Klaipėdos apylinkės teismas, šią gegužę atvertęs iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) jam sugrąžintą bylą dėl per Girulių kvartalą „Gintaro krantas” einančios Skautų gatvės atkarpos, vėl ją sustabdė.

Procesas dėl žemės nuomos nutraukimo galės būti atnaujintas tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) išnagrinėjus šiame kvartale gyvenančio Klaipėdos universiteto infrastruktūros prorektoriaus Benedikto Petrausko, anksčiau vadovavusio šiai bendrijai, ir jo kaimynės Irenos Baltrunenės skundą.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Nenustatė visų reikšmingų aplinkybių

„Atvira Klaipėda” jau nekart buvo rašiusi, kad savivaldybės administracijos iniciatyva Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nusprendė nutraukti su gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Gintaro krantas“ sudarytos žemės nuomos sutartį dėl dalies sklypo, nes dėl to savivaldybė neturi galimybės įregistruoti nuosavybės teisės į gatvę, kaip vietinės reikšmės kelią. O bendrijai užtvėrus šią gatvę užkardu ir rakinama tvora, kiti gyventojai mažiausiai nuo 2006 m. kovo, išskyrus bendrijos narius, negali laisvai ja naudotis.

Pirmos instancijos teismas buvo konstatavęs, kad NŽT sprendimas yra teisėtas, o Klaipėdos apygardos teismas priėmė bendrijai palankų sprendimą. NŽT skundą nagrinėjusi LAT kolegija konstatavo, kad nors ir reikia atsižvelgti ir į tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisę, negali būti sudarytos prielaidos, jog būtų nesilaikoma efektyvumo principo, kuris reiškia, kad turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei ir turi būti veikiama visuomenės interesais.

Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad bendrija, užtverdama per savo nuomojamą teritoriją einančią gatvės dalį, sudarė galimybę tik savo nariams naudotis šia gatve, paneigdama kitų visuomenės narių teisę naudotis šia gatve susisiekimo tikslais. Konstatuota, kad šiais veiksmais bendrija pažeidė teisės aktuose įtvirtintą reikalavimą naudotis ne aukciono būdu išnuomotu valstybinės žemės sklypu užtikrinant teisingą visuomenės interesų ir nuomininko teisių pusiausvyrą ir taip sudarė pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties dalį dėl sklypo dalies.

Konstatavus, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, ji buvo grąžinta apygardos teismui, o šis pernai vasarį nurodė ją nagrinėti pirmai instancijai. Tačiau čia šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas tol, kol nesibaigs teisinis ginčas administraciniame teisme, kurį pradėjo B. Petrauskas ir I. Baltrunienė, įsitikinę, kad NŽT neteisėtai išėmė iš viso sklypo tą dalį, kuri būtų skirta Skautų gatvei.

Atnaujino per klaidą?

B. Petrausko ir I. Baltrunienės pretenzijas pirmos instancijos teismas atmetė pernai gruodį, tačiau jiedu pasinaudojo teise skųsti tokį sprendimą LVAT.

Nepaisant to, kad šis teisinio procesas neužsibaigė, į Klaipėdos apylinkės teismą sugrįžusią bylą nagrinėti paskirta teisėja Viktorija Čiapaitė ją šių metų gegužę atnaujino.  Rugpjūčio pabaigoje buvo surengta ir itin retai pasitaikanti procedūra – išvažiuojamasis teismo posėdis į gyvenamųjų namų kvartalą.

Vėliau buvo surengtas ir dar vienas posėdis, kurio metu NŽT vyriausiasis specialistas Andrej Pavlovskij priminė teismui, kad ši byla visgi turėtų būti sustabdyta, kol bus padėtas galutinis taškas B. Petrausko ir I. Baltrunienės procese.

„Vyriausiajam administraciniam teismui apskųstu sprendimu buvo išskirtas konkretus gatvės plotas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kelia fakto klausimą – kiek konkrečiai gatvė užima, ar bendrija tinkamai vykdė sutartį. Fakto klausimas nustatomas planais. Kad tinkamai būtų nustatyta, reikia laukti teismo sprendimo įsigaliojimo”, – sakė A. Pavlovskij, kurio poziciją palaikė ir Klaipėdos savivaldybei byloje atstovaujanti Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Mockienė.

„Gintaro kranto” advokatui Jovitui Elzbergui išreiškus poziciją, kad  pagrindo stabdyti šią bylą nėra, teisėja priėmė žodinį sprendimą tęsti procesą ir leido advokatui pradėti dėstyti savo poziciją.

Pateikė 1998 m. nuotrauką

J. Elzbergas akcentavo, kad į bylą pateikta 1998 m. lapkritį daryta nuotrauka liudija, jog ir iki kvartalo statybų pradžios čia buvo uždara teritorija, per kurią nevyko joks tranzitinis eismas.

Situacija prieš beveik 23-ejus metus. „Gintaro kranto” nuotr.

Pasak advokato, nė viename iš planavimo dokumentų nebuvo sprendžiamas gatvės likimas.

„Savivaldybė įsigeidė savo vardu registruoti statinį, kuris jai niekada nepriklausė. Jokie teritorijų planavimo dokumentai nenumatė jo perdavimo savivaldybei. Gatvės pirmiausia turi būti nurodytos teritorijų planavimo dokumentuose, jei to nėra, negali būti pradėtas net jų projektavimas. 2000 metų detaliajame plane yra numatyta D kategorijos gatvė, skirta privažiavimams prie namų, ir tai niekada nebuvo pakeista”, – dėstė J. Elzbergas, pabrėžęs, kad ši gatvė nebuvo pažymėta ir nė viename miesto bendrajame miesto, naujajame „taip pat niekaip kitaip nereglamentuojamas šis klausimas”.

Pasak advokato, kyla klausimas, kokiu gi dokumentu remdamasi savivaldybė gali bandyti registruoti šią gatvę kaip savo nuosavybę, nes ji niekuomet nestatė tos gatvės, niekada nėra gavusi atitinkamo statybos leidimo. J. Elzbergas pabrėžė ir tai, kad savivaldybė niekada neprižiūrėjo šios gatvės – nei šlavė, nei tvarkė, nes nebuvo ir jos perėmusi, nors galėjo tai padaryti, pavyzdžiui, paimdama visuomenės poreikiams.

Advokatas pakartojo jau išvažiuojamojo posėdžio metu akcentuotą aplinkybę, kad šio kelio plotis esą per mažas, kad jis galėtų būti priskirtas gatvei.

„Gintaro krantas” turi nuosavybės teisę, nors ir nepavyko jos įregistruoti.  Bendrija pati prižiūri gatvę, ja visada turėjo teisę pateikti pėstieji, dviratininkai, automobiliai čia niekada nevažiavo tranzitu nei sovietmečiu, nei dabar”, – kalbėjo J. Elzbergas.

Pasak jo, vieninteliai suinteresuoti tranzitiniu judėjimu galėtų būti arčiau jūros, toje pačioje Skautų gatvėje esančios bendrijos „Bangos aidas” gyventojai, tačiau jie esą nepageidauja tokio atvėrimo, nori, kad ir šalia jų esanti gatvės dalis būtų užtverta užkardais.

„Poilsiautojai ir miestiečiai gali automobilius pasistatyti aikštelėse. Tai vardan ko kovojama?” – klausė advokatas, įsitikinęs, kad „NŽT veikė tik aklai savivaldybės naudai, o ne visuomeniniam interesui”.

J. Elzbergo teigimu, gatvę bendrija įrengė pagal 2002 m. balandį išduotą statybos leidimą inžinerinei infrastruktūrai statyti. Jis esą apėmė ir gatvelių, ir tinklų, ir apšvietimo, ir vartelių, ir užkardo statybos darbus. Kartu jis pripažino, kad bendrija tikriausiai padarė klaidą iškart savo vardu neregistruodama įrengtos gatvės.

„Esminis momentas yra tai, kad kelias neatitinka gatvės parametrų. Jei jis taptų miesto gatve, gyventojai nebegalėtų patekti į savo namus, būtų identiška situacija kaip „Bangos aide”. Tik dar baisiau būtų, nes čia galimas tik vienpusis eismas. Savivaldybė galėjo numatyti servitutą, bet to nepadarė nė viename teritorijos planavimo dokumente, o dabar tiesiog nori atimti nežinia kam”, – sakė advokatas.

Visgi sustabdė

Posėdžio metu atėjus laikui pasisakyti NŽT, jos vyriausiasis specialistas A. Pavlovskij pakartojo, kad ši byla jau buvo sustabdyta būtent dėl iki šiol dar neišnagrinėto B. Petrausko ir I. Baltrunienės skundo bei paprašė teismo šį klausimą spręsti rašytine nutartimi, kurioje išdėstytus argumentus jau būtų galima skųsti aukštesnei instancijai.

Sulaukusi tokio pakartotinio prašymo teisėja V. Čiapaitė paskelbė procese pertrauką. Vėliau ji jau priėmė sprendimą, kad byla sustabdoma iki sprendimą priims LVAT.

ISTORIJA

Istorikas Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos miesto istorija” rašo, kad XIX a. būsimuosiuose Giruliuose pradėjus plėtoti rekreacinę zoną buvo suformuota kurorto promenada (Badepromenade), jūros link vedusi nuo girininkijos ūkio per kurhauzą. Jos trasos likutis – šiandieninė Skautų gatvė. 

Pirmą sykį klausimą, ar teisėtai užtverta dalis Skautų gatvės, einančios per kvartalą, pastatytą buvusios pionierių stovyklos vietoje, dar 2006-ųjų kovą iškėlė tuometinė dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistė Natalija Mogučaja-Vaineikienė.

Klaipėdos savivaldybės administracijai galiausiai nusprendus įregistruoti šią gatvę kaip miesto turtą, to padaryti nepavyko, nes dalis gatvės pateko į „Gintaro krantui“ išnuomotą sklypą, o servituto čia neliko dar 2003 metais, kai tuometinė apskrities viršininkė Virginija Lukošienė, vėliau pati įsikūrusi šiame kvartale, pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo su tuometine sklypo nuomininke „Klasco“. 2004 m. gruodį apskritis nutraukė sutartį, pasirašytą su „Klasco“, ir sudarė sutartį su „Gintaro krantu“, kuris prieš tai buvo šio sklypo subnuomininkas.

Galiausiai savivaldybė kreipėsi į NŽT, kad ši pašalintų kliūtį miestui tapti gatvės savininku. Ji atliko patikrinimą ir konstatavo, kad sklypo dalis (gatvė, keliai prie namų bei plotas, kuriame bendrija esą ketina statyti bendruomenės namus) naudojama ne pagal paskirtį ir nusprendė nutraukti jo nuomos sutartį. Toks sprendimas sukėlė bendrijos „Gintaro krantas“ narių nepasitenkinimą ir jie pateikė ieškinį.

Bendrija bandė Skautų gatvę įregistruoti kaip aikštelę su privažiavimais prie namų, tačiau Registrų centras atsisakė tai padaryti. „Gintaro krantas“ šį jo sprendimą skundė teismui, bet pirma instanciją šių metų kovą jį atmetė. LVAT skundo dėl tokio sprendimo bendrija jau nebeteikė.