Svarbu, Uostas ir jūra

Ar iš tiesų uoste per daug paveldo? (1)

Avatar

Martynas Vainorius
2018-08-16


Uosto direkcija teisme bando nuginčyti paveldosaugininkų sprendimą, kuriuo buvo išplėstos nekilnojamuoju kultūros paveldu esančio Karaliaus Vilhelmo kanalo ribos taip, kad jos dabar patenka į uosto teritoriją ir esą trukdo tiesti geležinkelį.

Apie susikirtimus su paveldosaugininkais buvo kalbėta ir paskutinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdžio metu. Tada vienbalsiai buvo nuspręsta kreiptis į Vyriausybę bei prašyti, kad ji įpareigotų atsakingas institucijas iš esmės spręsti kultūros paveldo teritorijų ribų klausimą uosto teritorijoje ir jo prieigose.

Buvusios Vitės teritorijoje įsikūrusi “Klasco” atstovai tikina, kad čia paveldo objektų jau nėra likę. Martyno Vainoriaus nuotr.
Nėra ko saugoti?

Minėto posėdžio metu buvęs Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (“Klasco”) vadovas Audrius Pauža teigė, kad uoste reikėtų pakoreguoti kultūros paveldo ribas, bet Kultūros paveldo departamentas (KPD) teigia, kad tam nėra argumentų.

“Tačiau argumentų, kodėl išplėsti, irgi nebuvo. Turi būti atskirta uosto teritorija. “Klasco” nėra jokių saugotinų objektų, tai nustatė jau trys komisijos. Jei yra pavieniai pastatukai, tegu būna, bet nereikia visos teritorijos įtraukti. Prie 12-13 krantinės negalima praplatinti 10 metrų pirso, nes tai esą kultūros paveldo objektas, nors visam Žiemos uosto užpylimui KPD neprieštaravo. Viskas yra perkasta dar 5-6 dešimtmetyje”, – teigė A. Pauža.Žinia, kai kurie visuomenės atstovai pasipiktino tuo, kad “Klasco” teritorijoje esančiam buvusių Locmanų (seniau – Locų) namui yra neužtikrinta apsauga. Šių metų kovo 13 d. KPD Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė patikslinti Naujamiesčio vertingąsias savybes ir šį pastatą (Uosto g. 23) priskirti kitų objektų kategorijai. Taip pat rekomenduojama atlikti jo apmatavimus. Teigta, kad tokį sprendimą priėmusi taryba buvo suklaidinta, nes jai pateikta netiksli informacija. Į tai sureagavo ir klaipėdietis parlamentaras Naglis Puteikis, kreipęsis į kultūros ministrę bei KPD, kad būtų inicijuotas pakartotinis Locmanų namo ir pirmosios lietuviškos Klaipėdos uosto valdybos pastato (Naujoji Uosto g. 5) vertės ir apsaugos klausimų svarstymas.

1924 m. spalio Žiemos uosto vaizdas. Kairėje – Locų namas. Klaipėdos apskrities archyvo nuotr.
Locmanų (Locų) namas šiandien. Martyno Vainoriaus nuotr.

“Įtikinanti kalba, bet istorijos nepakeisi, net jei ribas pakeisi. Miestas ten buvo, režimą galbūt reikia keisti, o ne ribas. Bet ir dabartinis režimas netrukdo “Klasco” pasistatyti tokias baisias palapines, kuriose net skautai negyventų ir daryti gėdą miestui. Diskusija gali būti, bet ne tokia skubota”, – posėdžio metu teigė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

“Miesto vystymas neatsiejamas nuo vandens, negalima imti taip ir apkarpyti, konstitucinė teisė ir mūsų vaikų turėti paveldą”, – savo ruožtu teigė Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.

Tuo metu Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigė “niekur negirdėjęs, kad uostų teritorijose būtų kultūros paveldas ar želdiniai”.

“Reikia, kad Vyriausybė kreiptųsi į atsakingas institucijas. Dabar Uosto direkcija visiškai atsitiktinai sužino apie atsirandantį paveldą, be mūsų neturėtų būti derinami tokie sprendimai, nes uostas yra svarbus ekonominis, strateginis objektas”, – teigė A. Vaitkus.

Išplėtė kanalo ribas

Pernai spalio 3 d. KPD Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė patikslinti Karaliaus Vilhelmo kanalo duomenis Kultūros vertybių registre, apibrėžti naujas teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinį reikšmingumo lygmenį kompleksui bei kompleksinėms dalims. Pasak Uosto direkcijos atstovų, taip dalis Karaliaus Vilhelmo kanalų statinių komplekso teritorijos pateko į uosto teritoriją.

Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika minėto posėdžio metu teigė, kad Vilhelmo kanalo ribos “kažkaip perlipo Perkėlos gatvę ir dabar trukdo vienam iš investicinių projektų – naujo geležinkelio tiesimui”.

“Google” vaizdas

“Dėl Vilhelmo kanalo klausimo tikrai sutampa nuomonės. Dėl to negali iš terminalo išvežti krovinių. Tačiau reikėtų keisti reglamentus uosto teritorijoje, o ne ribas”, – sakė Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Nors minėtoji taryba vienbalsiai nusprendė kreiptis į Vyriausybę bei prašyti, kad ji įpareigotų atsakingas institucijas iš esmės spręsti kultūros paveldo teritorijų ribų klausimą uosto teritorijoje ir jo prieigose, veiksmų jau ėmėsi ir pati Uosto direkcija. Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau nagrinėjamas jos skundas dėl minėtosios KPD vertinimo tarybos sprendimo pakeisti kanalo ribas. Trečiuoju asmeniu šioje byloje yra Klaipėdos konteinerių terminalas.


2018-08-16

Vienas komentaras apie “Ar iš tiesų uoste per daug paveldo?”

  1. tas paveldas buvęs-nebuvęs.Bjauru žiūrėti kaip jie išsisukinėja ir blefuoja, siekdami viską sunaikinti.Netgi teismą pasitelkė kur tikriausiai atlėks su 5 advokatais prieš 1 valstybės prokurorą..Argi tikrai nežinojo kurie pastatai uosto teritorijoje yra paveldas?O kodėl Locmanų namo nerestauruoti ir nenaudoti savo tikslams?Jis toks gražus..Užtenka tų aklinų angarų iš metalo, jau Begos teritorijoje buvusio celiuliozės fabriko didesnę pusę “nunešė”, o pastatai buvo neprastesni kaip iš išorės.Labai blogai elgiamasi su praeities artefaktais, labai blogai.Nuvažiuokite aukštieji uosto viršininkai pasiskaityti sakinio iškalto Klaipėdos Krantinės Arkoje ir gal kažkas gero įsižiebs supinigėjusiose jūsų širdyse

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Parama

Jei Jums patinka "Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ "Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra vienintelis mūsų pajamų šaltinis.

Paremti
Atviri dokumentai

VšĮ "Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ "Klaipėda atvirai" steigimo sutartį.

Su dokumentais galite susipažinti čia
Informacija

Portalas “Atvira Klaipėda” priklauso
VšĮ “Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Redakcijos adresas:
Tiltų g. 16 (4 aukštas)
Klaipėda, LT-91246
Tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt