Nemažai reikalų dabar teismuose turintis buvęs Seimo narys, klaipėdietis Ričardas Žurinskas išgirdo dar vieną nuosprendį baudžiamojoje byloje.

Šįkart jis kartu su bendrininku tapusiu buvusiu pavaldiniu Sauliumi Lenkauskiu pirmos instancijos teismo buvo nuteisti už tai, kad būdami skolininkais elgėsi nesąžiningai bei sukėlė nusikalstamą bankrotą. Eksparlamentaras dar sulaukė bausmės ir už didelės vertės turto iššvaistymą.

Ričardas Žurinskas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Neišsisuko ir formalus vadovas

Bylos duomenimis, S. Lenkauskis, beveik penkerius metus būdamas tik formaliu vienos bendrovės direktoriumi (faktiškai jai vadovavo R. Žurinskas) sąmoningai ją blogai valdė ir taip nulėmė jos bankrotą bei padarė didelę turtinę žalą kreditoriams.

Anot tyrėjų, jis su viena Estijos įmone pasirašė bendrovei žalingą cisternų nuomos sutartį, atnešusią 2,6 mln. eurų nuotolių, o vėliau dar su vienu ūkininku pasirašė 291 000 eurų dydžio paskolos sutartį ir nereikalavo mokėti palūkanų, paskolos likučio. Galiausiai tokiam vadovavimui nulėmus bankrotą įmonė kreditoriams liko skolinga per 2,762 mln. eurų (tarp didžiųjų kreditorių pateko ir valstybės valdomas Turto bankas, kuriam įsiskolinimas siekė per 162 tūkst. eurų).

1993-1996 metais Lietuvos demokratinės darbo partijos atstovu Seime buvusiam R. Žurinskui kaip faktiniam įmonės vadovui buvo pareikšti analogiški kaltinimai. Papildomai jis buvo kaltinamas tuo, kad sudarė dvi skolų reikalavimo teisės perleidimo sutartis ir taip padarė žalą kreditoriams (2019 m. balandį priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi šios bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu).

S. Lenkauskis kaltu neprisipažino ir teisme patvirtino, kad iš tiesų buvo tik formalus direktorius, jokių sprendimų nedarė, o faktinis vadovas buvo R. Žurinskas, kuris spręsdavo visus klausimus, taip pat ir mokėjimų bei skolų. Kad pareigos būtų pakeistos į direktoriaus jis sutiko dėl to, kad esą to paprašė R. Žurinskas, o jis ir toliau dirbo tą patį darbą kaip visada – buvo ekspeditorius. Vyras tikino, kad jokios materialinės naudos už tai negavo, atlyginimas nepasikeitė. Paskolos sutartį su minėtu ūkininku esą pasirašė todėl, kad jam liepė tai padaryti.

Kaltu neprisipažino ir R. Žurinskas. Jis tvirtino, kad teiginys, jog cisternų nuomos sutartis buvo nuostolinga neturi jokio pagrindo, nėra pagrįstas ir jokiais argumentais, nes pagal tą susitarimą buvo dirbta net ketverius metus. Nesutiko jis ir su vertinimu, kad paskola ūkininkui buvo nuostolinga. Esą žemdirbys kreipėsi dėl jos su iniciatyva, kad bendrovė galėtų būti ekspeditorė ir išvežiotų jo produkciją. Palūkanos, anot kaltinamojo, buvo nustatytos pagal tuometines bankines normas. Skolos reikalavimą jis esą perleido už penkis kartus didesnę sumą ir įmonei padarė tik geriau. Anot R. Žurinsko, bendrovės savininkas tikriausiai yra pagrindinis kreditorius ir jam buvo pasakęs, kad bet kokiu atveju išieškos iš jo ir S. Lenkauskio apie 400 tūkstančių, todėl jis „intensyviai finansuoja visas bankroto administratoriaus iniciatyvas”.

Visgi bylą išnagrinėjęs teisėjas Savinijus Katauskas konstatavo, kad surinktų įrodymų visetu, liudytojų parodymais, teismo nutartimis bei kitais dokumentais neginčijamai įrodyta abiejų vyrų kaltė.

Nuosprendyje akcentuojama, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai baudžiamojon atsakomybėn kartu yra traukiami ir faktinis, ir formalus įmonės vadovai kaip šių nusikaltimų vykdytojai.

„S. Lenkausskis, tapdamas jos direktoriumi, suvokė savo, kaip įmonės vadovo, pareigas ir įsipareigojo tinkamai jas vykdyti, atliko šį statusą atitinkančias aktyvius veiksmus – įmonės vardu pasirašinėjo sutartis ir kitus dokumentus, todėl tai S. Lenkauskiui užtraukia atsakomybę dėl nusikalstamų veikų padarymo”, – rašoma nuosprendyje.

Kad R. Žurinskas buvo faktinis įmonės vadovas teismui abejonių nekilo.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad S. Lenkauskis iki tol nebuvo teistas, dirba, buvo tik formalus vadovas ir jo vaidmuo darant nusikaltimus buvo antraeilis. Tad jam, teismo nuomone, už vieną iš nusikaltimų gali būti skiriama švelniausia bausmė – bauda, mažesnė už numatyta vidurkį, o už kitą – bausmės vykdymo atidėjimas. O pasisakydamas dėl R. Žurinskui skirtos bausmės teismas akcentavo, kad iki šių nusikaltimų padarymo jis buvo neteistas, tad jam skirtina bauda, artima vidurkiui bei taip pat tik lygtinis laisvės atėmimas.

Subendrinus bausmes S. Lenkauskiui paskirtas laisvės atėmimą metams, atidedant bausmės vykdymą dviejų metų laikotarpiui, per kurį nuteistasis negalės išvykti už gyvenamosios savivaldybės ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. R. Žurinskui skirtas laisvės atėmimas trims metams, jį taip pat atidedant dviejų metų laikotarpiui su tokiu pačiu apribojimu dėl išvykimo.

Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.

Ne pirmas nuosprendis

R. Žurinskui šis nuosprendis – jau ne pirmas, kurį jam teko išgirsti per pastaruosius metus. 

Pernai spalį Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad eksparlamentaras yra kaltas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir už tai jam skyrė 4519,2 Eur dydžio baudą, tačiau apygardos teismas šį balandį tokį nuosprendį panaikino. 

Praėjusį mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė R. Žurinsko kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu už melagingų parodymų davimą teisme, kur buvo nagrinėjama prostitucijos byla, ir už tai paskirta 5649 Eur bauda.