Kai kažkur įstringi, pradedi ieškoti priežasčių – kodėl? Kadangi jau įstrigome su savo namo renovacija, ieškome atsakymo į šį klausimą. Ir panašu, kad turime reikalą su nemokšomis ir melagiais. Be to, gavome rimtą pritarimą tokiai versijai – ne iš bet ko, o iš ministerijos, kuriai pristatėme susiklosčiusią situaciją.
Jeigu kyla klausimas, ar mes įstrigome, tai mūsų argumentas – neseniai paminėta namo gyventojų susirinkimo metų sukaktis ir absoliučiai jokio veiksmo nuo to laiko.
Taigi, klausimas – pagrįstas.
Kodėl?
Žinoma, galėtume suversti visą kaltę abstraktiems visatos dariniams – likimui, žvaigždžių judėjimui, Dievui, valdžiai. Juk ši ketveriukė yra didžiausia kaltininkė dėl visų bėdų, įskaitant koronavirusą.
Bet mes nutarėme atsakymų ieškoti kitur.
Šiuo atveju mūsų patarėjas ir pagalbininkas pirmiausiai turėtų būti namo administratorius, kuriam patikėjome projekto įgyvendinimą. Tačiau kaskart su juo susisiekus išgirsti pasiteisinimą ir jokių pasiūlymų. Na, dar pažadą – jau tuoj.
Todėl skambutis administratoriui šiuo metu jau neatrodo patraukli galimybė. Jie patys dėl to pasistengė.
Daugiabučių atnaujinimo procesus reguliuojanti Būsto energijos taupymo agentūra? Ši galimybė jau išbandyta. Įstaiga nesikiša, kol reikalas neliečia valstybės pinigų. O mūsų atveju – neliečia.
O ką, jeigu pasikalbėti su pačia valstybe? Ta milžiniška struktūra, kuri prieš eilinį žmogų atrodo, kaip sakė vienas žymus atlikėjas, „šaltas cementinis dramblys“, kuriam mažą pilietį pastebėti sunku, o dar sunkiau su juo kalbėtis.
Todėl parašėme laišką į Aplinkos ministeriją.
Viešinu jo turinį.
„Sveiki,
Dalijamės informacija apie vieno daugiabučio namo Klaipėdoje modernizavimo procesą (kitaip tariant – jo nebuvimą).
Tai nėra skundas ar prašymas.
Norime atkreipti Aplinkos ministerijos – už daugiabučių namų modernizavimo programų įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos įstaigos – dėmesį į vienos situacijos analizę bei pateikti įžvalgas. Galbūt jos bus naudingos. Manome, kad tokia informacija gali būti naudinga bendram situacijos vertinimui ir nebus perteklinė.
Trumpai tariant, praradome pasitikėjimą administratoriumi, kuriam pavestas namo atnaujinimo projekto organizavimas, administravimas ir įgyvendinimas. Dėl to jau kreipėmės į VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA), tačiau ji pateikė žodinį atsakymą, kad negali kištis į procesą, nes dar nepaskirtas finansavimas projektui.
Analizuojamas atvejis – daugiabutis namas Klaipėdoje ************.
Trumpai pateikiame viso proceso chronologiją.
- 2018 m. rugsėjo pabaigoje telefonu kreipėmės į administratorių – UAB ******* – dėl informacijos apie tai, kaip pradėti namo modernizacijos procesą. Gautas patarimas pateikti administratoriui namo gyventojų prašymą organizuoti namo gyventojų susirinkimą dėl dalyvavimo namo modernizavimo programoje.
- 2018 m. spalį gyventojų prašymas organizuoti susirinkimą pateikiamas UAB *******.
- 2019 m. kovą įvyksta susirinkimas. Gyventojai nutaria dalyvauti namo modernizavimo programoje. Tai patvirtina reikiamas kiekis butų savininkų parašų (pakankama, bet gana trapi persvara – 58 % gyventojų). Pastato administratorius žodžiu informuoja, kad per 2-3 mėnesius nuo šio sprendimo dienos bus parengtas ir gyventojams pateiktas investicinis modernizacijos projektas.
Iki šiol šis projektas neparengtas.
Namo gyventojų atstovas po susirinkimo su administratorių atstovaujančia vadybininke telefonu bendravo bent 4 kartus ir klausė, kodėl projekto nėra.
Buvo pateikti bent 3 skirtingi pasiaiškinimai:
– daug darbo;
– laukiame, kol bus patvirtintos naujos viešųjų pirkimų taisyklės (2019 m. rugpjūtis);
– šventės (2019 m. lapkritis-gruodis).
Nors administratorius privalo informuoti gyventojus, kas rengs investicinį projektą, tai nebuvo atlikta. 2019 m. gruodį savo iniciatyva pavyko sužinoti, kad tai pavesta daryti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertui *************.
Susisiekus su juo 2020 m. sausio pradžioje, ************* telefonu patvirtino, kad jam UAB ******* pavedė tokią užduotį, tačiau nenurodė jokių atlikimo terminų. Ekspertas žodžiu žadėjo, kad projektą parengs per 2020 m. sausį.
Projekto iki šiol nėra. Nėra ir jokios informacijos apie jo eigą iš administratoriaus. Ir mes turime rimtą priežastį manyti, jog administratorius savo užduotį namo modernizavimo procese atlieka netinkamai arba nesąžiningai.
Dėl to mes jau praradome galimybę pateikti paraišką dalyvauti namų atnaujinimo programoje pagal 2019 m. rugpjūčio 14 d. Aplinkos ministro kvietimą.
Kartu esame priversti tolesnei ateičiai atidėti viltis gyventi patogiau ir gražiau, toliau leisti savo pinigus neefektyviam namo šildymui, užuot panaudojus juos renovacijai, kuri yra svarbi ne tik dėl paties daugiabučio atnaujinimui, bet ir pačiai valstybei – sukuria naujas darbo vietas, išjudina ekonomiką, padeda pritraukti Europos Sąjungos fondų lėšas.
Baiminamės, kad prarandame vienintelį resursą, kurio užsidirbti nepavyks – tai laiką.
Nuo susirinkimo datos mažiausiai vienas buto savininkas mirė.
Be to, butų savininkų apsisprendimą dėl namo renovacijos šiuo metu gali neigiamai paveikti koronaviruso pandemija ir galimos neigiamos jos ekonominės pasekmės.
Tai suprantama jų pozicija – iškilus grėsmėms dėl darbo ir mažėjančių pajamų, namo renovacija gali atsidurti prioritetų sąrašo pabaigoje.
Todėl 1963 metais pastatytas mūsų namas ir toliau liks tokios pačios, prastėjančios būklės.
Rašydami šį laišką Aplinkos ministerijai nesiekiame išskirtinio dėmesio ar įsikišimo – to, normaliomis sąlygomis, net neturėtų būti.
Juk esame ne vieninteliai Lietuvoje, kurie turi problemų su daugiabučių namų modernizavimu.
Tačiau norime atkreipti visuomenės ir ministerijos dėmesį į negatyvią informaciją viešojoje erdvėje – iki šiol susikaupė begalė įvairiausių pranešimų apie pernelyg lėtą daugiabučių modernizavimo procesą Lietuvoje.
Visų pirma, vyrauja nuomonė, kad modernizaciją dažniausiai stabdo gyventojai (priešiškai nusiteikę renovacijos atžvilgiu) arba valstybė (galybė priežasčių).
Tačiau paanalizavus mūsų atvejį matyti, kad grandyje gyventojai-administratoriai-valstybė silpniausia vieta yra viduryje.
Mes – gyventojai – šiame procese jaučiamės atlikę viską, kas yra mūsų galioje ir pareigose.
Valstybė kvietimą pateikė – ateikite, duosime pinigų namo atnaujinimui.
Tuo tarpu pastato administratoriai net nesugeba tinkamai informuoti gyventojų ir vietoje ateities planų pateikia pasiteisinimus. Tai suteikia pagrindą manyti, kad jie galimai yra nekompetentingi, savo užduočių tinkamai organizuoti ir atlikti nesugebantys darbuotojai, dėl kurių įšalo namo modernizavimo projektas, apskritai iškilo grėsmė jo sėkmingam įgyvendinimui.
Tai – tik viena situacija. O kas, jeigu jų Lietuvoje yra žymiai daugiau?
Tokiais atvejais daroma ne tik finansinė žala – prarandama galimybė skatinti pasitikėjimą tarp gyventojų ir valstybės, kenkiama jos reputacijai.
Galbūt mes klystame – juk nesame proceso specialistai (dėl to modernizavimo įgyvendinimą patikėjome administratoriui), tačiau atsidūrus tokioje situacijoje mums kyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus rasti sunku.
Dėl to norėtume sužinoti atsakingų ir daugiabučių namų atnaujinimo procesus išmanančių ministerijos darbuotojų nuomonę apie mūsų aprašytą atvejį: kaip jie vertintų visų grandžių veiksmus šioje istorijoje, įdomu, ar tokie terminai yra norma ar vis dėlto signalizuoja apie problemas tam tikroje projekto įgyvendinimo grandyje.
Būtume už tai labai dėkingi.
Su pagarba – namo gyventojai.“
Kaip manote, ar ministerija atsakė?
Atsakė. Neužtruko nė paros ir tuo labai nustebino.
Cituoju atsakymą:
„Gerb. ********
nuoširdžiai dėkojame už Jūsų pateiktą informaciją ir patirties, deja šiuo atveju neigiamos, pasidalinimu. Tenka tik apgailestauti dėl visų šių nesusipratimų.
Jūsų aprašyta situacija, ko gero, pakankamai taikliai atvaizduoja esamą situaciją dėl galutinių tikslų pasiekimo. Aplinkos ministerija kasmet siekia generuoti projektų srautus, tuo pat sudarydama galimybes ir sąlygas renovuoti daugiabučius, gerinti jų būklę, gyvenamąją aplinką, gyvenimo kokybę, tačiau esamas projektų srautas tik kaupiasi, o į įgyvendinimo etapą pereina labai lėtai. Priežasčių ir pasiteisinimų gali būti įvairių, bet pagrindinė viso to ašis, kaip Jūs ir pastebėjote, tarpinė grandis tarp gyventojų ir valstybės instrumentų. Nesinori veltis į detales, juolab, kad šioje srityje yra profesionalių, sąžiningų ir motyvuotų specialistų, kasdien šiam procesui skiriančių savo laiką ir energiją.
Visgi, akivaizdu, kad šiame procese per daug skirtingos kompetencijos, supratimo ir interesų turinčių dalyvių, turint galvoje daugiabučių namų modernizavimo specifiką ir ypatumus. Kiekvieno bendrijos pirmininko ar vadybininko, dirbančioje administruojančioje įmonėje, neapmokysime kaip administruoti projektą nuo A iki užbaigimo akto. Todėl būtina galvoti apie kompetencijos centrų, kurie užsiimtų būtent tokių ar panašių energinio efektyvumo projektų įgyvendinimu, formavimą savivaldybėse. Tokius centrus galėtų formuoti savivaldybės, esama ir pavyzdžių Vilniuje, Birštone, kt. savivaldybėse. Į tokių centrų formavimą dėmesys kreipiamas pastatų energinio naudingumo direktyvoje, panašias įžvalgas teikė ir Valstybės kontrolė.
Tai planuojame analizuoti rengdami Ilgalaikę pastatų renovacijos strategiją, kuri turėtų nubrėžti veiksmų planą ir gaires, siekiant, kad 2050 m. pastatai būtų nepriklausomi nuo iškastinio kuro ir būtų energijos beveik nevartojantys.
Tikimės, kad Jūs ir Jūsų namo gyventojai nenuleis rankų ir pasinaudos esamais finansiniais instrumentais siekiant bendro tikslo, juolab, kad artimiausiu metu Aplinkos ministerija planuoja naują kvietimą paraiškoms priimti.“
Ne, mes rankų nenuleisime, nors, tiesą pasakius, aš prarandu viltį, kad ši „chruščiovkė“ per kelis artimiausius metus bus renovuota ir turiu tam visiškai rimtų argumentų.
Atsargoje turime dar pora ėjimų. Apie juos – kituose dienoraščio dalyse.
Namo gyventojas. Adreso ir kitų duomenų nenurodysiu, kad šis tekstas nebūtų suprastas kaip poveikio priemonė ar bandymas išsireikalauti palankesnių sąlygų. Apie šį projektą nežino net mano kaimynai. Kol kas.
Renovacijos dienoraštis: ar įvyks „chruščiovkės“ metamorfozė?
Ar įvyks „chruščiovkės“ metamorfozė? II dalis
Ar įvyks „chruščiovkės“ metamorfozė? III dalis
Renovacijos dienoraštis IV. Pamąstymai apie žiauriai ilgus terminus
Be žodžių! O ministerijos atsakymas tai virš mano suvokimo apie pasityčiojimą ribų! Kol jie kuria tuos savo centrusk, ką žmonėms daryti? Kas į subinę administratoriui įspirs? Ir taip, kad ,itiems nesinorėtų?! Ir prižiūri dauguma matyt taip pat procesą. Tai kai pasižiūri pro langą į įstrigusį kaimynų namą, bet koks noras renovuotis dingsta visiem laikam.