Toliau projektuoja „Trinyčių” daugiabučius

Svarbu, Verslas

Architektai buvusią „Trinyčių” fabriko teritoriją valdančių verslininkų užsakymų parengė ir visuomenei pristato jau ketvirtus projektinius pasiūlymus dėl daugiabučių statybų.

Pirmieji bendrovės „Gaudesta“ užsakymu parengti tokie dokumentai buvo dėl sklype Bangų g. 24 suplanuoto daugiabučio. Jie buvo pristatyti dar 2021-ųjų gruodį. Po pustrečio mėnesio buvo pristatyti projektiniai pasiūlymai, numatantys daugiabučio statybas sklype Bangų g. 22. Šiemet rugpjūtį buvo pristatyti statybų planai sklype Kooperacijos g. 13.

Dabar jau Edmundo Andrijausko architektų biuras pristato projektinius pasiūlymus dėl daugiabučio statybų sklype Bangų g. 26. O bendrovė „Dojas” jau anksčiau „Gaudestos“ užsakymu parengė ir viešina šioje teritorijoje numatomų skersgatvių projekto projektinius pasiūlymus.

Minėtajame sklype ketinama statyti A++ klasės daugiaaukštį, kurio aukščiausia dalis bus septynių aukštų, iš viso jame bus 63 butai ir komercinės paskirties patalpos. Pagal Klaipėdos miesto tarybos patvirtiną tvarką jam būtų reikalingos 36 vietos automobiliams, o šio sklypo ribose projektuojama 9 vietų antžeminė ir 39 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelės.

„Pastato struktūra susideda iš dviejų pagrindinių tūrių, kurie formuoja vidinį kiemą. Pastato struktūra auga link naujai projektuojamos gatvelės, už kurios pagal detalųjį planą yra numatyta nedidelė aikštė. Augančio pastato aukščiausias pastatas taps akcentu formuojančiu aikštės išklotinę. Pirmame aukšte yra numatomos komercinės paskirties patalpos, kurios padės įveiklinti naujai projektuojamą aikštę. Pastate yra numatomos trys laiptinės, kurios susijungia su požemine stovėjimo aikštele, įvažiavimas į požeminę aikštelę numatomos sklypo pietrytinėje dalyje. Pastato formuojamame vidiniame kieme yra numatomi gėlynai bei vaikų žaidimo aikštelė“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.

„Skersgatviai projektuojami siekiant plėtoti daugiabučių kvartalo vystymą ir privažiuoti prie daugiabučių projektuose suprojektuotų aikštelių. Projektuojami skersgatviai ruožo pradžioje prisijungia prie esamos nuovažos Bangų g., kuri bus rekonstruojama kitu projektu ir ruožo pabaigoje prie Kooperacijos g. Kooperacijos gatvėje nuovaža bus projektuojama atskiru projektu“, – tai savo ruožtu projektuotojai aiškina skersgatvių, kurie bus ir su pėsčiųjų bei dviračių takais, projekto esmę.

INFORMACIJA

Susipažinti su skersgatvių projektiniais pasiūlymais galima iki lapkričio 28 d. Liepų g. 83, Klaipėdoje, darbo dienomis darbo valandomis iš anksto susitarus tel. 8 670 20356 arba internetinėje svetainėje klaipeda.lt/pp. Pasiūlymus galima teikti lapkričio 28 d. el. p. voldemaras@dojas.lt, info@zaimis.lt. Viešas pristatymas vyks lapkričio 28 d. 15 val. nuotoliniu būdu.

Susipažinti su daugiabučio projektiniais pasiūlymais galima iki gruodžio 5 d. Turgaus a. 25, Klaipėdoje, darbo dienomis nuo 10 iki 17 val. iš anksto susitarus tel. 8 46 411956 arba internetinėje svetainėje klaipeda.lt/pp. Pasiūlymus galima teikti iki gruodžio 5 d. UAB Andrijausko architektų biuras, Turgaus a. 25, LT-91246, Klaipėda, arba el. p. architektubiuras@partneriai.com. Viešas pristatymas vyks gruodžio 5 d. 15 val. nuotoliniu būdu.

ISTORIJA

Medvilnės audimo fabrikas AB „Klaipėda” prie Malūno tvenkinio buvo įkurtas 1925 m. iš Lietuvos atvykusių brolių Abrahamo ir Rafaelio Fainbergų.  Įmonė pradžioje turėjo 50 darbuotojų, o 1938 m. jau buvo didžiausias tekstilės fabrikas Lietuvoje (jame dirbo 1600 žmonių), taip pat vienas moderniausių tokios rūšies fabrikų Europoje. Jis buvo didžiausias Klaipėdos darbdavys prieš II pasaulinį karą, tačiau dėl menkų atlyginimų, pasak istoriko Juliaus Žuko, vietiniai čia vengdavo įsidarbinti, daugiausia dirbdavo atvykėliai iš Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų. Didžioji dalis produkcijos – vilnoniai, pusvilnoniai ir medvilniniai audiniai – buvo realizuojama Lietuvos rinkoje su prekiniu ženklu „Du arkliukai”. Nemažai produkcijos įsigydavo Krašto apsaugos ministerija.

Anot istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, per II pasaulinį karą buvo sunaikintas vienas pagrindinių audimo korpusų, buvęs arčiau tvenkinio, mažiau nukentėjo antrasis. Gamykla iš dalies buvo atstatyta per antrą 1945 metų pusmetį. 1946-1950 m. TSRS ūkio plane ji buvo įtraukta į svarbiausiųjų sąjungos lengvosios pramonės įmonių atkūrimo ir išplėtimo sąrašą. Audimo korpusas pradėjo veikti tik 1949 m.

1945-1947 m. įmonė vadinosi Medvilnės verpimo ir audimo kombinatas „Trinyčiai”, vėliau – Medvilės verpimo fabrikas „Trinyčiai”.

1954 m. buvo pastatytas naujas korpusas. 1956 m. pradėjo veikti pluošto dažymo cechas. 1959-1964 m. du iš trijų fabriko korpusų buvo rekonstruoti į vieną pagrindinį, kuriame buvo įrengta naujų cechų ir pastatytas naujas buitinis korpusas palei Bangų g., seni įrengimai pakeisti naujais.

Pirmaisiais pokario metais fabrikas gamino verpalus, audinius ir vatą. Nuo 1947 m. – vien medvilnės verpalus. Žaliavą fabrikas gaudavo iš Vidurinės Azijos, o verpalus siųsdavo į Lietuvos ir kitų TSRS respublikų įmones. 1969 m. čia dirbo 2472 žmonės. 

Klaipėdos „Trinyčių“ medvilnės verpimo fabriko verpimo ceche. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

1993 metais „Trinyčiai“ tapo privataus kapitalo įmone. Nuo 1990 m. įvairiuose fabriko skyriuose dirbusi, o 1999-2003 m. įmonei vadovausi Daiva Urbonienė žurnalistei Rolandai Lukoševičienei yra pasakojusi, jog siekdama pagerinti techninę bazę įmonė buvo įsigijusi šveicarišką liniją, vėliau į modernizaciją investavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERIPB), tačiau tuo metu Uzbekija pati pradėjo gaminti kokybišką produkciją, o ne tik tiekti žaliavą, tad konkuruoti tapo neįmanoma.

1999 m. vienas iš įmonės akcininkų – SBA koncernas – surado Anglijos įmonę „Shiloh spiners Ltd”, kuri gamino verpalus šluotoms ir kilimėliams iš susuktų siūlų. Ji perkėlė kelias gamybos grandis į Klaipėdą, tiekė žaliavas, pirko produkciją, bet po keleto metų bankrutavo.

Išnykus žaliavai, klientams netruko ateiti ir „Trinyčių” bankrotas – jį įmonės valdyba paskelbė 2003 m. gegužės 30 d. Didžiausia „Trinyčių“ akcininkė tuo metu buvo investicinė bendrovė „Koncerno SBA investicija“, kuriai priklausė 44,25 proc. akcijų. ERIPB valdė 22,38 proc., Valstybės turto fondas – 7,02 proc. akcijų. Prieš paskelbiant bankrotą įmonėje dirbo 260 žmonių.

AB „Trinyčiai” buvo išregistruota 2008 m. birželį. 

17 Comments

  1. Vėtra

    Vėtrungės kvartalo devynaukščiai euroremonto aikštėje.

    Reply
  2. ramunė

    Donatai nepristok prie Andrijausko, žmogaus kuris Klaipėdai tikrai atidirbo . Pasižiūrėk ką pats prie Jono kalno išdarinėji. Ten tokių 5-7 a. Baltarusiškų grožybių ant Danės kranto mums padovanosi. Kur buvusi valdžia ir savo matomai pažadėtų penthousų Kuršių marias matyti ruošiasi.

    Reply
  3. Donatas

    O ko jūs tikitės iš Andrijausjo projektų. Pilnas miestas j pilkų dėžučių

    Reply
  4. Jonas

    Ar jūs juokaujat?
    Vieta – pačiame centre, o projektuojami pilki stačiakampiai. Architektūra Klaipėdoje turi atliepti Klaipėdos miesto dvasią – šlaitiniai stogai, bordo spalva, galbūt raudonos plytos, galbūt – dekoratyvus fachverkas (kaip Šilutės kkc). 0 fantazijos, 0 noro Klaipėdą paverst unikaliu, savo unikalų veidą turinčiu miestu.

    Reply
    • Jonui

      Domai, Jonu čia pasivadinęs, nebandėte pats projektuoti? Kam komentuoti, ko pats visiškai nesuprantate? Gal geriau būti nuolat kudakuojančių vištelių grupėje fb- ten ir pats proto galiūnas.

    • Jonas (Domas)

      Tai paaiškinkit, protingasau, kuo šitas projektas papuoštų miestą? Ad Hominem mes visi pakudakuoti galime, kalbėkit argumentais, o ne verkšlenkit, kai kažkam jūsų stalinistinis dėželizmas nepatinka 😀

  5. C7

    Keista, kad po vieną pastatą viešina, ir gatvelę dar kita įmonė projektuoja. Nėra matyti bendro kvartalo vaizdo. Kaip tie namai tarpusavyje derės? Kaip atrodys aplinkoje?
    Tikėkimės architektai turi viziją, bet tiesiog ja nepasidalija.

    Reply
  6. Skeptikams

    O jūs nenorite visą inkštimą per viešą aptarimą pademonstruoti? Jei jau toks begalinis nepasitenkinimas, lapkričio 28 d. išauš jūsų valanda. AK- tikrai ne pati efektyviausia terpė aimanoms, tikintis pokyčių.

    Reply
  7. Daiva

    Nenorėčiau aš ten gyventi. Privatumo – jokio. Aplinkui – betonas ir parkingai.

    Reply
    • Eigulys

      Yra žmonių, kurie mielai persikraustytų iš senų sovietinių kvartalų ir modernesnius. Ir ne visiems lemta gyventi privačiame name už Klaipėdos ribų

    • Anonimas

      Kuom blogi sovietiniai?? Daugumoje ir isplanavimas buto ir logikos pastatu projektavime daugiau nei naujuose. Tad moderni far nereiskia geriau.

  8. Anonimas

    Kaip sitie pastatai isilieja i bendra aplinkos kontekstą ? Plius aukstingumas, jeigu jie butu pastatyti laukuose kur saules butai kuo jie skirtusi ?

    Reply
  9. Nuostabu

    Ne darbo vietas kuria o tik melagiams gyvenimus tobulina, tiems kurie vagia, zudo artima-del prabangesnio gyvenimo, prabangiu kurortu ir masinyciu, apeina mokescius-vagia is valstybes.

    Reply
    • Žmogeli,

      iš kur ta neapykanta? Kas taip žiauriai nuskriaudė?

  10. Zakė

    63 butai ir tik !!! 36 vietos automobiliams.Nekoks projektas,aidas uždarame kieme

    Reply
  11. Anonimas

    Zalumos trūksta,

    Reply
    • Eigulys

      žaluma prie prūdo, jei labai prispirs bėda 🙂

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Mums rašo

Imanuelio Kanto vardo ir filosofinio palikimo renesansas Klaipėdoje

Pirmadienį, balandžio 22-ąją, sukanka 300 metų nuo filosofo Imanuelio Kanto gimimo. Filosofo atradimai prilyginami Koperniko heliocentrinės Saulės sistemos atradimui XV ...
2024-04-22
Skaityti daugiau

Kultūra

300 metų sulaukęs Imanuelis Kantas kviečia į svečius pas Herkų Kantą

Balandžio 22-ąją sukanka 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Imanuelio Kanto – gimimo. Kad ši data ...
2024-04-16
Skaityti daugiau

Svarbu, Unikali urbanistinė istorija

Piliavietės grįžimas miestui: istorija jau siekia pusšimtį metų

Vienas iš ryškiausių sovietmečio urbanistinių Klaipėdos pokyčių – miesto gimimo vieta, kurioje iki XVIII a. pabaigos stovėjo pilis, tapo uždara ...
2024-04-05
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This