Nors jau ne vienas teismas konstatavo, kad uostamiestyje, Dailidžių gatvėje, ant valstybinio sklypo verslininko Rimanto Cibausko pastatyta tvora yra nelegali ir turi būti nugriauta, pastarasis sugebėjo inicijuoti dar vieną teisminį procesą – esą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) privalomasis nurodymas yra neteisėtas.

Tuo metu VTPSI tikina, kad į visus verslininko teiginius jau yra atsakę kiti teismai, patvirtinę, jog procedūros buvo atliktos teisėtai.

Rimanto Cibausko advokatas teisme pareiškė, jog už tvoros „yra viešas sklypas”, o jo klientas nevaldo tvoros ir esą net teoriškai negalima surašyti nurodymo ją griauti. Martyno Vainoriaus ir Algirdo Kubaičio nuotr.

Teismai teismeliai

Dienraštis „Klaipėda“ dar 2011 m. rašė apie, kaip Savivaldybės žemėtvarkininkai bandė nubausti R. Cibauską už tai, kad jis nelegaliai tvora apsitvėrė valstybinę žemę – dalį jos sudarė sklypas, kurį jis pagal su Savivaldybe pasirašytą infrastruktūros plėtros sutartį ketino įsigyti, o kitą dalį – bendrojo naudojimo želdiniai, kurių parduoti neleidžia įstatymas.

R. Cibausko ieškinį dėl sklypo įsigijimo ne aukciono tvarka atmetus visų instancijų teismams Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) 2014 m. spalį vykusio patikrinimo metu nustatė, kad už verslininko žemės sklypo pietinės ribos yra savavališkai užimta valstybinė žemė, ji užtverta 2 m aukščio mūrine tvora. Nustatyta, kad savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas siekia apie 8,34 a. Tada NŽT raštu nurodė R. Cibauskui iki tų pačių metų lapkričio 26 d. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinę žemę nusikeliant tvorą ir sutvarkant valstybinę žemę taip, kad ji būtų tinkama bendram naudojimui. Tačiau verslininkas tvoros nenugriovė. Tik 2017 m. spalį situacija pradėjus domėtis „Atvirai Klaipėdai“ institucijos vėl grįžo prie šio niekaip neužbaigiamo klausimo ir prasidėjo nauji teismų procesai.

2018-2019 metais Klaipėdos apylinkės ir apygardos teismai atmetė R. Cibausko prašymus panaikinti VTPSI sprendimus, kuriais jis buvo įpareigotas nugriauti nelegalią tvorą. Tada jau bandydamas ją R. Cibauskas buvo inicijavęs ir dar vieną teismo procesą, nes jam neužteko VTPSI reveranso – leidimo, kuriuo buvo pratęstas tvoros griovimo terminas iki 2018 m. spalio 26 d. Verslininkas nusprendė pasinaudoti įstatymo numatyta teise ir prašyti  administracinio teismo, kad jis dar labiau pratęstų šį terminą. Tačiau to nesutiko padaryti nei pirma instancija, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Įsigaliojus šiam neskundžiamam sprendimui VTPSI atliko patikrinimą ir nustatė, kad tvora tebestovi ir kreipėsi į antstolę dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo. Pastaroji pernai liepos pabaigoje su atitinkamu pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą. Čia bylos nagrinėjimas dėl įvairiausių R. Cibausko ir jo advokato Sauliaus Tamošaičio prašymų truko metus – pirmos instancijos teismas galiausiai konstatavo, kad antstolė gali užsiimti šios tvoros griovimu, o verslininkui buvo skirta 5 Eur dydžio bauda už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, ją skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d.

Tuo pat metu Klaipėdos apygardos teisme R. Cibauskas buvo pradėjęs bylą dėl su savivaldybe pasirašytos infrastruktūros plėtros sutarties, tačiau jo reikalavimus teismas ne tik atmetė, bet ir paskyrė 5000 eurų baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Galiausiai R. Cibauskas Klaipėdos apylinkės teisme užvedė bylą dėl VTPSI privalomojo nurodymo pripažinimo neteisėtu, nors prieš kelis mėnesius tas pats teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad atspausdintose privalomųjų nurodymų kopijose numeriai įrašyti ranka klaidingai, nedaro jų negaliojančiais ar skirtingo turinio.

Tvora – ne R. Cibausko?

Naujausia R. Cibausko inicijuota byla Klaipėdos apylinkės teisme iš esmės buvo išnagrinėta antradienį.

Posėdžio metu verslininko advokatas S. Tamošaitis tikino, kad privalomasis nurodymas buvo surašytas „ne tam subjektui”, esą turi būti keliamas klausimas, kas yra statytojas. Advokato teigimu, statytojas yra savivaldybė, pasirašiusi infrastruktūros plėtros sutartį su R. Cibausku. Tai esą įrodo ir faktas, kad ji jau perdavė dalį įrengtos infrastruktūros savo įmonei „Gatvių apšvietimas”.

Taip pat, anot S. Tamošaičio, VTPSI jo klientui neįteikė privalomojo nurodymo originalo, o nuorašą pateikė klaidingą. Pasak advokato, žemės sklypas R. Cibauskui nepriklauso, todėl jis negali naikinti žemėnaudų bei taip mažinti jo vertę. Galiausiai teisininkas pareiškė, jog tai „yra viešas sklypas”, o R. Cibauskas nevaldo tvoros ir esą net teoriškai negalima surašyti tokio nurodymo.

VTPSI atstovė Jurgita Kurtinaitienė savo ruožtu akcentavo, kad visos advokato minimos aplinkybės jau yra išaiškintos kitose bylose. Anot jos, visos procedūros buvo atliktos tinkamai, tik buvo suklysta užrašant numerį, bet kartu R. Cibauskui buvo pateikta elektroninė dokumento nuorašo kortelė, lydraštis, metaduomenys. Ji priminė, kad toks VTPSI suklydimas nesutrukdė R. Cibauskui kreiptis į kitus teismus ir nurodyti teisingą numerį.

„Šiandien dienai, kai prasidėjo vykdomieji veiksmai, tas numeris tapo labai reikšmingas ir iš jo jau antra byla atsirado”, – teigė specialistė.

Kartu ji akcentavo, kad minėtoje infrastruktūros sutartyje nėra niekur nėra minima tvora, statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas ne tvorai, o infrastruktūrai įrengti.

J. Kurtinaitienė taip pat sakė prieš teismo posėdį nuvažiavusi prie sklypo ir patraukusi tvoroje esančius vartelius negalėjo patekti į tą neva bendrą teritoriją.

„Tik tolumoje mačiau Cibausko namą”, – sakė ji.

Anot inspekcijos atstovės, advokato argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka realios situacijos.

Atskirdamas advokatas tikino, kad teismai ankstesnes bylas išnagrinėjo „remdamasis klaidingais dokumentais, klaidingais nuorašais”, o šiame procese esą yra nauji ieškinio pagrindai.

„Institucija turi atnaujinti tyrimą ir iš naujo nagrinėti bei pašalinti klaidas”, – tikino S. Tamošaitis.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Lina Giedrė sprendimą nusprendė skelbti spalio viduryje.