Reformacija – XVI a. Europoje prasidėjęs judėjimas, kurio pirminis siekis – reformuoti  katališkąją bažnyčią. To meto Europoje reiškėsi kelios reformacijos srovės, bet Klaipėdą anksčiausiai pasiekė augustinų vienuolio, teologo Martino Liuterio mokymas. Jo pasiūlymas, kaip patobulinti Romos katalikų bažnyčią, ilgainiui virsta politiniu, socialiniu ir kultūriniu judėjimu, padariusiu didelę įtaką ištisoms kartoms europiečių – ne išimtis, ir Klaipėdos gyventojams.

1525 m. Vokiečių ordino didysis magistras Albrechtas pasiskelbė pasauliečiu hercogu, iš Prūsijos išvarė Vokiečių ordiną, perėmė jo valdas ir liepė sekti Liuterio mokymu. Istorikai pasakoja, kad reformacijai Klaipėdoje iš pradžių buvo priešintasi. Esą Klaipėdos komtūras (ordino pilies ir jos srities valdytojas) Erikas Braunšveigietis šiai reformai nepritarė.

Įsitvirtinus reformacijai, Klaipėda iš katalikiškosios tapo protestantiškąja. Sekant Liuterio mokymu, kad Dievo žodis turi būti skelbiamas gimtąja kalba, mieste atsirado dvi bažnyčios.

Pagrindiniai maldos namai Klaipėdoje tuomet buvo Miesto, arba Vokiečių bažnyčia, miesto salos rytiniame smaigalyje, prie Dangės upės pastatyta apie 1562-1571 metus – nuo XIX amžiaus ji vadinama Šv. Jono vardu. Greta iškilo krašto gyventojams skirta lietuvių bažnyčia, pirmąkart minima 1589-aisiais. Ilgainiui mieste ima kurtis ir kitų konfesijų atstovai.

Pagrindinė mieste evangelikų liuteronų bažnyčia ne kartą keitė savo vietą. XVIII аmžiaus pradžioje ji pastatyta dabartinėje Turgaus gatvėje, 1706-аisiais ji pašventinta. Po didžiojo gaisro 1854-аisiais pagrindiniai miesto maldos namai buvo perstatomi. Deja, miesto simboliu laikyta Šv. Jono bažnyčia II pasaulio karo pabaigoje ir pokariu buvo nugriauta.

XVII a. viduryje Lietuvių bažnyčios Dangės krantinėje neliko, 1686-1687-аiasiais ji pastatyta dabartinėje Tiltų gatvėje. Lietuvių bažnyčia nuo XIX a. vidurio vadinta Krašto, arba Laukininkų, vardu. XX a. dar pasirodo Jokūbo bažnyčios pavadinimas, bet, kitaip nei kartais klaidingai įsivaizduojama, turėtas galvoje ne šventasis Jokūbas. 1959 m. pastatas buvo nugriautas, buvusių maldos namų vietoje sovietų valdžia pastatė restoraną.

Visai greta Lietuvių bažnyčios, veikė evangelikų reformatų maldos namai – Brandenburgo kurfiursto valdose tai viena seniausių šiai konfesijai suprojektuotų bažnyčių, Klaipėdoje iškilusi 1683 m., dveji metai iki Potsdamo edikto. II pasaulinio karo pabaigoje apgadinti maldos namai su žeme sulyginti sovietmečiu.

XVIII a. kartu su anglų pirkliais ir pramonininkais Klaipėdą pasiekė ir anglikonų konfesijos išpažinėjai. Bažnyčia dabartinėje Uosto gatvėje iškilo 1863 m., kai ryšiai su Anglija jau buvo susilpnėję. Tad XX a. pradžioje ji buvo perduota miestui. Deja, neišliko ir šie maldos namai – apie 1948-uosius, plečiant uostą, jie buvo nugriauti.

Evangelikų baptistų bendruomenė Klaipėdoje įsikūrė 1841 m., po dešimties metų buvo pašventinta šios bendruomenės bažnyčia. Sovietmečiu iš šios religinės bendruomenės atimtas pastatas, jiems grąžintas 1991 m.

Prūsijoje, o taip pat ir Klaipėdoje įsivyravusi reformacija darė įtaką ne tik religinėje plotmėje. Reformacija apėmė ir pastangas reformuoti švietimą. 1544-аisiais Klaipėdos pašonėje, Karaliaučiuje, įkuriamas universitetas – po Legnicos ir Marbugo – trečiasis pasaulyje naujai įkurtas protestantiškas universitetas. Jaunimas iš Klaipėdos vyko studijuoti ne tik į jį, bet ir į kitas aukštąsias mokyklas.

Reformacija Klaipėdoje paliko gilius įspaudus ir socialiniame gyvenime. Kad reformacija daro įtaką miestiečių buičiai, patvirtina ir archeologiniai radiniai. Archeologės Raimondos Nabažaitės teigimu, kasinėjimų metu aptikti koklinių krosnių fragmentai – vienas iš pavyzdžių, kaip reformacija keičia tuometę namų interjero stilistiką.

Galop reformacija suvaidina reikšmingą vaidmenį lietuviškosios raštijos, kultūros apraiškoms. Pirmoji spausdinta lietuviška knyga, Martyno Mažvydo parengtas Katekizmas, lietuviškų pamokslų knyga „Postilė“, į lietuvių kalba išversta biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, Kristijono Donelaičio „Metai” – veikalai, kuriuos inspiravo reformacija ir jos idėja – žodžio sklaida gimtąja kalba.

Apie reformaciją laidoje kalbėjo istorikas, Klaipėdos universiteto afilijuotasis profesorius doc. dr. Vacys Vaivada, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius, dr. Vasilijus Safronovas, archeologė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė.

Projekto „Istorinės Klaipėdos pėdos“ klaidos iš dalies finansuojamos Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”. Projekto partneriai – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.