Be nuobaudų už tai, kad po išvalymo nuotekų valykloje Dumpiuose į marias išleidžiamame vandenyje buvo viršijamos leistinos pavojingais laikomų teršalų normos kol kas lieka tik buvę laikinieji uostamiesčio savivaldybės valdomos AB „Klaipėdos vanduo” vadovai, nes pirmos instancijos teismas paliko galioti ir antrą baudą, skirtą pačiai įmonei.
„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad tiek buvę laikinieji bendrovės vadovai Algirdas Špučys bei Alenas Gumuliauskas, tiek pati įmonė Aplinkos apsaugos departamento (AAD) buvo nubausti 350 ir 375 eurų baudomis už tai, kad 2019 m. sausį ir gruodį inspektoriams paėmus į Kuršių marias išleidžiamų komunalinių nuotekų mėginius ir atlikus laboratorinius tyrimus buvo nustatyta, jog jose rasta Di(2-etilheksil) ftalato, 4–nonilfenolio (šakotasis), nonilfenolių (techninis mišinys), nors šios pavojingomis laikomos medžiagos nebuvo nurodytos prie išleidžiamų į gamtinę aplinką teršalų.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai buvo patvirtinę tokių sankcijų teisėtumą buvusiems bendrovės vadovams, bet Klaipėdos apygardos teismas šiuos sprendimus panaikino ir administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.
Pati įmonė dėl tokių dviejų sankcijų pateikė skundus Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Gegužę kolegija, kurią sudarė teisėjai Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė ir Aušrelė Mažrimienė, paskelbė, kad vienu atveju „Klaipėdos vanduo” nubaustas pagrįstai.
Analogišką verdiktą dėl kito skundo priėmė ir šiek tiek kitokios sudėties šio teismo kolegija – teisėjai Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė ir Laimutė
Jokubauskaitė. Anot teismo, tai, kad „Klaipėdos vanduo” jau buvo kreipęsis dėl taršos leidimo tikslinimo, jog jame būtų nurodyti tokie teršalai, nepaneigia įmonei teisės aktais nustatytos pareigos išleisti su nuotekomis tik tokias medžiagas, kurios yra nurodytos turimame leidime.
Teismas akcentavo ir tą aplinkybę, kad 2014-2018 metų laikotarpiu „Klaipėdos vanduo” gaudavo Aplinkos apsaugos agentūros paimtų mėginių iš nuotekų valyklos tyrimų rezultatus, iš kurių buvo matyti, jog įmonės išleidžiamose nuotekose yra tokių prioritetinių pavojingų medžiagų, tačiau ji dėl taršos leidimo į agentūrą kreipėsi tik 2019 m. rugsėjį.
„Darytina išvada, jog ir pačios pareiškėjos veiksmai delsiant tikslinti taršos leidimo sąlygas lėmė skundžiamo nutarimo priėmimą”, – rašoma sprendime.
Juo konstatuota, kad aplinkosaugininkų sprendimas skirti 375 Eur ekonominę sankciją yra teisėtas ir pagrįstas, tad nėra teisinio pagrindo jį
panaikinti.
Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
INFORMACIJA
„Klaipėdos vanduo” dar 2019 m. lapkritį atliko tyrimus, kurių metu iš skirtingų objektų paėmė nuotekų mėginius. Iš jų paaiškėjo, jog nuotekas su ftalatais ir fenoliais išleidžia Klaipėdos apygardos prokuratūra, Klaipėdos miesto savivaldybė, „Sodra” (Smiltelės g. 12A), darželis-mokykla, esanti Minijos g. 180, Mogiliovo gatvės gyventojai ir net pati Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba.
Ftalatai, naudojami siekiant padaryti plastiką lankstesnį, skaidresnį, ilgaamžiškesnį, yra siejami su endokrininės sistemos ir vystymosi sutrikimais, hiperaktyvumu ir galimai net vėžiniais susirgimais. Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje, buitinėje chemijoje, ji naudojama medžio apdailos priemonėse. Ftalatai taip pat gali slypėti minkštuose plastmasiniuose žaisluose, kūdikių buteliukuose, čiulptukuose, plastmasinėse staltiesėse, seilinukuose, dušo užuolaidose.
Alkilfenoliai yra dirbtinės cheminės medžiagos, naudojamos popieriaus masės ir popieriaus gamyboje, tekstilės, apmušalų, žemės ūkio pesticidų, metalų ir plastikų gamyboje, naudojamos tekstilės pramonėje dažant audinius. Buityje paplitusi alkifenolių rūšis – nonilfenolio etoksilatas (NPE), kuris ypač gerai žinomas dėl valomųjų savybių ir dedamas į įvairias dezinfekavimo ir valymo priemones.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos teigimu, Lietuvoje nėra nė vienos veikiančios nuotekų valyklos, kurioje komunalinių nuotekų valymas būtų vykdomas naudojant mikroteršalų valymo technologijas, o technologinių sprendimų ftalatų ir fenolių valymui esą kol kas nėra visame pasaulyje.
Teigiama, kad kol kas tik mažose Šveicarijos bei Vokietijos laboratorijose atliekami eksperimentai, o pramoninių įrenginių rinkoje nėra, tad net ir investuoti nėra į ką.
Ar ne pasityčiojimas?kai už kaukės nedevėjima,kuri nieko neapsaugo 500€……..gali teršti matias kiek tik nori. Sabi savivaldybiu savi…..O žmonėms???