Aistringas Alinos Velykienės rašinys suteikia progą plačiau pakalbėti apie savivaldybės įmonėse/įstaigose dirbančius miesto tarybos narius – kuo gera ar bloga ši įprasta Klaipėdoje praktika.
Kas ką valdo?
Šiame, o ir praėjusiame amžiuje Klaipėdos miesto taryboje nuolat posėdžiauja ir savivaldybės įmonių darbuotojai. Anksčiau įstatymas leisdavo taryboje būti net tokių įmonių direktoriams, dabar jau tik žemesnių pareigybių darbuotojams.
Kaip taisyklė, tokie tarybos nariai šliejasi prie valdančiosios daugumos, kad ir kaip ji konkrečioje kadencijoje besivadintų.
Čia atsiranda delikačių aspektų. Tokie tarybos nariai valdo (1/31 dalimi) įmonę, kurioje patys ir dirba. Akivaizdus interesų nesutapimas tarp šių dviejų vaidmenų yra sprendžiamas jiems nusišalinant per balsavimo procedūrą, kai svarstomas su įmone susijęs klausimas.
Tačiau nei statuto norma, nei sveikas protas nedraudžia diskutuojant frakcijos posėdyje tarybos narei pasidalinti, tarkim, UAB Klaipėdos autobusų parkas rūpesčiais ir godomis. Galų gale, juk nėr blogai, jeigu koalicijoje yra žmogus, profesionaliai išmanantis konkrečią municipalinio ūkio sritį?
Tačiau tokiu atveju valdymas vyksta savitu ratu: miestas valdo savo įmonę, kuri valdo miestą, kuris valdo įmonę, kuri valdo miestą…
Kaip tai atrodo praktikoje?
Būna visaip
Kiekvienas toks „save valdantis“ miesto tarybos narys sprendimus priima vadovaudamasis trijų interesų balansu.
Pirmasis interesas – asmeninė materialinė gerovė. Antrasis – įmonės gerovė. Trečiasis – miestiečių gerovė.
Visi šie trys interesai yra teisėti; būtų keista prikaišioti politikui, kad jis rūpinasi savo materialine gerove. Arba kad rūpinasi įmonės, kurioje gauna algą, gerove. Ar kad jam svarbūs miestiečių interesai. Tačiau aptarimo verti niuansai atsiranda svarstant balansą tarp rūpesčio miestu – ir miesto įmone.
Klaipėdos praktika rodo, kad yra „politikų“, atėjusių dirbti į įmonę, yra ir „ūkininkų“, atėjusių iš įmonės į politiką; pagal tai skiriasi ir jų dėmesio fokusas.
Šiandienos miesto tarybos narių Vidmanto Plečkaičio ir Elidos Mantulovos darbų neaptarinėsiu – tą jūs galite padaryti savo komentaruose. Iš jau išblėsusių atvejų nurodysiu buvusių miesto tarybos narių Jelizavetos Daugininkienės ir Audriaus Petrošiaus laikysenas.
Pirmoji, mano manymu, šioje skirtyje labiau atitiktų „ūkininkės“ poziciją, antrasis – „politiko“. Tačiau kiekvienas dvilypėje pozicijoje atsidūręs asmuo renkasi jam priimtiną tų trijų interesų balansą. O mes per rinkimus jau sprendžiame, ar tas balansas mūsų nedirgina.
Įmonės be politikų
Atrodytų, jau vien nurodytos moralinės rizikos turėtų suformuoti taisyklę: politika politikams, ūkis ūkininkams; jokių slidinėjimų vaidmenyse neturi būti. Ir tada geriau bus valdomas ir miestas, ir tos įmonės.
Na, dėl miesto valdymo – galbūt. Galbūt miestą geriau valdys neturintys komunalinio darbo patirties politikai. Tačiau dėl savivaldybės įmonių ir įstaigų valdymo kokybės gali būti įvairių nuomonių.
Nė vienas Klaipėdos miesto tarybos narys nedirbo UAB „Gatvių apšvietimas“, VšĮ „Klaipėdos šventės“ ir kitose dvejose mums tikrai svarbiose viešosiose savivaldybės įstaigose.
Daryčiau išvadą, kad tarybos nario nebuvimas įmonės darbuotojų sąraše negarantuoja, kad ta įmonė dirbs efektyviau ir skaidriau.
O tas retas atvejis, kai galima lyginti tokių pačių savivaldybės įmonių valdymą, rodo, kad politinę patirtį turinčio turgaus vadovo Viačeslavo Karmanovo darbas nesulaukė tokių rūsčių priekaištų kaip jo nepartinio kolegos.
Savivaldybės įmonėje dirbantį miesto tarybos narį nuožmia akimi seka politinės oponentės. Iš jo klaidelės darys klaidą, iš klaidos – nusikaltimą. Esant tokiam monitoringo režimui darbuotojas priverstas būti itin skrupulingas. Tą patį galima pasakyti ir apie jo vadovą, įstaigos direktorių. Jis irgi supranta, kad jeigu bus bent už ką kritikuoti – tvos plačiu mostu, be gailesčio. Nėra abejonės, kad ir VšĮ „Klaipėdos butai“ dabar bus itin stropiai opozicijos prižiūrimi. Tas yra gerai, tik norėtųsi, kad taip būtų su visomis, ne tik tarybos narių nutupėtomis, įmonėmis.
Šis tekstas – asmeninė autorės nuomonė. Rubrikoje „Mums rašo“ publikuojamos nuomonės, už kurias redakcija neatsako.
Nieko naujo, įlipau ne į tą partiją ir …likau už borto. O ką ta ,,mylimoji” ? O gi špygą parodė – …eik savo keliu…, nes nieko nebeturi….
Ar čia žymiausio savivaldybės rašytojo Artūro kūrybinis darbas? Tam yra spyglys.
Pasaka apie karalystės vyriausią antininką.
Seniai seniai po mėlynu karalystės dangum užgimė mažas, gero būdo berniukas Martynas. Buvo rūpestingai auklėjamas iš rankų penimas, gerų manierų ir rašto meno mokomas. Visa karalystė mojavo baltomis nosinaitėmis, plojo ,didžiavosi kai įsėdęs į Vakarų ekspreso kupe mažasis Martynukas pajudėjo didžiojo rašytojo posto užkariauti. Bėgo metai, Martynukas dirbo, storojosi, rašė, plunksną smailindamas. Energijos buvo tiek, kad rašalu ne tik sienos buvo aptaškytos, bet ir pagrindinio traukinio mašinisto nugara. Supyko ekspreso vyriausias mašinistas už jo suteptus rašalu baltus marškinius ir išsiuntė Martynuką šunims šėko pjaut.
Supyko mažasis Martynukas, užrūstino jį nepagarba jo didžiam talentui. Nepatiko, kad visos karalystės duris užsidarė prieš jo nosį. Tad nusprendė imtis naujos veiklos, atidarė viešą tupyklą ir pavadino ją „Atvira Karalystė”. Ďžiaugėsi miestelėnai nuo liokajaus iki vežiko. Jei nuo karaliaus Vytauto pylos dvariškiams susukdavo vidurius , jie paknopstom skubėdavo pas Martyną į tupyklą nusilengvinti.
Paslauga buvo tokia populiari, kad susidarydavo eilės. Trynė rankomis Martynukas, paklausa pranoko jo lūkesčius. Ir vis išdidžiai girdavosi, kad į jo tupyklą, net karalius pėsčias vaikšto.
Bet Martynukas iš prigimties buvo menininkas, ne ūkvedys. Neapskaičiavo, kad nuo didelio besilengvinančių srauto užsikiš fekalo sklidinas rezervuaras. Nenumatė, kad visoj karalystėje pasklis baisus dvokas, lipnus kaip kisielius. Net paprasti karalystės žmonės raukė nosis ir piktinosi dėl tokio neatsakingumo.
Sutriko mažasis Martynukas, suprato, kad tarp plunksnos brolių niekada nebebus savas.
Nusiminęs įsijungė Anties dainą
” Ne tau Martynai mėlynas dangus” ir masliu žvilgsniu žvelgė į apniukusią karalystės padangę.
Trenkė iš juodo debesies žaibas, pasirodė tupyklų dievai ir tarė:
– Netikeli, neišmanai savo amato,tau tik ančių piemeniu būti.
Suprato Martynas, kad jo likimas priklauso nuo tupyklų dievo dosnumo, todėl davė sau žodį kasdien jų garbei paleisti po žurnalistinę antį.
Ir nuo to jam rodėsi dangus mėlynesnis.
O kur kiti buvę ir esami Tarybos nariai?
Leonas Makūnas – buvo tarybos narys, administracijos direktorius – bingo! „Klaipėdos vanduo”direktorius iki 2018 m.
Viačeslavas Karmanovas -buvo tarybos narys, administracijos direktoriaus pavaduotojas ir „Naujojo turgaus” direktorius
Valemaras Anužis -buvo tarybos narys, tapo mero komandos nariu ir dabar”Klaipėdos vanduo” stebėtojų tarybos pirmininkas.
Staponkienė -buvo tarybos nare, tapo mero komandos nare ir tapo „Gatvių apšvietimas” ST nare
Elida Mantulova – buvo administracijos direktoriaus pavaduotoja, tapo mero komandos nare ir dabar diría su savivaldybe susijusioje įmonėje
Vidmantas Plečkaitis – vicemeras, tarybos sekretorius, paskui dirbo su KRACu susijusioje įmonėje
Būna ir kitaip. Gintaras Neniškis – buvo KKT direktorius, tapo administracijos direktoriumi ir prognozuoju, jog po dveijų metu vėl taps KKT diektoriumi. O gal ir ne.
Juditos Simonavičiūtės vyras Klaipėdos energijoje “dirbo”. Visai nesenai pasiliosavo, matyt, kai esamas vadovas paprašė dirbti, o ne ateiti algą pasiimti.
Kokia dar Žaneta, Artūrka vėl rašinėja. Balandžio 1 dar toli, nedarykite iš portalo parodijos.
taigi net pilvuko spalva pagal Mėlyną Proveržį, kas jau čia neaišku 🙂
Jeigu žmogus kompetentingas, jis visada sugebės išvengti interesų konflikto. Sąmoningai nedarys pažeidimų. Tačiau bėda su ta kompetencija. Svarbiausia politiko savybė sąžiningumas. Kompetencija reikalinga specialistui. Užsiduodu klausimą kas yra A.Šimkus? Manau nei specialistas , nei politikas. Čia ir yra bėda.
Pagal ką sprendžiate, kad kam nors trūksta kompetencijos, esate išsilavinusi specialistė? Užsiduodate klausimą bet atsakote pati sau , nes manote, reikia ne manyti o žinoti. Pagal komentarus nuomonės susidaryti nereikėtų.
Net neabejoju Šimkaus kompetencijomis siekiant asmeninės naudos: patekęs į tarybą, išdavė centristus ir nuėjo pas Grubliauską, gaudamas už tai Ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininko bei Privatizavimo komisijos pirmininko postus. Štai dabar, įsistatęs kiaulės akis, per karantiną pradeda dirbti vadybininku. Tai rodo asmens kompetenciją būti savanaudžiu. O ką jūs nuveikė, kaip svarbiausio – Ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas? Kur sprendimai, iniciatyvos? Jų nėra. Tai jo kompetencijos, kaip politiko – nulinės, dar gi daugiau: su minuso ženklų, nes neveiklumas ekologijos sferoje žaloja klaipėdiečių sveikatą.
Klaipėdoje viskas labai gerai. Ir politologai. Atsiprašau, politologės irgi labai geros. Tik tie, kas kritikuoja vis dar pasitaikančias negeroves, yra negeri. Niu-niu-niu, pagrūmotų jiems Putinas. Niu-niu-niu aidu atskrietų politologų ir kitų akademinio bei kultamasinio sektoriaus atstovų organizuoti balsai. Juk nepritarsi šiam chorui – gali ir darbą, ir užsakymus prarasti. Žvelgiu pro langą ir vaizdas vidury miesto kakžkodėl primena apleisto vidurio Rusijos miesto vaizdą. Nes kritikai dirbti valdžiai trukdo.
Puteikiene slėpkis po lapais su savo kliedesiais. Kam kam bet tamstelei tylėti, tylėti.
Puteikienė būdama pagal tautybę ir gimimą yra rusė Nina Semionova. Jos tėvai stačiatikei, todėl visur jai Putinas ir Rusija vaidenasi. Kodėl žmogus taip gali išsižadėti savo šaknų. O, gal neisižada, o, gal veidmainiauja, kad „litofcams” labiau įtikti. Kai įtinki ir tavimi labiau pasitiki, tuo labiau gali manipuliuoti, vykdydama savo galimai kenkėjišką veiklą.
Kodėl Putinas? Nori Putino varyk į rusija, ko čia sėdi?
Gerbiamos autorės politologės noriu paklausti – ar nematote Klaipėdoje požymių, kad postai valdybose ar įmonių administracijose yra įvairaus pobūdžio labai atraktyviais konkursais ir delegavimais suteikiami tarybos nariams ne atsitiktinai, ne pagal kompetencijas ir kvalifikacijas, o vien užsitikrinant sklandesnį klausimų sprendimą taryboje ir labai žmogišką norą pasirūpinti bendražygių gerove? Jeigu pamatytumėte tokių požymių – ar kaip politologė vertinsite tai kaip galimus politinės korupcijos atvejus Klaipėdoje, neskaidrių įtakų darymą tarybos nariams? Ar sutinkate, kad tarybos nariui sutikus (ar jam pačiam net išsireikalavus) dalyvauti tokioje korupcijos legalizavimo per postą savivaldybės įmonėje ir gaunant tam tikrą pajamų srautą – tarybos narys tampa pažeidžiamas ir galimai tampa dar viena marionete asmens, ar grupės, jam darančios tą įtaką, rankose?
Klausimai gali pasirodyti per sudėtingi, todėl jeigu nutylėsite – tai bus taip pat atsakymas, padedantis vertinti jūsų pamąstymus straipsnyje.
Pagarbiai,
Gintaras Ramašauskas
KBA