P0

Miestas, Svarbu

Bendrasis planas: kas toliau? (6)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2021-10-04


Klaipėdos miesto tarybai praėjusį ketvirtadienį patvirtinus daugiau nei šešerius metus rengtą naują bendrąjį planą, Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis tikina, kad be šio dokumento į priekį negalėję judėti projektai atsidurs tarp prioritetinių darbų.

O prisimindamas patį bendrojo plano rengimo procesą, kurį jam teko perimti, direktorius išskiria dvi garsiai skambėjusias parašų istorijas.

Giruliams žada saugiklius

Rengti naują bendrąjį planą miesto Taryba nusprendė dar 2015 m. vasario 19 d. Tų metų gruodį buvo pasirašyta 291 999 Eur vertės sutartis su UAB „Urbanistika” dėl plano parengimo. Ji turėjo galioti iki 2018 m. balandžio 14 dienos, tačiau dėl įvairiausių peripetijų, tarp kurių buvo ir nesutarimai dėl aukštesnį statusą turinčio Uosto bendrojo plano, ir pakartotinis viešinimas, sutartis buvo vis pratęsiama.

Akcentuodama naujo bendrojo plano poreikį tiek praėjusios kadencijos, tiek dabartinė Savivaldybės administracija be privataus verslo poreikių nuolat vardindavo ir konkrečius projektus, kurie negalėjo būti įgyvendinami – vietoje nebenaudojamos II vandenvietės Ryšininkų gatvėje PPP (viešojo ir privataus sektorių partnerystės principu) numatomą įgyvendinti Klaipėdos sporto ir laisvalaikio komplekso statybą; senelių globos namų savivaldybės valdomame sklype Melnragėje statybas; šv. Jono bažnyčios atkūrimą; kurorto statuso suteikimą Smiltynei.

Pasak G. Neniškio, jau daromi konkretūs žingsniai, kad toliau judėtų miesto simbolio – šv. Jono bažnyčios atkūrimo darbai.

„Miestas jau prisidėjo prie archeologinių tyrimų finansavimo, o dabar, kai bendrasis atvėrė galimybę čia statyti aukštybinį pastatą, jau pradėta derinti jungtinės veiklos sutartis su evangelikų bendruomene. Tarsimės, kad bažnyčios bokštas, nuo kurio prasidėtų atkūrimo darbai, būtų savivaldybės dalis – tada galėtume prisidėti prie techninio projekto parengimo, miestas dalyvautų kaip bendrasavininkis. Valstybė techniniam projektavimui paprastai neduoda pinigų, taip buvo, pavyzdžiui, ir su Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcija. Pasirengus techninį projektą, pradėjus realias bokšto statybas, turėtų tapti lengvesnis ir lėšų ieškojimo kelias visos bažnyčios atstatymui”, – sako G. Neniškis.   

Pasak jo, po bendrojo plano patvirtinimo jau bus žengiama į finalinį etapą dėl galimos sporto komplekso Paryžiaus komunos gatvėje koncesijos – baigiamos derybos su abiem konkurso dalyviais.

„Abiejų konkurso dalyvių siūlomos kainos yra didesnės nei buvo planuota. Tačiau dabar tokia realybė, kad prieš keletą metų sudėlioti planai nebeatitinka nūdienos sąlygų. Bus einama į Tarybą ir klausiama politikų nuomonės”, – teigė G. Neniškis.

Gintaro Neniškio teigimu, naujasis bendrasis planas leidžia kurti gerokai žalesnį miestą. Martyno Vainoriaus nuotr.

Administracijos direktoriaus teigimu, dabar jau bus atnaujinta dar 2018-ųjų birželį pasirašyta ir vėliau sustabdyta senelių namų Melnragėje projektavimo sutartis.

„Pagrindo vykdyti jai nebuvo, nes senasis bendrasis planas toje vietoje nenumatė galimybės statyti šitokios paskirties objekto. Kitais metais jau turėtų būti parengtas techninis projektas ir bus galima skelbti šio labai reikalingo objekto rangos konkursą”, – sakė pašnekovas.

Miesto straipsnių vidus

Jo teigimu, dabar pajudės ir procedūros dėl kurorto statuso suteikimo Smiltynei.

„Buvo jau kreiptasi ir į Aplinkos ministeriją, tačiau ji atmetė tokį prašymą vien dėl to, kad to nebuvo senajame bendrajame plane. Tai, kad tuo metu dar ruošiamame naujame plane jau numatomi kitokie sprendiniai netiko kaip argumentas. Turėtų išjudėti ir užstrigęs Smiltynės simboliu buvusios „Strandhalle“ atstatymo projektas“, – kalbėjo G. Neniškis, pakartojęs jau anksčiau minėtą aplinkybę, jog Smiltynėje galiojantis Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas apsaugo nuo nepagrįstos urbanizacijos.

Kalbėdamas apie itin įtariai kai kurių visuomenės atstovų, taip pat ir architektų sutiktą savivaldybės norą Melnragėje ir Giruliuose sudaryti galimybę kurti SPA centrus, G. Neniškis tikino, jog atsiradus tokiam verslo poreikiui bus dedami visi įmanomi saugikliai.

„Kol kas gali pajudėti tik vienas iš tokių verslo projektų, kuris negalėjo startuoti dėl to, kad turimoje žemėje senasis bendrasis planas numatė tik gyvenamąją statybą. Jei atsirastų dar ir kitų iniciatyvų, pirmasis saugiklis bus architektūriniai konkursai, kuriuos beveik visada organizuoja būtent architektų sąjunga. Vėliau būtų rengiamas specialusis planas, kurį turės tvirtini miesto Taryba. Yra galimybės tokiais atvejais kontroliuoti situaciją ir architektų bendruomenė tikrai nebus nušalinti. Kas dabar yra Giruliai ar Melnragė? Gyvenamieji kvartalai. Jei bendrajame plane nebūtų buvusi numatyta tokia galimybė, jie ir toliau liktų tik tokie”, – sakė G. Neniškis.   

Jo teigimu, svarbu yra tai, kad naujasis bendrasis planas leidžia kurti gerokai žalesnį miestą – numatomas atskiros želdynų teritorijos tarp uosto ir miesto, pietinėje dalyje prie jų kūrimo numato prisidėti Laisvoji ekonominė zona. Jų formavimas kaip pareiga atsiranda ir komercinių objektų statytojams, priklausomai po paties objekto paskirties ir dydžio.

Dviejų parašų istorijos

Paklaustas, kaip vertina visą bendrojo plano rengimo procesą, prie kurio jau teko prisidėti ir jam pačiam, G. Neniškis pirmiausia akcentavo, jog buvo nuveiktas didžiulis darbas ir sakė norintis padėkoti visiems savivaldybės administracijos specialistams, kurie dirbo su šiuo milžinišku projektu.

„Per tą laiką pasikeitė, berods, keturi rangovo projekto vadovai”, – sakė G. Neniškis.

Jis pats teigė galintis išskirti dvi garsiai skambėjusias „parašų istorijas” .

Pirmoji – tai buvusio Savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino sprendimas pasirašyti bendrojo plano keitimo koncepcijos tvirtinimą.

„Esame teisinė valstybė, o pagal šalyje galiojančius teisės aktus, aukštesnę galią turi būtent uosto bendrasis planas. Miestas, rengdamas savo planą, privalėjo atsižvelgti į uosto bendrojo plano sprendinius, net jei vizija nesutapo. Be šio parašo procesas negalėjo judėti toliau, nebūtų buvę sąlygų vystytis miestui bei vykdyti miesto bendruomenei svarbius projektus. Kalbant apie uosto ir miesto santykį, žinoma, kad miestas norėtų numatyti ir Žiemos uostą kaip konversinę teritoriją, kaip kad 2007 metų plane buvo padaryta su „Memelio miestu”, nes tada dar nebuvo uosto bendrojo plano. Tačiau dabartinis uosto bendrasis planas nenumato tokios galimybės Žiemos uoste, tad to negalėjo būti ir miesto bendrajame plane. O visa kita uosto teritorija išlieka tokia pati pramoninė, kaip buvo nuo 2007 metų galiojusiame miesto bendrajame plane“, – sakė administracijos direktorius.

Antrasis garsusis parašas priklauso jau pačiam G. Neniškiui – tai pritarimas tam, kad būtų rengiamas Klaipėdos geležinkelio mazgo infrastruktūros vystymo planas, kuris dalies visuomenės buvo vadinamas pritarimu kirsti Girulių mišką.

Pasak G. Neniškio, jau nurimus aistroms dabar galima aiškiai įvardinti, jog tokio sutikimo reikėjo ne tik dėl to, kad „Lietuvos geležinkeliai” suderintų naują rengiamą miesto bendrąjį planą, bet ir atsisakytų dar 2011 metų specialiojo plano sprendinio, pagal kurį iškeliant geležinkelį iš Girulių būtų kertama apie 12 ha ploto miško.

„Toks linijos iškėlimas nebūtų naudingas ir patiems „Lietuvos geležinkeliams”. Be to, ir Giruliai liktų be stoties, o tai nebūtų naudinga ir Klaipėdai, jei ji numato galimybę Giruliuose plėtoti SPA centrus su geoterminiu vandeniu – neliktų galimybės darniai, su traukiniu atvykti iki jų iš kitų miestų. Geležinkelių elektrifikavimo projektas numatomas senąją trasa, kas irgi parodo, kad trasos iškėlimas nebesvarstomas, jo nebenumatoma ir ruošiamame visos Lietuvos bendrajame plane”, – sakė G. Neniškis.

Beje, apie šio 2011 metų sprendinio užprogramuotą medžių kirtimą ir dar daugiau – 24–26 ha miško – pareikalausiančius miesto planus tiesti kelią nuo Labrenciškės gyvenvietės iki Antrosios Melnragės, dar pernai spalį rašė ir miesto Tarybos narys Arvydas Vaitkus.

Planuota nauja geležinkelio trasa per Girulių mišką nuspalvinta mėlynai, kelias iš Labrenciškės į II Melnragę – geltonai.

Pasak G. Neniškio, jokios procedūros dėl kelio Labrenciškė – II Melnragė nėra vykdomos ir jų nenumatoma.


    2021-10-04

    6 komentarai “Bendrasis planas: kas toliau?”

    1. AvatarGintaras R. (IP: 78.57.233.217)

      Ponas Neniški, jūsų viešinami pamąstymai apie sandorius su Lietuvos Geležinkeliais yra labai įdomūs. Gal galite paaiškinti, kokiu tikslu yra suformuoti sklypai apie geležinkelį ir Girulių miško sąskaita, gilyn į mišką nuo gž apsauginės zonos – nuo Lideikio g. viaduko ir beveik iki pat Girulių.
      Pavadinimas Klaipėda, Prano Lideikio g. 8A, LT-92290
      Adreso kodas 190-043-271
      Nuoroda yra čia: https://www.regia.lt/map/redirect.jsf?aobkodas=190-043-271&lang=0

      Tai Girulių miškas, kurio jūs visi labai nekertate, bet tos geležinkeliui atiduotos dalys, papildomi 15-20 metrų nuo gž apsaugos zonos į brandaus miško pusę – yra numatyti sunaikinti, ar ne? Ir kaip tai prisidės prie jūsų deklaruojamo žymiai žalesnės Klaipėdos kūrimo naujuoju BP ?
      Ar galėjo būti taip, kad suderinote dalies Girulių miško perdavimą geležinkeliečiams už tai, kad šie suderintų jūsų BP? Klausiu ir tikiuosi atsakymo, nes neturiu duomenų nei kada, nei kokiu tikslu, nei kieno sprendimu buvo padidintos LG valdos Girulių miške. Tie papildomi LG atiduoti miško plotai nebėra rodomi kaip priskirti Valstybinei miškų tarnybai, tai tikriausiai jau yra “išmiškinti” – tai kada, kieno sprendimu ir suderinimu tai buvo padaryta?

      • AvatarMatininkas (IP: 90.131.38.157)

        Kiek matau Registrų centre, minimas sklypas Lideikio 8A, geležinkelių patikėjimo teise valdomas nuo 2013 m. Naujausi įrašai dėl elektros tinklų apsaugos zonos, želdinių apsaugos zonos, elektroninių ryšių apsaugos zonos. Matyt, tai susiję su elektrifikavinu.

      • AvatarGintarasR (IP: 84.15.182.96)

        Gerb. Matininke, panaudodamas savo įgūdžius pamatysite, kad tuose šiandien dar mišku apaugusiuose sklypuose “koridoriaus” infrastruktūros specialaus plano procesas pradėtas 2020-07-03 ir tam niekaip nesutrukdė BP neatnaujinimas, nes sename lyg ir nebuvo ten numatyta mišką paversti geležinkeliu, reikalingu išoriniam uostui ir tam jų “koridoriui”. Ironiška, bet tuo metu, kai savivaldybė derino šio spec.plano detales, vyko nesėkmingi bandymai Girulių miške steigti draustinį. Galėtų savivaldybė ir paaiškinti klaipėdiečiams, kaip šis spec.planas susijęs ir ar susijęs su LG suderinimu miesto BP. Gaila, šitų dalykų klaipėdiečiai neźinojo, kai buvo prie medžio prirėmę du viceministriokus Girulių miško klausimais 🙂 Beje, “išmiškinimas” ten neseniai padarytas, bet gal jūs datą surasit paviešinsit.

    2. Avatarnuomonė (IP: 78.57.217.118)

      atstatyti žada: pilies bokštą, bažnyčios bokštą…Jau geriau atstatykite arba visą pilį, arba visą bažnyčia, o ne po kažkokį gabalėlį.

    3. AvatarKaip galima tikėti melagiais? (IP: 90.131.33.165)

      Apsimelavusi savivaldybė, apsimelavus Neniškis kas tau tiki?

    4. AvatarPastebėjimas (IP: 88.119.156.187)

      G.Neniški. Miesto BP, jį miesto tarybai patvirtinus, tampa teisės aktu, o teisės aktus visiems, ir G.Neniškiui, privaloma vykdyti, bet ne viešai medijose aiškinti kaip jie bus apeidinėjami ir neįgyvendinami. Tai galios ne tik Jums, bet ir būsimiems direktoriams minimum iki 2031m. Panašu, kad taip ir nesupratote ką jūs ten rengiate ir ką, kam tvirtinate.

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3C, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt