovas buvo paprašęs jo banko rekvizitų, nes pagal „kažkokį kontraktą jam turėjo išmokėti pinigus”.

Viktoro Usovo, kuris šiuo metu pats yra kaltinamasis dviejose baudžiamosiose bylose, pavardė buvo linksniuojama ir su  „Neptūnu” susijusiame procese. Martyno Vainoriaus nuotr.

Kur sūnus panaudojo šiuos išsigrynintus pinigus jis teigė nežinantis. Vyras aiškino, kad V. Usovas dažnai naudojosi šia jo sąskaitą, paprašydavo, kad duotų su ja susietą banko kortelę. Pats jis turėjo kitą sąskaitą užsienyje, į kurią gaudavo atlyginimą.

Tuo metu J. Grant pareigūnams buvo paaiškinęs, kad už pirmą sezoną „Neptūnas” jam mokėjo 12 000 JAV dolerių, už antrą – 16 000. Jokių susitarimų dėl jo įvaizdžio teisių naudojimo nebuvo. Krepšininkas tikino, jog buvo įspėtas, kad algą jam mokės ne „Neptūnas”, o kitas juridinis asmuo, bet neprisiminė, ar tai jam sakė O. Kurauskas.

Jerai Grant. Martyno Vainoriaus nuotr.

J. Grant teigė, kad pirmą sezoną mokėjimai jį pasiekdavo iš klubo, o antrą bent tris kartus juos gavo iš Estijos firmos, nors jokių susitarimų su pastarąja neturėjo.

Klubui tik nauda?

O. Kurauskas, nepripažįstantis savo kaltės nė dėl vieno kaltinimo, savo versiją teismui dėstė apie keturias valandas (procesas trunka dvigubai ilgiau, nes yra verčiamas į lenkų kalbą).

Buvęs klubo direktorius vardijo savo atėjimo į įstaigą aplinkybes, pasiekimus pritraukiant naujus rėmėjus, žaidėjų ir trenerių sąstato formavimą, nulėmusį istorinius „Neptūno” trofėjus, pasirodymą „Eurolygoje”. Pastarajame turnyre esą pavyko sudalyvauti tik dėl to, kad jo pastangomis per savaitę buvo surastas reikalingas 100 000 eurų depozitas, kurį skyrė tuometinis bendrovės „Pajūrio gintaras” savininkas Aleksandras Afanasjevas. O. Kurauskas taip pat priminė, kad kaip klubo vadovas buvo išrinktas Metų vadybininku, sporto žurnalistai „Neptūną” buvo paskelbę geriausia sporto organizacija.

O. Kurauskas tikino, kad „Omega action” vadovas Jonathan Smith į jį kreipėsi pats, pristatė, kad Lietuvoje yra jo atstovas yra M. Ignatavičius ir pasiūlė pradėti bendradarbiavimą „parenkant žaidėjus, siekiant geriausių rezultatų”. Kadangi M. Ignatavičius kėlė pasitikėjimą, prasidėjo bendradarbiavimas, apie tai esą buvo informuota ir valdyba, ir dalininkų atstovai.

Buvęs klubo vadovas akcentavo, kad jokių pretenzijų nebuvo nei iš Mokesčių inspekcijos, nei iš auditą, atlikusios bendrovės „In salvo“, „Eurolygai” tai irgi nesukėlė jokių klausimų.

Anot O. Kurausko, vienintelis trūkumas buvo tai, kad agentūra įsikūrusi Amerikoje ir atsiskaitymas vyko doleriais, o nuolat svyruojantis šios valiutos kursas neleido tiksliai prognozuoti išlaidų.

„Nė viena sutartis nebuvo išgalvota, nė vienas asmuo taip pat, nebuvo taip, kad jie nebūtų teikę paslaugų klubui”, – tikino O. Kurauskas.

Pasak jo, A. Krygier jam rekomendavo kiti klubai, kaip teikiantį „žaidėjų paslaugas pagal imidžo sutartis”. Esą Slovėnijos, Lenkijos, Lietuvos klubai, kurie bendradarbiavo su A. Krygier, atsiliepė kaip apie kompetentingą įmonę ir asmenį. Susitikimo metu tai esą pasitvirtino, o A. Krygier pasiūlius geresnes sąlygas „Omega action” buvo pakeista į „Reval sport agency”, pradėta atsiskaityti eurais ir eliminuotas kurso svyravimas.

O. Kurauskas teigė, kad klubo valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris buvo gavęs prisijungimą prie Šiaulių banke buvusios sąskaitos ir matydavo visas transakcijas, kur keliauja klubo pinigai. Esą buvo ypatingai didelė kontrolė, kiekvienas veiksmas buvo žinomas valdybai, valdybos pirmininkui.

„Prieš 2016-2017 metų sezoną jau buvo linkęs palikti klubą, nes tai beprotiškai sunkus darbas, neskaičiuojant darbo valandų, bet Vytautas Lygnugaris organizavo valdybos posėdį, kur ženkliai man pakėlė atlyginimą ir skyrė vienkartinę 5000 eurų premiją. Tad nutariau tęsti darbus”, – kalbėjo buvęs klubo vadovas.

Anot jo, viskas pradėjo keistis, kai V. Lygnugario vadovaujama „Limarko” laivininkystės kompanija beveik dvigubai sumažino savo paramą, bet jis atsiųstame elektroniniame laiške paprašė, kad vis tiek išliktų visos tos pačios reklaminės pozicijos. Pasak O. Kurausko, to padaryti nebuvo galima, nes „Švyturys-Utenos alus” ženkliai padidino finansavimą ir paprašė, kad ant rankšluosčių namų varžybų metu būtų jos, o ne „Limarko” logotipas.

Buvęs „Neptūno” valdybos pirmininkas liudydamas teisme teigė, jog tai buvo ne darbas, o košmaras. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Taip nuo idealių santykių atsirado kivirčas, kiekviename valdybos posėdyje buvo įvertinama kaip nevykdymas jo prašymų. Nepaisant visko siekiau išlaikyti diskretiškus santykius, o Rimantas Taraškevičius prašė nepasitraukti vidury sezono dėl nesantaikos su Lygnugariu. Su Taraškevičiumi dirbome daug metų ir jis matė mano vis atvedamus naujus rėmėjus”, – kalbėjo O. Kurauskas.

Anot jo, paskutinio telefoninio pokalbio metu V. Lygnugaris pareiškęs, kad įdės visas pastangas, jog jį kuo greičiau atleistų, tačiau tai padarė ne savo rankomis, o per klubą valdžiusios asociacijos prezidentą Artūrą Jokubauską.

O. Kurauskas dėstė, kad baudžiamuoju procesu virtusio ikiteisminio tyrimo priežastimi galėjo būti du jo pradėti teisminiai procesai – dėl atleidimo iš darbo ir dėl 15 000 eurų, kuriuos jis skyrė klubui iš savų lėšų, kad būtų atsiskaityta su krepšininku Jimmy Baron ir jam nutraukus kontraktą „Neptūnas” gautų 50 000 eurų dydžio išpirką.

Pasak jo, apylinkės teismui priteisus 4 mėnesių vidutinį atlyginimą (15 866 Eur) į procesą įsitraukė „liūdnai pagarsėjęs” buvęs Klaipėdos apygardos prokuratūros vadovas Giedrius Danėlius, jau dirbęs advokatu, esą reikalavęs atsisakyti priteistų kompensacijų, nes kitas žingsnis neva bus baudžiamosios bylos iškėlimas.

„Nesijaučiau padaręs jokios žalos klubui ir nesiekiau pasipelnyti, todėl sutikau susimažinti nuo 4 iki 2 mėnesių kompensaciją. Buvo pasirašyta taikos sutartis, tačiau praėjus aštuoniems mėnesiams po mano atleidimo, atsidūrė pareiškimas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo”, – kalbėjo O. Kurauskas.

Buvęs klubo direktorius tikino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo „keistas pareigūnų nusistatymas”, jie esą ignoravo faktus, kuriuos jis nurodė.

„Jokios žalos nėra, nes nebuvo kilę pretenzijų nei iš valdybos narių, nei iš sportininkų, nei iš trenerių. Jei būtų kilę, būtų galima išspręsti civiliniais santykiais”, – tvirtino O. Kurauskas.

Neigia klastojęs sutartį

Atsakinėdamas į bylą nagrinėjančios teisėjos Aurelijos Sadauskaitės ir prokurorės Dalios Stonienės klausimus O. Kurauskas aiškino, kad pinigai „Omega action” ir „Reval sport agency” buvo mokami už „įvaizdį, už jų darbą, paslaugas”.

„Darbas reiškia bendradarbiauti, nuolat teiki informaciją, koordinuoti tarpusavio poreikius, kokių žaidėjų trūksta, kokios galimybės rinkoje kažką atrasti, įsigyti. Informacija, betarpiškas bendravimas su kitai klubais, sportininkais, agentais, visa reikalinga informacija, visas tas darbas, kuris reikalauja daug laiko, supratimo, žinių. O žaidėjai gaudavo atlyginimą už savo įvaizdį, sportinę veiklą, už tai, kad atstovavo klubą. Mūsų buvo toks darbo modelis, kuris daugelyje šalių ir klubų yra, didžioji dalis žaidėjų buvo pagrinde per šias agentūras. Taip buvo sutartyse numatyta. <…> Paslaugos buvo reikalingos sėkmingai veiklai”, – aiškino O. Kurauskas.

Nors, anot prokurorės, rašybos tyrimo ekspertizė rodo, kad ant sutarties su „Omega action” vietoje jos vadovo Jonathan Smith parašą dėjo pats O. Kurauskas, pastarasis neigė tai daręs.

O. Kurauskas teigė negalintis atsiminti, ar buvo pasirašomi su minėtomis bendrovėmis paslaugų perdavimo ir priėmimo aktai.

Aiškinamas, kodėl jo pašto dėžutėje buvo rasta ekselio formos lentelė su „Omega action” pervedimų sumomis krepšininkams, o A. Krygier jam nuolat teikė ataskaitas el. paštu apie sportininkams išmokėtas sumas, buvęs „Neptūno” vadovas teigė „kažkaip turėjęs žinoti, kas kiek turi gauti”.

„Tokia informacija visada gali atsiliepti sportiniam rezultatui, ta informacija buvo visada aktuali. Esmė tai, kad niekas neiššvaistyta, niekas nieko nepasisavino. Nebuvo nė vienos fiktyvios sutarties”, – teigė O. Kurauskas.

Į klausimą, ką reiškia A. Krygier nurodymas, jog 7 proc. yra jų mokestis, O. Kurauskas teigė, jog tai buvo „Reval” įkainis ar atlygis”.

„Už atliekam ą darbą kiekvienas subjektas turėtų gauti atlygį”, – teigė O. Kurauskas.

Anot prokurorės, viename iš savo el. laiškų O. Kurauskas rekomendavo A. Krygier kaip „gerą būdą sutaupyti mokesčius”.

O. Kurauskas teigė to nepamenantis, bet kartu tikino, jog dėl savo kompetencijos, darbo, atsidavimo A. Krygier įrodė, kad yra vertas rekomendacijų.

„Jei tai būtų traktuojama kaip būdas nemokėti mokesčių, tai Mokesčių inspekcija būtų identifikavusi ir liepusi susimokėti. Niekas nuo nieko nebuvo slepiama. Buvo teikiamos deklaracijos nuo 2010 metų. Tai nebuvo siekis nemokti ar vengti, slėpti mokesčius”, – teigė O. Kurauskas.

Anot jo, pinigai į V. Usovo tėvo ir į krepšininko Tado Klimavičiaus brolio sąskaitas buvo pervedami pagal jų prašymus.

„Viktorui Usovui buvo mokama už suteiktas paslaugas. Už jo įvaizdį, renginių vedimą. Kažkuriuo momentu Lygnugaris paprašė, kad Usovas būtų įdarbintas, o ne per įmonę teiktų paslaugas”, – aiškino O. Kurauskas.

Kitoje byloje pirma instancija nuteisė

Praėjusį trečiadienį Panevėžio apygardos teismas nuteisė buvusį krepšinio klubo „Lietkabelis“ direktorių M. Ignatavičių pripažindamas jį kaltu dėl klubo lėšų pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

M. Ignatavičius į teisėsaugos pareigūnų akiratį pakliuvo dėl 2015 metų gegužę-2018 metų liepą vykdytų veikų. Tuo laikotarpiu jis užėmė asociacijos Aukštaitijos krepšinio centras (ji nuo 2017 metų sausio tapo VšĮ Krepšinio klubu „Lietkabelis“ direktoriaus pareigas.

Teismas konstatavo, kad M. Ignatavičius, nesurašydamas buhalterinės apskaitos dokumentų, nepateikdamas jų buhalterėms, kitais atvejais – klastodamas apskaitos dokumentus, kurie vėliau buvo įtraukiami į klubo buhalterinę apskaitą, tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti 2015-2018 m. krepšinio klubo veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nebuvo sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą.

Buvęs krepšinio klubo vadovas taip pat pripažintas kaltu dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Skaičiuojama, kad atleistas iš direktoriaus pareigų jis klubui negrąžino 34,5 tūkst. eurų, išduotų jam atsiskaitymams klubo reikmėms.

M. Ignatavičiui skirta 6 tūkst. eurų dydžio bauda ir 2 metų bei 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismas nusprendė iš dalies atidėti kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą ir nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – šešis mėnesius, o likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

Taip pat teismas skyrė 34 476,79 Eur vertės turto konfiskavimą bei patenkino ir klubo 3804 eurų civilinį ieškinį.

Toks nuosprendis dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

Dar vieną civilinį minėto klubo ieškinį buvusiam vadovui šių metų balandžio 11 d. patenkino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Šis teismas klubui iš M. Ignatavičiaus priteisė atlyginti padarytą 34 476 eurų žalą, 855 eurus žyminio mokesčio ir beveik 10,5 tūkst. eurų klubui atstovavusio advokato išlaidų.