Klaipėdos apylinkės teismas pirmadienį pagaliau išnagrinėjo dar sausį dėl nepasitikėjimo atleisto uostamiesčio savivaldybės valdomos UAB „Gatvių apšvietimas” vadovo Dangero Aleksandrovo skundą, kuriuo jis siekia panaikinti tokį valdybos sprendimą.  

Savo baigiamojoje kalboje D. Aleksandrovas tikino, kad jo atleidimo istorija yra Savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio organizuotas „jo asmeninius interesus tenkinantis spektaklis”. 

Tuo metu raštiškus atsiliepimus pateikę už atleidimą balsavę įmonės valdybos nariai sako, jog jų nuomonė nesikeičia – jei vėl reikėtų spręsti tokį klausimą, D. Aleksandrovą atleistų ir dabar, nes negalėtų pasitikėti šiuo asmeniu.   

Valdybos nariai pasisakė raštu 

Šių metų sausio viduryje iš pareigų dėl nepasitikėjimo atleistas D. Aleksandrovas pateikė skundą teismui, kuriuo prašo ne tik grąžinti jį į pareigas ir priteisti darbo užmokestį, bet ir panaikinti G. Neniškio įsakymą, kuriuo iš „Gatvių apšvietimo” valdybos narių buvo atšauktas jos pirmininkas Andrius Saveikis (vietoje jo po kelių dienų laikinai, kol bus paskirtas naujas nepriklausomas narys, į valdybą buvo išrinktas Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas).  

Prieš mėnesį bylą nagrinėjanti teisėja Kristina Serdiukienė buvo nusprendusi trečiaisiais asmenimis įtraukti įmonės valdybos narius ir Klaipėdos miesto savivaldybę (jos administracija jau iki tol byloje kartu su „Gatvių apšvietimu” buvo kaip atsakovas).  

Nuotoliniu būdu nagrinėjant bylą buvo pagarsinta, kad valdybos nariai pateikė savo atsiliepimus raštu ir pačiame posėdyje dalyvauti nepanoro.  

Pasak savivaldybei atstovavusio advokato Sauliaus Majausko, šie atsiliepimai rodo, kad valdyboje buvo bendras sutarimas dėl nepasitikėjimo D. Aleksandrovu ir jo galimybių toliau eiti vadovo pareigas.  

„Net jei teismas ir grąžintų ieškovą į pareigas, vėl būtų priimtas analogiškas sprendimas atleisti jį iš pareigų praradus pasitikėjimą, nes pastarojo jis nėra atgavęs”, – reaguodamas į atsiliepimus teigė S. Majauskas.  

Didžiąją pirmadieninio teismo posėdžio dalį užėmė tik visų šalių baigiamosios kalbos ir replikos į jas.  

Mato viešąjį interesą 

D. Aleksandrovui byloje atstovauja advokatas Tomas Bagdanskis, kuris buvo dabartinio Darbo kodekso projekto rengimo grupės narys, Darbo kodekso komentaro bendraautoris. 

Jis tikino, kad atsakovų keliamas klausimas dėl praleisto termino pateiktį tokį ieškinį yra nepagrįstas, nes D. Aleksandrovas per 30 dienų pirmiausia kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti G. Neniškio įsakymą. Esą jei jo klientas nebūtų badės ginčyti valdybos nario pakeitimo, atsakovai dabar sakytų, kad negalima kelti klausimo dėl atleidimo.  

„Byla procesine prasme nėra paprasta, dėl to ir kreipėsi pirma į administracinė teismą, nes sprendimai yra susiję su savivaldybe, valdymo organais. Ir kai administracinis teismas nusprendė, jog tokio skundo nenagrinės, byla atsirado bendrosios kompetencijos teisme”, – teigė advokatas.  

Pats D. Aleksandrovas tikino sirgęs iki kovo 3-iosios ir visą ta laiką jautęsis taip blogai, kad neturėjo  galimybės kreiptis į teisininkus, kurie jam galėtų išaiškinti, kaip reikia tinkamai ginti savo teises.  

T. Bagdanskis tikino, kad jo kliento inicijuota byla yra susijusi su viešu interesu, nes „pati idėja  nepriklausomų valdybų buvo tokia, kad tiesiogiai savininkas, savivaldybė, neįtakotų valdymo taip, kaip nori”.  

„Savivaldybė pati siūlė pasitraukti, o kai atsisakė, pakeitė valdybą. Tai – valdymo organo kompetencijos pažeidimas, akivaizdus apėjimas ir ignoravimas. Pats Neniškis dalyvavo viename iš posėdžių, sakė, kad racionalu atlikti auditą ir tada spręsti, bet vėliau ignoravo pačių pasiūlytą sprendimą. Šios bylos esmė nėra kaltė ar pasitikėjimo teisė. Šiurkščiai pažeista vadovo skyrimo ar atleidimo teisė. Čia kaip tuo atveju, kai prezidentas skiria teisėją, teismas organizuoja savo darbą savarankiškai, bet prezidentas imtų ir pradėtų nurodinėti kaip viduje teismui priimti kokius darbuotojus ar atšaukti. Valdoma kaip buvome įpratę – iš centriuko”, – teigė advokatas.  

Jis tikino, kad A. Kačalinas į valdybą buvo paskirtas pažeidžiant teisines normas dėl to ir jos posėdis vyko neturint kvorumo.  

Kalba apie spektaklį ir susidorojimą 

„Visas tas nepasitikėjimo farsas inkriminuojant melagingus nusižengimus galimai yra tik akcininko atstovo Gintaro Neniškio organizuotas jo asmeninius interesus tenkinantis spektaklis. Pats Gintaras Neniškis man siūlė pasitraukti iš vadovo posto savo kabinete privačiai, inkriminuodamas kažkokius nebūtus nusikaltimus ir aš atsakiau, kad man kaip vadovo ir žmogaus reputacija yra svarbesnė, atsisakiau pasitraukti ir norėjau, kad būtų pateikti įrodymai, jei yra kažkokie nusižengimai. Tačiau jokių įrodymų, kaip aš žinau, iki šiol nėra. Ir tas nepasitikėjimo spektaklio tikslas vienintelis – pašalinti mane iš „Gatvių apšvietimo” vadovo posto. Iki tol „Gatvių apšvietimas” buvo vertinama kaip viena iš geriausiai valdomų savivaldybės įmonių, niekam jokių klausimų nekėlė ir Viešųjų pirkimų ataskaita (su ja galima susipažinti čia – M. V past.), kurioje nenustatyti jokie atsakomybę užtraukiantys pažeidimai, numatytos tik rekomendacijos”, – savo ruožtu dėstė D. Aleksandrovas.  

Anot buvusio įmonės vadovo, savivaldybės paskirti valdybos nariai „desperatiškai ieškojo kokių nors kaltinimų ar pažeidimų siekiant patenkinti pono Neniškio asmenines ambicijas”. Esą jam buvo inkriminuojamos nepagrįstos nusikalstamos veiklos, o tai jau galimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę dėl pranešimo apie nebūtus nusikaltimus.  

„Jokių mano kaip vadovo sąžiningumo, protingumo, lojalumo, konfidencialumo laikymosi, interesų konflikto, savo turto painiojimo požymių nebuvo. Todėl nebuvo jokios priežasties reikšti nepasitikėjimo. Tai leidžia manyti, jog tai asmeniniai pono Neniškio motyvai. Šiuo metu GA vykdoma galimai nusikalstama veikla nekelia ponui Neniškiui jokių abejonių dėl dabartinio vadovo Vaido Ramanausko. Dėl šių galimai nusikalstamų veikų teisėsaugos institucijos vykdo ikiteisminį tyrimą”, – kalbėjo D. Aleksandrovas.  

Jo įsitikinimu, G. Neniškis taiko dvigubus standartus savivaldybės įmonių vadovams, nes nereiškia jokių kaltinimų ar nepasitikėjimo Klaipėdos autobusų parko ar VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas” vadovams. Pastariesiems D. Aleksandrovas priminė Centrinės projektų valdymo agentūros priimtą sprendimą dėl naujų autobusų pirkimo metu padaryto pažeidimo ir Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymą nutraukti bekontakčio apmokėjimo bei bilietų kontrolės įrengimų konkursą. 

„Susidorojimo versiją patvirtina ir ypatingas valdybos narės Alinos Mikalauskės vaidmuo mano atšaukimo procese. Tai gali patvirtini jos susirašinėjimas su tuometiniu valdybos pirmininku Andriumi Saveikiu. Valdybos narė su ypatingu uolumu ruošė kaltinamąją medžiagą, naudodami portalo „Atvira Klaipėda” duomenimis, kur galimai pati juos ten ir teikė. Pats valdybos pirmininkas nurodė, kad viso atšaukimo proceso šališkumas ir nesąžiningumas rodo tam tikrų asmenų asmeninį suinteresuotumą. Nuostabą kelia ir nepriklausomos valdybos narės Aldonos Staponkienės raštu išdėstyta pozicija. Ji principingai laikėsi nuomonės, kad metami kaltinimai turi būti įrodyti ir tik tada galima spręsti apie nepasitikėjimą. Nedalyvavo posėdyje, neišreiškė pozicijos kitomis priemonėmis, nors galėjo tai padaryti net ir sirgdama, todėl darytina, kad turėjo kitokią nuomonę nei išdėstyta atsiliepime. Ji dabar klaidina teismą. Darytina vienintelė išvada, kad dėl nuomonės pakeitimo ji yra įtakota dabartinės savivaldybės vadovų ar kitų suinteresuotų asmenų. Kai kurie aukšto rango politikai ypatingai rūpinosi, kad ji taptų valdybos pirmininko pavaduotoja. Andrius Saveikis ir Giedrė Švedienė aiškiai laikosi nuomonės, kad nepasitikėjimui nėra jokių priežasčių. Tik jie įkūnija pagarbą teisės aktams ir gerosios vadybos praktikai. Kiti yra galimai grubiai spaudžiami nesąžiningų politikų, kurie daro teisės aktų pažeidimus, siekdami įgyvendinti savo pragmatinius tikslus. Visas šis spektaklis pažeidžia tiek teisės aktus, tiek etikos normas, EBPO rekomendacijas dėl gerosios vadybos”, – dėstė D. Aleksandrovas.  

Anot jo, „ ypatingą vaidmenį šiame nepasitikėjimo spektaklyje” vadina advokatų profesinė bendrija „Jankauskas ir partneriai”, kurios advokatas Justo Jankauskas šioje byloje atstovavo „Gatvių apšvietimui”.  

„Būdamas „Klaipėdos energijos” Stebėtojų tarybos nariu jis gauna daug teisinių užsakymų iš savivaldybės įmonių. Vien „Gatvių apšvietimas” sumokėjo šiemet apie 30 000 eurų. Pati parinkimo procedūra galimai vykdyta pažeidžiant tvarką”, – dėstė D. Aleksndrovas, bet buvo teisėjos nutrauktas, nes baigiamojoje kalboje pradėjo kalbėti apie dalykus, kurie nenagrinėti šioje byloje.  

Viešųjų pirkimų tarnybos pateikiamais duomenimis, šiemet minėtoji advokatų bendrija yra pasirašiusi 12 098 eurų teisinių paslaugų vertės sutartį su AB „Klaipėdos vanduo” ir dvi sutartis su „Gatvių apšvietimu” – už 11 205 eurų atliko teisinį įmonės auditą ir už 13,3 tūkst. eurų iš jos nupirkta teisinių paslaugų.  

Mato tik sąmokslo teorijas 

Savivaldybei atstovavęs advokatas Saulius Majauskas savo ruožtu tikino, kad D. Aleksandrovo skundas turi būti atmestas jau vien dėl to, kad buvo praleistas numatytas 30 dienų terminas jam pateikti. Esą pats ieškovas nusprendė inicijuoti netinkamą įsakymo nuginčijimo procedūrą, o jau ir Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika konstatuoja, jog tai nėra pagrįsta priežastis pratęsti terminą, nes kitaip būtų galima piktnaudžiauti ir padavinėti skundus netinkamos institucijoms.  

S. Majauskas atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad sulaukęs neigiamo Regionų apygardos teismo sprendimo D. Aleksandrovas užuot kreipęsis į bendros administracijos teismą, kaip ir buvo jam nurodyta, tiekė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.  

Advokato teigimu, yra visiškai akivaizdu, kad šioje byloje yra tik asmeniniai D. Aleksandrovo tikslai, o ne viešasis interesas. Jis esą tiesiog nepritaria objektyviam faktui, kad prarado valdybos daugumos pasitikėjimą.  

S. Majauskas akcentavo, kad A. Kačalino balsas įmonės valdyboje nebuvo lemiamas, nes buvo aiški, vienbalsė keturių valdybos nuomonė, kad D. Aleksandrovas buvo ir tebėra praradę pasitikėjimą. 

„Be galo daug sąmokslo teorijų. Jokie įrodymai jų nepagrindžia. Ir pats savo baigiamojoje kalboje naudoja žodį galimai. Viena iš sąmokslo teritorijų – neva Andrius Kačalinas paskirtas siekiant apeiti valdybos kompetenciją. Kokie įrodymai? Nuomonės, galimybės, sąmokslo teorijos. Net ir jam nesant vadybos dauguma pritarė atleidimui. Kalbama, kad Neniškis davė nurodymą atleisti? Kokie įrodymai? Staponkienė paveikta? Tokios nuomonės prieštarauja pasirašytiems žodžiams, kurie atitinka jos valią. Kalbame ne apie objektyvius įrodymus, o apie nuomones, spėliojimus”, – kalbėjo advokatas.  

Kartu jis akcentavo, kad net ir teoriniu atveju, atmestus A. Kačalino balsavimą, vis tiek buvo valdybos kvorumas, kuris esą skaičiuojamas nuo įgaliojimus tuo metu turinčių vadybos narių, ir trys dalyvavę valdybos nariai būtų sudarę kvorumą bei sprendimas būtų buvęs analogiškas.   

 „Gatvių apšvietimo” advokatas J. Jankauskas savo ruožtu akcentavo, kad teismų praktika yra labai nuosekliai apibrėžusi tokio pobūdžio bylas, kad jose nenagrinėjamas kaltės ar neteisėtų veiksmų aspektas. Tai – esą hipotetika, „kuri sprendžiama ikiteisminiuose tyrimuose ir galima inicijuojamose bylose dėl žalos atlyginimo”.  

„Pasitikėjimas arba yra, arba jo nėra. Dangeras pateikinėja duomenis kaip jam patogu, mes nežinome, kur kilo kibirkštis tarp jo ir Neniškio, kur ji kilo tarp jo ir valdybos narių. Valdyba net hipotetiškai sako, kad jų nuomonė nepakitusi. Yra objektyvūs duomenys ir visiška diskrecijos teisė kiekvienam valdybos nariui individualiai spręsti, kada prarandamas pasitikėjimas. Valdyba sako, kad vadovas prarado pasitikėjimą ir turi imtis priemonių. Akcinių bendrovių įstatymas suteikia išskirtinę diskrecijos teisę valdybai arba pasitikėti vadovu ir dirbti su juo toliau, arba atleisti. Motyvai – ne teisminės revizijos klausimas. Ir dar tiek laiko praėjus visi valdybos pasisako solidariai, kad nuomonė jų yra tokia pati, nebuvo įtakojama. Spręsdamas kitaip teismas užprogramuotų dar vieną teisinį ginčą, o jis juk turi juos spręsti, o ne sukurti naujus. Valdybos narių nuomonė pačiam ieškovui turi būti signalas, kad keliami utopiniai reikalavimai, kurie negali būti įgyvendinti”, – dėstė J. Jankauskas, pabrėžęs, kad jo atstovaujama įmonė irgi laikosi pozicijos, kad D. Aleksandrovas praleido terminą tokiam ieškiniui pareikšti.  

Bylą išnagrinėjęs teismas sprendimą skelbs gruodžio viduryje.