Vytautas Valevičius

Vytautas Valevičius: „Ar žmogui reikia nemirtingumo?”

Galvodami apie save ir kartais apie savo likimą, slapta tikimės, kad gyvenimo pabaiga dar toli. Nedaug tėra žmonių, kurie nori mirti čia ir dabar. Tiesa, yra savižudybės, bet tai nėra mano dabartinė tema. Skaudi, bet apie tai jau esu rašęs ir dar rašysiu. Dabar apie...

Vytautas Valevičius: Apie demokratijos pasikeitimus

Demokratiją žino visi. Ji yra įvairių žmonių mėgiamas žodis. Galima išgirsti ir anekdotuose, ir linksmose istorijose. Ji gali būti keiksmažodžiu ar pagyrimu. Tačiau kaip nedidelis logikos specialistas galiu pasakyti, jog šis žodis per dažnai vartojamas neapibrėžtai,...

Vytautas Valevičius: „Ar pavydas – normalus?”

Nesu didelis psichologas, todėl nesukursiu naujos teorijos ar visiems viską išaiškinsiu. Tiesiog noriu pažvelgti į žmogų, kuris pavydi. Tiesa, iš karto pasakysiu, kad pavydas turi amžių, tarpsnius ir sudėtingas formas. O iš kitos pusės, jis yra viena iš seniausiai...

Vytautas Valevičius: „Kuris geresnis: sveikas ar išmanus?”

Aš ne apie prietaisus, aš – apie miestus. Ką vadiname išmaniu telefonu, tikriausiai žino visi. Gal dar liko vienas kitas asmuo kur nors glūdumoje arba koks atsiskyrėlis, tačiau dabar ne apie juos. Pasaulyje ir Europoje egzistuoja sveikų miestų judėjimas. Ne...

Vytautas Valevičius: „Tarp idealizmo ir mirties”

Pirmoje dalyje parodžiau, kas ir kiek „kaltas“ dėl vaistų kainos. Pagrindinis jos sudarytojas yra gamintojas. Kaip pastebi dabartinis sveikatos ministras, „labai sunku įvertinti, kiek iš tikrųjų gamintojui kainuoja sukurti vaistą. Deriesi dėl kainos mažinimo,...

Vytautas Valevičius: Kiek reikia žinoti apie save?

Žinojimas yra gėris ir blogis. Gerai, kai žinai, ko reikia, blogai, kai žinai, ko nereikia. Nesiimsiu aiškinti, kad tokių situacijų begalė, pereisiu prie svarbiausio. Žmogus turi kūną, protą ir dar kai ką, vadinamą dvasingumu, kartais siela ir panašiai. Paskutinį...

Vytautas Valevičius: „Kaip meluoja profesoriai”

Knygynuose pasirodė labai gražiai išleistas darbas intriguojančiu pavadinimu „Liberalizmas kaip pilietinė religija“. Malonu, kai protingi žmonės aptaria mums svarbius dalykus. Tačiau jau pradėjus vartyti pirmuosius puslapius pamatai, kad čia … melagis. Nerašau...

Pin It on Pinterest