Erdmonas Simonaitis

Kaip Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos

Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštą laikinai valdė jį laimėjusios sąjunginės valstybės. Nuo 1920 m. pradžios šis laikinumas užsitęsė trejus metus. Lietuvos vyriausybė per visą tą laiką tikėjosi, kad sąjungininkės anksčiau ir vėliau priims sprendimą perduoti...

Atidengė atminimo lentas dviem iškiliems mažlietuviams

Ketvirtadienio popietę, Tilžės akto dieną, ant pastatų Turgaus g. 3 ir Žvejų g. 2 atidengtos dvi atminimo lentos iškiliems Klaipėdos krašto veikėjams – Jokūbui Stiklioriui ir vadinamosios sukilimo operacijos politiniu vadu pasiryžusiam tapti Erdmonui...

Prieš šimtą metų…

Šiemet buvo paminėtas Klaipėdos krašto prijungimo, kurį tiksliau būtų vadinti Klaipėdos krašto užėmimu, prie Lietuvos šimto metų jubiliejus. Įvyko keletas konferencijų ir proginiai minėjimai Klaipėdos krašte, surengtos parodos, sukurtas Edmundo Jakilaičio prodiusuotas...

Klaipėdos finansinė padėtis – „labai liūdna“

Klaipėdos krašto perdavimo Lietuvai išvakarėse ekonominė padėtis čia buvo nepavydėtina. Apie tai liudija Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) dabar saugomi 1923-iųjų vasario dokumentai. Iki pat paskutinės akimirkos čia vis dar virė ir politinės aistros dėl...

Lietuva reiškė baidyklę

1923 metų vasarį sąjungininkams artėjant prie sprendimo perduoti Klaipėdos kraštą Lietuvai, čia ir toliau tvyrojo įtampa dėl vis stiprėjusių vietinių lietuvių separatistinių nuotaikų. Net ir iš Mažosios Lietuvos kilęs ir į Klaipėdą atsiųstas diplomatas Dovas Zaunius...

Įamžins keturis Klaipėdai nusipelniusius vyrus

Praėjus beveik dešimčiai mėnesių po pirminio specialistų palaiminimo Savivaldybės administracija pagaliau suformulavo sprendimo projektą dėl keturių Klaipėdai nusipelniusių žmonių įamžinimo. Tiesa, per biurokratines girnas nepraėjo idėja vieną iš vadinamojo Klaipėdos...

Į Klaipėdą didvyris sugrįžo visiems laikams

Iš Čikagos per Vilnių ir Kauną – į Klaipėdą: tokį kelią po 59 metų atliko 1923-ųjų metų Klaipėdos operacijos vadovo, pirmojo Klaipėdos krašto gubernatoriaus, diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos – bendražygės Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikai....

1923-iųjų vasaris: gąsdinimai Lietuvos atėjūnais

Lietuvos centriniame valstybės archyve (LCVA) dabar saugomi 1923-ųjų vasario pradžios dokumentai liudija, jog nors dar nebuvo aiškus Klaipėdos krašto likimas, tačiau ir toliau buvo jaučiama įtampa tarp Lietuvos valdžios atstovų ir kai kurių mažlietuvių. Tuo metu...

Pin It on Pinterest