Dieve, arba – velnias – kaip greitai bėga laikas. Ir kaip lėtai juda procesai: nuo paskutinio „Renovacijos dienoraščio“ įrašo praėjo lygiai metai, o darbai, deja dar neprasidėjo. Ir aišku, kad dar vieną žiemą energijos perteklių teks leisti pro langus.
Trumpas priminimas: praėjusių metų liepą namo gyventojai galiausiai susirinko į viešąjį investicinio renovacijos projekto svarstymą, jis turėjo būti pakoreguotas pagal pastabas ir pateiktas butų savininkams balsuoti.
Pritarti ar nepritarti maždaug milijono vertės atsinaujinimui? Štai kur klausimas, mielieji.
Projekto tikslinimas, pateikimas balsavimui, balsavimo duomenų analizė ir gyventojų informavimas užtruko šiek tiek ilgiau nei metus. Tokie administratoriaus terminai. Čia su gyventojų raginimu.
Tačiau prieš atskleisdamas balsavimo rezultatus noriu kai ką pridurti.
Ar stebite, kas šiuo metu vyksta viešoje erdvėje? Keliamas triukšmas, triukšmautojai be jokių argumentų ir logikos rėkauja apie tai, kad skiepai išnaikins žmoniją, o Lietuva žlugs dėl pabėgėlių krizės.
Triukšmadariai – dažnai anonimai, tokie kaip, pavyzdžiui „Jurate Ne Tavo Reikalas“, teigia žiną tikrąją tiesą ir su vidutiniškai penkiomis gramatinėmis klaidomis kiekviename žodyje konstatuoja, jog galas jau čia pat.
Tai žinokite, kad ir mūsų name tas pats – kaip mažoje valstybėje.
Pamenu, kai prieš pustrečių metų (varge, kaip seniai!) namo kieme pirmą kartą buvo pagarsinta renovacijos iniciatyva, keli gyventojai ją sutiko priešiškai, tačiau kodėl – paaiškinti negalėjo. O vienas pusamžis vyrukas, gyvenantis su mama, buvo labai lakoniškas ir ištarė žodį, kurį drįsčiau apibūdinti taip, kaip neseniai sakė Prezidentas: prasideda raide „P“ ir baigiasi „A“.
Šiame kontekste žodis iš 5 raidžių reiškė neigiamą projekto prognozę, žlugimą, liūdną baigtį; tačiau tas pats žodis kaimyninės tautos kalboje yra bene universaliausiai taikomas ir gali reikšti bet kurią emociją, pabrėžti tiek gerąsias, tiek blogąsias savybes, nelaimę ir laimę.
Po to kažkoks anonimas ant laiptinių durų klijavo raštelius, jog tam tikros spalvos balkonai pakenks gyventojams, nes dėl jų nuvertės butų kainos. Be jokių argumentų.
O faktas toks – balkonų spalva dar nėra aiški, ji renkama vėlesnėje projekto stadijoje.
Tačiau paaiškėjo, kad triukšmadarių ir anonimų kalbos buvo bevertės, nes kai šių metų pirmąjį pusmetį buvo surengtas balsavimas dėl pritarimo atnaujinimo projekto investiciniam planui, 70 proc. jame dalyvavusių butų savininkų tam pritarė.
Dėl to labai džiaugiuosi. Ir žinau, kad mūsų valstybėje viskas bus taip pat gerai, kaip mūsų name – nes Lietuvoje sveiko proto ir logikos yra gerokai daugiau nei tų, kurie remiasi nepagrįsta kritika bei prognozuoja liūdną galą.
Taigi, turime gyventojų pritarimą investiciniui planą, kas toliau? Dabar administratorius turi parengti paraišką ir pateikti ją vertinti Būsto energijos taupymo agentūroje.
Paraiška dar nepateikta. Kai administratoriaus paklausėme – kodėl, šis paprašė būti žmogišku ir suprasti, jog šiuo metu yra vasara (tai aš žinojau), o vasarą žmonės atostogauja, o dėl atostogaujančių žmonių Būsto energijos taupymo agentūroje trūksta pajėgų paraiškoms vertinti (šito aš nežinojau).
Baigęs pokalbį paskambinau agentūros Klaipėdos regiono specialistui ir žodis žodin atkartojau administratoriaus versiją.
„Taip, mūsų skyriuje yra atostogaujančių žmonių, tačiau nepasakyčiau, kad esame taip užversti darbu, jog negalėtume priimti naujų paraiškų. Jeigu ji būtų pateikta dabar, manau, kad vertinimas per kokias dvi savaites būtų užbaigtas. Kas administruoja Jūsų namą? Ai, tie….“, – atsiduso agentūros specialistas regione.
Aš irgi atsidusau. Nes ką tik į šipulius buvo sudaužyta vizija, jog namas ir administratorius yra vieninga bendruomenė. Nes juk vieningos bendruomenės nariai vieni kitų neapgaudinėja, ar ne?
Turime idėjų, kaip rasti išeitį iš šios nemalonios situacijos.
Kai rasime (tikiuosi), paraiška turėtų būti pateikta. Tada tikėsimės patvirtinimo, o sėkmės atveju administratorius turės skelbti konkursą darbų vykdytojui parinkti.
Tikimės, kad pavyks. Nes teko girdėti, kad Klaipėdoje jau fiksuojami pirmieji atvejai, kai anksčiau padarytos renovacijos projektų sąmatos netenkina statybininkų – statybinės medžiagos taigi pabrango, o prieš metus parengtų projektų įkainiai jau neatitinka šių dienų realijų.
Tokiu atveju projektą reikėtų rengti iš naujo, iš naujo už jį reikėtų balsuoti ir gyventojams.
Ir tik parinkus darbų vykdytoją butų savininkai kartu su juo nuspręs, kokios spalvos bus balkonai.
Supratai, anonime?
Bet, įvertinus administratoriaus darbo tempus, senieji balkonai dar kurį laiką išliks. Dar kurį laiką mes neturėsime galimybės individualiai reguliuoti šildymą taip, kad žiemą nereikėtų energijos pertekliaus ir pinigų leisti pro pravirus langus.
Dėl to net nejauku prieš klimato kaitos aktyvistus ir šio proceso pasekmių kamuojamus visus Žemės gyvuliukus. Jeigu būtų jų valia – degtume pragare. Jeigu būtų mano – pirmiausiai pasiųsčiau ten Aliaksandrą Lukašenką.
Iki, mielas mano dienorašti.
Namo gyventojas. Adreso ir kitų duomenų nenurodysiu, kad šis tekstas nebūtų suprastas kaip poveikio priemonė ar bandymas išsireikalauti palankesnių sąlygų. Apie šį projektą nežino net mano kaimynai. Kol kas.
Renovacijos dienoraštis: ar įvyks „chruščiovkės“ metamorfozė?
Ar įvyks „chruščiovkės“ metamorfozė? II dalis
Ar įvyks „chruščiovkės“ metamorfozė? III dalis
Renovacijos dienoraštis IV. Pamąstymai apie žiauriai ilgus terminus
Renovacijos dienoraštis V dalis: PAVOJUS
Renovacijos dienoraštis VI. Pyktis
0 Comments