Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2026-06-10 |
Jau dėl projektinių sprendinių nemažai kritikos sulaukusi, beveik 11 mln. eurų atsiėjusi Dangės skvero rekonstrukcija, kurią netruko vainikuoti užlietas ir sugedęs naujasis fontanas, savivaldybei kainuos papildomus 200 tūkst. eurų.
Ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, kad Centrinė projektų valdymo agentūra (CVPA) pagrįstai pritaikė tokio dydžio sankciją už tai, jog darbus šiame objekte buvo vėluojama baigti beveik du mėnesius.
Dangės skverą negera aura ėmė gaubti dar tada, kai savivaldybė, vadovaujama liberalo Sauliaus Budino, ėmėsi ieškoti, kas parengs rekonstrukcijos projektą. Konkursą kartu su UAB „Hidrosfera“ laimėjusi UAB „Hidrostatybos projektai“ susivaidijo su subrangovais, vėliau iš viso bankrutavo, likęs partneris pasiėmė kitus projektuotojus, o pastarųjų idėjos sulaukė aršios kritikos. Praėjusią kadenciją, kai Savivaldybės administracijai jau vadovavo Gintaras Neniškis, kilo aistros dėl to, kad projektas brangsta nuo 6,1 iki 10,7 mln. eurų (tokią kainą pasiūlė rangos konkursą laimėjusi „Plungės lagūna“, brangiausias pasiūlymas siekė 14 mln. eurų) dėl granito pasirinkimo aplinkybių. Dėl pastarojo, beje, CVPA irgi buvo pritaikiusi sankciją savivaldybei, byla dėl jos teismuose jau suka antrą ratą.
Pagal pirminį savivaldybės ir CPVA susitarimą, pasirašytą 2018 m. vasarį, projektas turėjo būti baigtas per trejus metus, jo kaina turėjo siekti 5,718 mln. eurų, iš kurių europinė parama būtų sudariusi 3,789 mln. eurų. Po to, kai 2019 m. gruodžio viduryje savivaldybė sudarė sutartį su „Plungės lagūna“, ji beveik po mėnesio paprašė CVPA pratęsti projekto sutartį iki 2021 m. birželio galo ir padidinti jos vertę. Po eilės kitų pakeitimų projekto įgyvendinimui skiriama suma buvo padidinta iki 7,084 mln. eurų.
Tačiau galiausiai CPVA, gavusi galutinio mokėjimo prašymą, nustatė, kad projekto įgyvendinimo terminas pailgėjo 15,67 proc. (apie dviem mėnesiais) nuo pirminėje projekto sutartyje numatyto termino ir dėl to vienašališkai pakeitė sutartį, sumažindama skirtą finansavimą 191 484,37 Eur – iki 6,893 mln. Eur.
Nesutikdama su tokiu sprendimu savivaldybė pateikė skundą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams. Jame savivaldybė pirmiausia išdėstė, kad vyko ginčai tarp UAB „Hidrostatybos projektų“ ir jų subtiekėjo UAB „Tau projektai“ dėl tarpusavio įsipareigojimų nevykdymo ir dėl to vėlavo techninio projekto parengimas. Vėliau kilo problemų dėl projekto kėlimo į „Infostatybą“, nes nesusišnekėjo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir Kultūros paveldo departamentas (KPD) – pastarasis atsisakė derinti projekto „popierinį“ variantą ir nurodė jį įkelti į „Infostatybą“, o to padaryti nebuvo galima be NŽT sutikimo, kurio ji nedavė, nes projektas prieš tai nebuvo suderintas su KPD. Dėl to jau buvo vėluojama paskelbti rangos darbų konkursą.
Savivaldybė aiškino, kad vėliau, vykstat statybos darbams, įvyko Sueco kanalo blokada. Dėl jos ir COVID-19 pandemijos ribojimų Europos uostai tapo perkrauti, sulėtėjo jų darbo procesai, o tiekimo grandinės iš Kinijos, kur buvo užsakytas skverui skirtas granitas, ženkliai sutriko, išaugo transportavimo kainos. Įtaką terminams esą darė ir neplanuoti archeologiniai radiniai. Galiausiai 2022 m. sausio 6 d. užbaigus darbus, buvo pastebėta techninė klaida statybos leidime, todėl reikėjo ją taisyti, o „Infostatyboje“ tuo metu buvo fiksuotas ilgalaikis gedimas.
Anot savivaldybės, projekto vykdymo metu egzistavo force majeure aplinkybės, atleidžiančios ją nuo atsakomybės.
Visgi bylą išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo kolegija 2024-ųjų lapkritį konstatavo, kad tokia sankcija savivaldybei skirta pagrįstai. Toks sprendimas galėjo būti skundžiamas LVAT ir savivaldybė tai padarė. Šioje galutinius sprendimus priimančioje instancijoje byla pragulėjo daugiau nei pusantrų metų – tik praėjusią savaitę čia buvo priimtas sprendimas.
Kolegija, kurią sudarė teisėjai Virginija Volskienė, Dalia Višinskienė ir Ramūnas Gadliauskas, konstatavo, jog pirma instancija bylą išnagrinėjo teisingai.
„Kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad projekto vykdymas buvo pavėluotas dėl jo nurodomų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip force majeure aplinkybes. <…> Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių ir nepateikė konkrečių įrodymų, kad dėl visuotinai žinomos aplinkybės apie Sueco kanalo blokadą nebuvo laiku gautos konkrečios projektui įgyvendinti būtinos medžiagos ar kitos prekės, kurių negavus laiku buvo stabdomi projekto įgyvendinimo darbai. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie tai, jog pareiškėjas dėl departamento ir tarnybos kompetencijos neaiškumų negalėjo laiku įkelti techninio projekto į IS „Infostatyba“, todėl vėlavo vykdyti projektą, negali būti vertinami kaip force majeure aplinkybės. <…> Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo aptikti būtent neplanuoti archeologiniai radiniai projekto įgyvendinimo vietoje, t. y. kad šiuo atveju tokios aplinkybės atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti“, – rašoma neskundžiamame sprendime.
Tunka ir toliau nuo gero gyvenimo tie, kuriems kelias praskintas į šėryklas. O čia šitoks menkniekis – išreikšti valdiškais pinigais savivaldybės nuostoliai. Kairėn ir dešinėn, gi nenuosavos lėšos į visas puses. O tie atrinktieji ir toliau ramiai murkia ir tunka užtikrintoje gerovėje.
Parašykite, jei kas girdėjote nors apie vieną atvejį, kada nors vienas projektas buvo įgyvendintas laiku, be pabrangimo, skaidriai ir sąžiningai. Ir dar – kad projekto rezultatas būtų bent daugmaž tenkinantis visuomenės lūkesčius.
Ir kas sako, kad Lietuvoje išnyko korupcija?
kur dabar dirba politikas S.Budinas ? Teisingai valdiškoje šerykloje. KU ligoninėje . Koks atlyginimas ? Berods, 6 429,34 € į rankas.
O čia ar ne korupcijos apraiška?
Kam toks ne daktaras Budinas reikalingas ligoninėje?
Ir kaip čia sutapo, kad netekus darbo savivaldybės administracijoje lyg tyčia atsilaisvino vieta ligoninės administracijoje? Ar jam buvo specialiai sukurta pareigybė, kad neliktų be šėryklos?
Visuomenei niekas paaiškinimų neteikia, tik skelbiama, kaip nepakanka ligonių kasų finansavimo ligoninės išlaikymui.