Lemtingųjų įvykių šimtmetis: 1923-iųjų sausio 7-oji

Klaipėdos/Mažosios Lietuvos istorija, Svarbu

Nuo šiandien iki šių metų vasario 16-osios beveik kasdien sukaks lygiai 100 metų nuo vieno ar kito įvykio, sprendimo, nulėmusių tai, kad Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos dalimi.

Tad visą artimiausią mėnesį „Atvira Klaipėda” kvies savo skaitytojus susipažinti su tuo, kas dėjosi mūsų krašte prieš šimtmetį, kokia su juo susijusia informacija dalinosi lemtingus sprendimus darę asmenys.

Antrasis Lietuvos vyriausybės veiksmų priedanga tapusio Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto atsišaukimas. Pasak Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, jis istoriografijoje datuojamas 1922 XII 22, kartais 1923 I IV, kadangi tą dieną buvo paskelbtas Lietuvos spaudoje.

Pasak Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vytauto Jokubausko, 1923 m. sausio 2-6 dienomis premjeras Ernestas Galvanauskas su operacijai vadovauti apsiėmusiu Jonu Polovinsku, Lietuvos atstovu Klaipėdoje Jonu Žiliumi ir mažlietuviu Erdmonu Simonaičiu, kuris sėkmės atveju sutiko vadovauti Klaipėdos krašto direktorijai, suderino paskutines žygio į Klaipėdą detales.

Klaipėdos universiteto istoriko prof. dr. Vyganto Vareikio teigimu, 1923 m. sausio 6-ąją pirmieji suformuotos Ypatingosios paskirties rinktinės būriai dviem ešelonais iš Kauno pajudėjo Klaipėdos pasienio link. 

Tuo metu sausio 7-ąją buvo paskelbtas atsišaukimas, kuris, anot istorikų, tapo oficialiu pretekstu Lietuvos šaulių sąjungai beveik atvirai dalyvauti tokioje karinėje operacijoje. Tokių atsišaukimų sklaida tuo metu užsiėmė Lietuvos vyriausybės veiksmų priedanga tapęs Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas (iš viso žinomi septyni tokie atsišaukimai).

1923 m. sausio 7-ąją Šilutėje parengtame nenustatytos autorystės atsišaukime, pavadintame „Broliai Šauliai!”, komiteto vardu rašoma:

 „Pasauliniam karui besibaigiant, Ruso naguose buvusioji Didžioji Lietuva savo sūnų pastangomis išsivadavo iš vergovės jungo. Dėlto jūs dabar esate laisvi ir laimingi. Tuo pačiu metu ir mes būtume galėję išvien su jumis stoti ginkluoton kovon ir išsivaduoti, bet, nelaimė, mes tuomet paklausėme kilnių pažadų ir tikėjomės likti laisvi per Aukštosios Santarvės malonę. Mažoji Lietuva buvo atskirta nuo Vokietijos ir mums buvo žadėta, kad Lietuvos Respublikai susitvarkius ir mums bus leista prie senosios savo močutės prisiglausti. Todėl mes tuomet nesigriebėme ginklo ir kantriai kentėjome svetimšalių viešpatavimą mūsų krašte, tikėdami, kad šitai mūsų vergovei ateis greitas galas. 

Apsivylėme! Tuo tarpu, kai Didžioji Lietuva, nors buvo rusų, bermontininkų bei lenkų atvėjų-atvėjais puldinėjama ir draskoma, apsigynė ir išlaikė savo nepriklausomybę, o pagalios ir ekonominiu žvilgsniu gerokai sustiprėjo, mes, Mažosios Lietuvos gyventojai, palikome vergai ir jpuolėme į neapsakomą skurdą. Mūsų krašto gyvenimas paliko visai nepakenčiamas, kadangi mes privaryti ligi galutino bankroto. 

To negana. Dabar Lietuvos Respublika galutinai susitvarkė ir viso pasaulio pripažinta. Laikas būtų ir mums prie Lietuvos glaustis, kaip tai anuomet Santarvė žadėjusi buvo, bet mums apie tai draudžiama net užsiminti. Svetimšaliai pradėjo negirdėtai mus spausti, neleidžia mums laisvai susirinkti, draudžia mums lietuviškus atsišaukimus bei lapelius platinti, pagalios ima drausti net prabilti lietuviškai. Buvo tokių atsitikimų, kad mus kalėjiman dėjo vien dėlto, kad valdžios įstaigose prabilome lietuviškai, ir tas viskas dėjosi ne gilioje senovėje, bet šiais 1923 metais. 

Tokiai padėčiai susidarius, trūko ir mūsų kantrybė. 

Mes griebėmės ginklo, ryždamiesi sau liuosybę išsikovoti arba mirti. 

Broliai! Jus žinote, kad mūsų mažai yra, kad mes esame nepasiruošę ir neprityrę kovotojai, dėlto mes šiandien šaukiamės Jūsų pagelbos. Mes tikimės, kad vardan mūsų motinos Lietuvos labo jūs ateisite, sustiprinsite silpnas mūsų eiles ir padėsite mums iš nepakenčiamos vergovės išsivaduoti. 

Visi, kurie teiksitės mums pagelbėti, kreipkitės į Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetą Šilutėje arba Mažosios Lietuvos Savanorių štabą ten — pat.” 

„Šaulių dalyvavimas Klaipėdos sukilime buvo pateikiamas kaip reakcija į šį atsišaukimą. Svetimšalius, kurie Klaipėdos krašte spaudžia lietuvius, galima suprasti ir kaip vokiečius, ir kaip prancūzus”, – sako V. Vareikis. 

5 Comments

  1. Gediminas

    Facebook grupė Klaipėdos sukilimas 1923 rašo apie Jurgį Brūvelaitį, kuris gimė Dinvieciuose, Klaipėdos apskritis, mokėsi Tauragėje, o nuo 1921 metų buvo Šiaulių sąjungos partizanų grupės Klaipėdos krašto vadas. Jį neatsiunte Didžioji Lietuva, jis gimė Mažojoje Lietuvoje ir kartu su didlietuviais ruošė sukilimą. Jis taip pat buvo Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto reikalų vedėjas. Suprantama, kai dar buvo gyvas Jonas Vanagaitis, jį kaip skėriai puolė naciai. Šiandien lyg negrasina naciai, lyg tai jiems Niurnbergo procesas įkrėtė proto, tačiau skaitai istorikų išvedžiojimus apie Lietuvos vyriausybės tariamą priedangą – Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetą ir taip liūdna, kad į Klaipėdą grįžo 1938 metai.

    Reply
  2. Gediminas

    Šių dienų naciukai, kodel tyčiojates iš istorijos. Didžioji Lietuva carinės Rusijos galutinai buvo okupuota 1795 metais, o Mažoji Lietuva XIII amžiuje, o dar skyrėsi ir teritorijų apimtimis. Tačiau šiandien tuos skirtumus neakcentuoja. Švenčiant šimtmetį reikalauja procentų, kaip tinka okupantams, o didžiausią dėmesį skiria Jono Vanagaicio veikalui, kuriame aprašoma kokį sunkų kelią turėjo nueiti Klaipėda ir Klaipėdos kraštas, kad taptų Lietuvos valstybės sudėtimi. Slava Ukraine, Slava Mažajai Lietuvai, kurioje šiandien vyksta toks pat karas.

    Reply
    • Konkretus nacizmas

      Tikrai taip – kur pažiūrėsi, visur naciai. Visi šiuolaikiniai Lietvos istorikai naciai. Archyvuose dokumentus irgi sufabrikavo naciai. Tų laikų premjeras Galvanauskas irgi buvo nacis – juk 1961 m. atsiminimuose parašė, kad viskas buvo organizuota Lietuvoje. Gerai tik, kad liko Vanagaičio parašyta biblija, o tai reikėtų tikėti dar vienu naciu karininku Kalmanavičiumi, kuris 1923 01 11 Šilutėje nei Vanagaičio, nei kitų Gelbėjimo komiteto narių nerado.

  3. Gediminas

    Skaitau ir šlykštu, kas čia rašoma. Mažlietuviai, kuriuos 700 metų valdė kariniai ordinai, vėliau pasaulietinė valstybė Prūsija, kurie buvo antraeiliais piliečiais savo gimtoje žemėje pasirodo tebuvo priedanga kovojant už išdraskytos Lietuvos susijungimą. Tas melas buvo plačiai paskleistas nacių, bet tada dar buvo gyvi mazlietuviai kovoję dėl susijungimo ir apsimelavusiems naciukams nutildyti mazlietuvis Jonas Vanagaitis išleido knygą „Kovos keliais”

    Reply
    • Liūdesys

      Liūdesys dėl tamstos tamsumo. Taip buvo mažlietuvių, norėjusių prisijungti prie Lietuvos. Tik koks jų procentas buvo?

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

300 metų sulaukęs Imanuelis Kantas kviečia į svečius pas Herkų Kantą

Balandžio 22-ąją sukanka 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Imanuelio Kanto – gimimo. Kad ši data ...
2024-04-16
Skaityti daugiau

Svarbu, Unikali urbanistinė istorija

Piliavietės grįžimas miestui: istorija jau siekia pusšimtį metų

Vienas iš ryškiausių sovietmečio urbanistinių Klaipėdos pokyčių – miesto gimimo vieta, kurioje iki XVIII a. pabaigos stovėjo pilis, tapo uždara ...
2024-04-05
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Skautų gatvė: laukiama lemiamo savivaldybės sprendimo 

Beveik metus su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT) ir naująja Klaipėdos valdžia dėl užtvertosios Giruliuose esančios Skautų gatvės likimo Gyvenamųjų namų ...
2024-04-03
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This