Artėjant sekmadienį Klaipėdos rajone vyksiantiems Seimo nario vienmandatėje apygardoje rinkimams, o uostamiestyje tuo metu rengiamai pilietinei akcijai-eisenai „Už teisę gyventi be smarvės!”, penktadienį Dumpiuose apsilankė rajono mero Broniaus Markausko bendrapartietis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Nors ir nebuvo kviestas, į vizitą po įmonių „Branda LT”, „Grigeo Klaipėda”, „Klaipėdos vanduo” ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) teritorijas įsitraukė ir uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Baigiantis vuajažui ministras neturėjo pretenzijų tik „Klaipėdos vandeniui”. Anot jo, tokių technologijų, kaip naudoja „Branda LT”, turi nelikti, „Grigeo Klaipėda” esą reikia priversti naudotis ne savo, o miesto valymo įrenginiais. Pastabų jis turėjo ir KRATC eksploatuojamam Dumpių sąvartynui.

Iš kairės: „Branda LT” vadovas Evaldas Stakė, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Irgi purkš organinę chemiją

Kompostavimo veikla užsiimančios „Branda LT” vadovas Evaldas Stakė teigė, kad įmonė jau kurį laiką darbuojasi su gerokai mažesniais atliekų kiekiais – iki 2000 tonų. Dabar esą kompostuojamos tik tabako atliekos, „Klaipėdos vandens” nuotekų valymo įrenginių dumblas bei sugedę vaisiai ir daržovės.

„Gyvulinės kilmės, virtuvės atliekų neturime nuo praėjusių metų spalio”, – tikino E. Stakė.

Įmonė nuo kitos savaitės mėnesį laiko eksperimentuos su organinės chemijos patrankomis, kurias pradėjo naudoti KRATC savo sąvartyne.

Tačiau ministras K. Mažeika, pirmiausia stebėjęsis, kodėl tokia veikla vykdoma atvirai ir nesurenkamos jos metu išsiskiriančios biodujos, vėliau, kalbėdamas su žurnalistais pareiškė, kad „Brandos” naudojamas kompostavimo „būdas atgyvenęs ir turi keistis”. Esą artimiausiu metu tokia technologija turi išnykti iš taršos leidimų – „jie neturėtų būti išduodami, pratęsiami, o esamoms įmonėms ir nutraukiami, jei nebus atliktos investicijos”.

„Branda LT” kompostavimo kaupai. Martyno Vainoriaus nuotr.

Atsakydamas į „Atviros Klaipėdos” klausimą, jis tikino, kad tam būti įstatymų pakeitimai, esą neužtenka vien tik jo įsakymais pakeisti tvarkas.

Tačiau klaipėdietis parlamentaras Simonas Gentvilas dar pernai balandį teigė, kad reikiami pakeitimai gali būti padaryti būtent aplinkos ministro įsakymais. Tai jis „Atvirai Klaipėdai” patvirtino dar kartą ir penktadienį.

„Ne įstatyme rašoma, kaip kokia technologija naudojama. Čia yra ministro įsakymo forma, parašą ministras galėtų padėti kad ir rytoj. Pavyzdžiui, jau yra parengtas Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimų pakeitimo projektas„, – sakė parlamentaras.

Nori priversti naudotis miesto tinklais

„Grigeo Klaipėda” nuotekų valykloje išgirdęs apie jau artimiausiu metu numatomą užbaigti 1,2 mln. eurų vertės investicinį projektą, ministras stebėjosi, kodėl įmonė investuoja tiek pinigų, išlaiko savą infrastruktūrą, o ne naudojasi miesto nuotekų tinklais ir valymo įrenginiais.

„Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginiai. Martyno Vainoriaus nuotr.

AB „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Robertas Krutikovas ministrui aiškino, kad šiuo metu įmonei nuotekų valymas sudaro iki 2 proc. produkcijos savikainos, o prisijungus prie miesto nuotekų sistemos kaštai išaugtų kartais.

„Dabar prie mūsų valymo įrenginių dirba vienas žmogus, prižiūrintis automatizuotą procesą. Net įvertinus dabartines investicijas, tai yra keletą kartų pigiau. Galime čia ir dar didesnius investuoti pinigus, bet vis tiek bus pigiau. Be to, ateityje visada būtų neaiški kainodara, dėl to mes nerizikuojame prisijungti”, – sakė R. Krutikovas.

„Man labai keista kad tiek „Klaipėdos vanduo”, tiek „Grigeo” turi atskirus nuotekų valymo įrenginius. Tai yra didžiules investicijos, matant, kiek „Grigeo” turi vamzdynų, per tuos išleidimus tarpinius kvapai ir atsiranda. Šalia turime „Klaipėdos vandens” įrenginius, kurie galėtų pilnai aprūpinti ir maksimaliai išvalyti nuotekas ir savo tinkluose užtikrinti pakankamai minimalius kvapų parametrus. Tos investicijos, man kol kas trūksta argumentų. Kiek teko kalbėtis su „Klaipėdos vandens” specialistais, tie reikalavimai, jei įmonė atitiktų tokius pati, kaip ir jų, tai galimai ta kaina būtų labai panaši, nes į kaštų analizę įskaičiuojamas ir dumblo tvarkymas. Matomai reikės priimti sprendimus ir reikalauti, kad būtų maksimalus užtikrinimas proceso, visas ciklas atliekamas pilnai ir kad nuotekos būtų tvarkomos maksimaliai tinkamai. Įvertinus tai, viena problema galėtų išnykti”, – baigiantis vizitui dėstė ministras.

Rizikingiausia vieta, kur gali atsirasti kvapai, anot „Grigeo Klaipėda” vadovo, yra būtent priėmimo baseinai, tad jie ir bus uždengiami – tokie darbai jau prasidėjo. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tačiau „Atvirai Klaipėdai” pasitikslinus, ar iš tiesų „Grigeo Klaipėda” dabar savo nuotekas išvalo kaip nors prasčiau, nei tai daro „Klaipėdos vanduo”, R. Krutikovas tai neigė.

„Skirtumas gali būti nebent tame, kad mes kaip nuotekas paduodame tik vandenį su popieriaus plaušu, o „Klaipėdos vanduo priima viską – jų valomose nuotekose yra ir maisto likučiai, ir aliejus, ir fekalijos, ir sunkieji metalai, ir visa kita. Iš tos pusės žiūrint, tikrai skiriasi valymo procesas, bet ne iš aplinkosauginės – savo nuotekas išvalome pagal visus aplinkosauginius reikalavimus. Tačiau esminių dalykų, jų pusės kaštų, kodėl taip kartais skiriasi kaina, nežinau, o remtis prielaidomis ir jas komentuoti negaliu”, – sakė „Grigeo Klaipėda” vadovas.

Sąvartynas nepatiko

Ant Dumpių sąvartyno pastatytu „AirBorn” įrenginiu, kurį miesto vadovai siūlo naudoti ir kitoms čia veikiančios įmonėms, ministras itin sužavėtas nebuvo.

Kvapų slopinimo įranga ant sąvartyno. Martyno Vainoriaus nuotr.

„Man tai neatrodo įtikinimai, bet paprašiau, kad atsiųstų daugiau medžiagos apie jo veikimo principus, kiek jis užtikrina oro taršą. Be to, čia daug sandėliuojama pelenų, yra ir kietųjų dalelių klausimas. Mikrodalelės tokiam vėjui esant, kaip dabar. plačiai pasklinda, jei pūstų link Klaipėdos, neabejoju, kad jų tarša būtų per didelė”, – teigė K. Mažeika.

Ministras tvirtino, kad ji liūdina ir vaizdas, jog „sąvartyne matome daug atliekų, kurios tinkamos perdirbimui”.

„Statybinės atliekos, kur čia atsidūrė, man kelia abejonių. Matant tą kalną, nuo kurio beveik matosi jūra, man liūdna, kad tos investicijos, kurios padarytos, neduoda tokio efekto, kurio buvo siekta”, – teigė ministras.

KRATC dar prieš tai informavo ministrą, kad jau daugiau metus laiko negauna leidimų rūšiuoti statybines bei didžiąsias atliekas ir yra priversti jas vežti į sąvartyną.

Tačiau nepaisant ir to, čia dabar esą atgula tik 7 proc. visų atliekų (Lietuvos vidurkis dabar yra 23,54 proc., pagal europinis reikalavimus tik 2035 m. į sąvartynus turės patekti ne daugiau nei 10 proc. komunalinių atliekų).

„2020 metais valstybinis „sąvartyno mokestis“ bus drastiškai didinamas nuo 5 iki 27,51 eurų už toną. Kiekviena sąvartyne palaidota atlieka taps papildoma finansine našta visiems Klaipėdos regiono gyventojams ir verslo subjektams. KRATC tikslas, kad mokesčiai nedidėtų, kad į sąvartyną nenugultų nė viena tona ir viskas būtų išrūšiuojama arba perdirbama”, – tikino KRATC atstovai.

K. Mažeika teigė paprašęs, kad KRATC vadovai atsiųstų „šią problematiką ir prezentaciją” bei žadėjo užsiimti tuo, kad „galimos panaudoti atliekos būtų panaudojamos ir neaugtų kalnai”.

Merai įgaus galių?

Paklaustas, ar neketina dalyvauti sekmadieninėje klaipėdiečių akcijoje, ministras, patikinęs, kad jo vizitas nėra susijęs su sekmadieniniais Seimo rinkimais Klaipėdos rajone, teigė, kad tai padarys, „jei užsiliks Klaipėdoje ar bus kur netoliese”.

„Rajono ir Klaipėdos merai turi susėsti dažniau ir kartu kompleksiškai spręsti problemas, mes pasiruošę bendradarbiauti, o tas įstatymų paketas, kuris yra ruošiamas, bus ir kaip galimybė abiems merams surasti nemažai sprendimų būdų”, – tikino ministras.

„Sprendimai tikrai yra ne Liepų ar Danės gatvėje Klaipėdoje, sprendimai uždrausti, riboti, vienaip ar kitaip įtakoti smarvės priežastis tikrai yra ne čia, o Vilniuje. Tą reikėtų labai aiškiai vieną kartą įsisąmoninti ir nemanipuliuoti. Ką reikia ir galima riboti, reikia pradėti daryti dabar ir neatidėliojant”, – savo ruožtu teigė Klaipėdos meras V. Grubliauskas.

„Tai nėra vien rajono problemos. Įmonės yra veikiančios ne vieną dieną. Šiandien sustabdyti tų įmonių veiklą ar kažkaip ją apriboti vien rajono jėgų neužtenka. Virš 90 procentų atliekų į visas jų tvarkymo įmones yra atvežama iš miesto į rajono teritoriją. Mes, mūsų gyventojai tikrai nesidžiaugiame tais kvapais ir iš tiesų darome viską, kad valdyti situaciją”, – tikino rajono meras B. Markauskas.